Molėtų gimnazija
Luknė Kraujelytė
KANARĖLĖ
Veikėjai:
Kanarėlė
Katė
Žvirblis
Ledy (Kanarėlės šeimininkė)
Džentelmenas (Kanarėlės šeimininkas)
Pankas
Lėlių Tetulė
Pardavėja
Povas
Kiti
I scena
Gyvūnėlių parduotuvė
Parduotuvėje gausu įvairius garsus skleidžiančių gyvūnų. Prie prekystalio stovi pardavėja.
Pardavėja Kad jūs žinotumė, koks mano gyvenimas... Dieve, tu Dieve... Katės šika, šunys myža, o kaip manot, kas valo? Tada visi tie klientai... Ar veislinis? Jūs tik įrodykit, kad veislinis. Parašus parodykit. Iš kur man žinoti, ar veislinis? Paskui dar suviduriuoja kokia beždžionė. Arba koks vaikpalaikis papūgas keiksmažodžių primoko, kol nematau. Kas pirks papūgą, kuri keikiasi? Jūs ar pirktumėt papūgą, kuri keikias? Dieve Dieve... Kartais norisi susitaupyt ir į šiltus kraštus išskrist kaip gandrei kokiai, šičia viskas taip užknisę... Bet visgi myliu aš jus. Mažučiai mano. Jėzus kokie mielučiai būna. Kad ir šika... Visi mes kartais šikam... Žinokit, yra dalykų. Yra dalykų, dėl kurių verta dirbt šitoj vietoj. Buvo kartą tokia istorija. Keista, bet graži. O prasidėjo viskas... Prasidėjo nuo to, kad pas mane va va čia. Šitoj lentynoj buvo narvelis. Narvelis su Kanarėle.
Tada ir pasirodo Kanarėlė
Pardavėja Oi, toji Kanarėlė. Zbitkininkė, kitaip nepasakysi. Ir atėjo tada žmogus. Džentelmenas. Visi jį pažįsta. Kas iš švarko, kas iš laikrodžio, kas iš auksinių dantų. Atėjo jis.
Ateina Džentelmenas
Atėjo ir sako.
Džentelmenas Laba diena!
Pardavėja Laba laba.
Džentelmenas Ponia, aš ieškau dovanos žmonai. Dvidešimt metų kartu, solidi proga.
Pardavėja Kokios kainos domina?
Džentelmenas Tegul kaina atspindi kokybę. O mano žmona verta geriausio.
Pardavėja Turim Siamo kačių. Čia štai pudelis. Veislinis, dekoratyvinis. Turim dar žuvyčių iš Negyvosios jūros, kanarėlę, jorkšyrę, triušiuką baltą...
Džentelmeno žvilgsnis apsistoja ties Kanarėle, kuri tuo metu it tyčia šoko.
Džentelmenas Kanarėlę, sakot? Kokia mielutė.
Pardavėja Mielutė mielutė. Čiulba kaip lakštingalėlė. O ir šika vos keliskart per dieną...
Džentelmenas Atsiprašau?
Pardavėja Sakau, nėr labai sunku prižiūrėti. Nors charachterį šiaip jau turi...
Džentelmenas Imu.
Pardavėja Bet jai reikia labai daug meilės. Ji kaip tos fėjos iš mitų, minta bučiniais, aišku, perkeltine prasme...
Džentelmenas Ar aš jums panašus į nemylintį gyvūnų? Patikėkite, ši vyriška eilutė teslepia švelnią širdį.
Džentelmenas išsineša Kanarėlę. Pardavėja prisėda ant prekystalio
Pardavėja Žinoma, jis myli gyvūnus, net labai. Niekas dėl to niekada ir nesiginčijo. Nieks niekada nesakė, kad Džentelmenas ar jo žmona neturi geros širdies. Bet problema ta, kad bučiniai būna labai labai, labai skirtingi...
II scena
Saugumo vakarienė
Prie stalo sėdi Ledy, įeina Džentelmenas.
Džentelmenas Labas vakaras, brangioji, nepatikėsi ką tau turiu, meile.
Ledy Tai visgi nepamiršai...
Džentelmenas Negi tikrai manei, kad galėčiau pamiršti?
Ledy Nežinau nežinau... na, tai ką man turi?
Džentelmenas įneša į kambarį Kanarėlę
Džentelmenas Brangioji, pažiūrėk, kokia mielutė. Ir graži. Aišku, už tave negražesnė, bet vis tiek.
Ledy vertinančiu žvilgsniu apžiūri Kanarėlę
Ledy Ak, mano Džentelmene, meile mano!
Ir Ledy dėkingai pabučiuoja Džentelmeną. Kanarėlė ima juoktis. Abu atsisuka į ją.
Ledy Matyt, teks priprasti prie triukšmo...
Džentelmenas Nesijaudink, ji tik bijo naujos vietos.
Ledy Mažute, Kanarėle, nesijaudink, mes tave labai labai mylėsime. Ateik. Žinok, pas mus nebūna jokių baisių dalykų. Nei neprognozuotų kelionių, nei nekokybiško maisto. Eikš eikš, štai čia bus tavo kambarėlis. Tikro bambuko pagaliukas, ant kurio galėsi suptis, gražuole mūsų. Kiekvieną vakarą nuo aštuntos iki devintos galėsi pasiskraidyti virš spalvotųjų stogų parko, jei tiki norėsi, žinoma, ir jei nelis, ir vėjas nebus stiprus, nenorim, mes neversim tavęs peršalti...
Džentelmenas Maistas pas mus tik aukščiausios kokybės. Siunčiuosi jį tiesiai iš Kanarų - ten tavo protėvių gimtinė. Galbūt ne visada bus jau labai skanu, bet patikėk, aš gerai išstudijavau, kas tavo organizmui geriausia.
Ledy Nesijaudink, kiekvieną sekmadienį valgom desertą, taip kad bado streiko skelbti neprivalėsi. Su šiuo sveikuoliu be sekmadieninio pyrago neištversi.
Džentelmenas Ak brangioji, šelme mano.
Ledy Mes miegoti einame visados dešimtą, bet tu gali ir vėliau. Svarbiausia, kad kas naktį miegotum bent 8 valandas, nesijaudink, mes darysime viską, kad būtum sveika ir laiminga.
Džentelmenas Ir tarp kitko kitą savaitgalį planuojame vykti į pajūrį, mano žmona balta kaip sniegas. Manau, tau ir patiks tas ramus poilsio savaitgalis gamtoje, nebijok, jokių kraterių, banglenčių ar rūkančio jaunimo, mes žinom ramią vietelę.
Ledy ir Džentelmena kartu Jokio triukšmo, jokių pavojų, jokio streso. Mes tave mylim. Prie mūsų gali nebijoti rodyti savo jautrumo, baimių, su mumis tu saugi, mes suprantame, kad esi silpna, bet nesijaudink, mes vis tiek tave mylime.
Ir jiedu išeina iš scenos tebešūkaudami savo tiesas. Kanarėlė prisėda narvelyje.
Kanarėlė – bet bet bet... o kaip nesveikas maistas, šokiai ir nuotykiai?..
III scena
Laiškas pardavėjai
Kanarėlė sėdi narvelyje ir rašo
Kanarėlė Miela pardavėja, gyvenu labai gerai, mane labai myli, skaniai valgau ir galiu išsikalbėti, bet aš jūsų pasiilgau. Maniau, to niekada nebus. Maniau, niekada nepasiilgsiu tų ankštų ankštų narvelių, to sauso sauso maisto ir nuolatinio jūsų burbėjimo. Čia aš turiu erdvų narvelį, kokybišką šlapią maistą ir du šeimininkus, kurie kasdien po tris kartus (ryte, vakare ir vidury tarp jų) man sako, kaip labai mane myli. Bet, miela pardavėja, man čia taip siaubingai labai nežmoniškai žvėriškai nepakenčiamai nuobodu... norėčiau jums papasakoti, bet nėra ką. Ai, aną savaitgalį buvau prie jūros, pirmą kartą mačiau jūrą, bet... na man neleido labai daug skraidyti, kad neperkaisčiau. Neleido ir maudytis. Aš netyčia tris kartus ištepiau savo šeimininkės skarą. Garbės žodis – NETYČIA. Ji nepyko. Bet liūdėjo labai, aš mačiau, nors ji ir slėpė. Miela pardavėja, kaip aš norėčiau, kad jūs suprastumėte paukščių kalbą. Nors man visgi atrodo, kad suprantate ją geriau nei Ledy ir Džentelmenas, su kuriais aš gyvenu. Nes, pavyzdžiui, aš jiems sakau.
Į sceną įeina Džentelmenas
Kanarėlė Norėčiau dabar kažką pažaisti tokio, nuo ko labai labai pavargčiau, bet ir prisijuokčiau iki sisiojimo.
Džentelmenas Ledy, mieloji, ji sako, kad nori truputį pabūti tyliai, gal gali pritildyti televizorių?
Kanarėlė Arba aš jiems sakau, kad nereikia dar šiandien mano narvelio valyti, nes aš nemėgstu pernelyg švarios aplinkos. Tada būtinai atrodo, kad ką nors išpurvinsiu. Ir taip nejauku...
Jai bekalbant į sceną įeina Ledy
Ledy O ne, ji jau taip neramiai čiauška, reikia kuo greičiau išvalyti narvelį.
Kanarėlė Aš jiems sakau, kad norėčiau trumpo vardo.
Džentelmenas Aš manau, jai puikiai tiktų vardas Rebervenksetzirtojamkolnerdiana. Girdėjau, garsi Egipto faraonaitė turėjo katę tokiu vardu.
Ledy Taip. Rebervenksetzirtojemkolnerdiana. Koks mielas vardas.
Kanarėlė Rebrkolve... kas?
Džentelmenas Man rodos, ji sako, kad jai patinka. Ak, mūsų mieloji Rebervenksetzirtojemkolnerdiana.
Kanarėlė Būna, aš jiems sakau, kad noriu viena paskraidyti lauke, virš stogų, visiškai viena.
Ledy (Džentelmenui) Paklausyk, kaip čiulba pro langą žiūrėdama, matyt, supranta, kaip šalta šiandien. (Kanarėlei) Eikš, Kanarėle, pabūsim kartu prie židinio.
Džentelmenas Tarsi žmogus kalba, tarsi sakytų mums, kaip jai čia gera.
Kanarėlė Tada aš pasiduodu ir išskrendu jų neatsiklaususi, nes jei atsiklausčiau – neleistų.
Ir kanarėlė išskrenda pro langą, apskrenda didelį ratą šūkaudama
Kanarėlė Oras toks gaivus, čia aukštai ne tiek ir daug tų mašinų visgi! Kvepia sakuros? Klevai? O žmonės tokie maži? Aš taip skraidau vakarais ir tai yra geriausia mano gyvenime! Aš myliu, tada aš tikrai myliu pasaulį!!
Ant stogo pasirodo Katė. Kanarėlė jos nematydama nusileidžia ant stogo ir prisėda. Žiūri į tolį. Kužda
Kanarėlė Čia taip gražu. Matosi taip toli toli toli. Kartais aš sėdžiu ir skaičiuoju, kiek matau bažnyčių bokštų. Bet amžinai nespėjus pabaigti skaičiavimo, pametu skaičių... Čia taip gražu, bet tik čia. Pro namų langą nieko nematau, nes Ledy kiekvieną vakarą aklinai uždengia užuolaidas. Ji nenori, kad mane per anksti pažadintų saulė ir nenori, kad šviesos už lango man trukdytų miegoti. Ji nori, kad pailsėčiau. Bet šviesos man visai netrukdo!! Aš taip norėčiau vienui viena paskraidyti mieste vėlų vakarą. Tarp šviesų.
Kanarėlė nutyla ir susigūžia. Lėtai prisėlina Katė.
Katė Panele, ar jūs kartais neverkiate?
Kanarėlė krūpteli pastebėjusi Katę, tada papurto galvą. Katė apiena dar ratą aplink ją.
Katė Ar jūs tuo tikra?
Kanarėlė papurto galvą.
Katė Tai verkiate ar neverkiate?
Kanarėlė gūžteli pečiais.
Kanarėlė Truputį verkiu.
Katė Mat kaip...
Katė prisėda šalia Kanarėlės.
Katė Ir kodėl gi verkiate?
Kanarėlė Galiu kai ko paprašyti?
Katė Mes dar net nesusipažinome, o jau prašote.
Kanarėlė Gerai, aš neprašysiu... Šiaip aš Kanarėlė
Katė Spėjau pastebėti. O gal vardą turite?
Kanarėlė Turiu, bet nemoku jo ištarti. O jūs?
Katė Aš... Katė
Kanarėlė Ar dabar jau galiu paprašyti?
Katė Na, tai labai nemandagu, bet ir nepanašu, kad būtumėt gerai išauklėta. Tebūnie, prašykite.
Kanarėlė Kreipkitės į mane ,,tu“, prašau.
Katė Na gerai. Bet tavęs šito kol kas neprašysiu
Abi kiek laiko patyli.
Katė Tai kodėl gi tu verkei?
Kanarėlė Šiaip sau, reikėjo akis pravalyti
Katė Keistuolė
Kanarėlė (po pauzės) Kate, jei ėsit mane, iškart perkąskit gerklę, kad nereiktų kankintis, prašau.
Katė Neėsiu, valgau tik kokybišką maistą. Na, jei tik tokio gaunu. Tu atleisk, bet nepanaši į veislinę.
Kanarėlė nusijuokia
Kanarėlė Ir nenorėčiau būti veislinė, tada nuo mažens primestų kažkokias taisykles, koks turi būti mano charakteris.
Katė Aš norėčiau.
Kanarėlė Atleiskite, bet man metas, nenoriu liūdinti šeimininkų ilgai negrįždama.
Katė Viso gero
Kanarėlė Ate!
IV Scena
Paršiukas
Kanarėlė guli ant bambukinio pagaliuko ir palengvėle sūpuojasi žiūrėdama į lubas. Kažko šypsosi. Į kambarį įeina Ledy ir šluosto dulkes.
Kanarėlė O jūs matot, koks jis mielas? Storas, bet mielas.
Ledy Ir į ką tas paukščiukas taip žiūri?
Kanarėlė Prašau, jūs jo tik nelieskite, gerai? Labai prašau... Svečiai jo nepastebės, jis per aukštai. Prašau, jūs tik jo nelieskit, labai labai prašau
Ledy užverčia galvą ta pačia kryptimi kaip ir Kanarėlė.
Ledy O varge, ačiū, Rebervenksetzirtojemkolnerdiana, kad parodei! Štai ko ji taip neramiai čiulba...
Kanarėlė Jis tooooooks mielas.
Ledy Nebijok, tuoj sutvarkysiu.
Ledy pasilypėja ir ima valyti lubas, Kanarėlė tai pamačiusi ima klykti
Kanarėlė NE!!!!! PRAŠAU NE !!!!!!KĄ JŪS DAROT??? !!!!!
NEEEEEEEEEEEEEEEEE !!!!!
V scena
Labas, aš Žvirblis
Apskridusi didelį ratą Kanarėlė galiausiai prisėda ant savo pamėgto stogo krašto. Žiūri į dangų ir tyliai pravirksta. Lėtai ateina Žvirblis ir pastebi Kanarėlę, kiek nedrąsiai prieina.
Žvirblis Labas
Kanarėlė nieko neatsako.
Žvirblis Galiu pritūpti šalia? Ar tyla reiškia taip?
Žvirblis kiek padvejojęs pritūpia prie Kanarėlės.
Žvirblis Tu gali man papasakoti, kas nutiko. Aš tik Žvirblis. Aš niekam nepasakysiu, nebijok. Vis tiek manęs nepažįsti...
Kanarėlė Tiki Dievu?
Žvirblis Priklauso nuo to, apie kurį Dievą klausi...
Kanarėlė Aš tikiu visais Dievais. Ar bent tikėjau. Dabar nebežinau.
Žvirblis Kas atsitiko?
Kanarėlė Nieko...
Žvirblis Sklando legenda, kad jei paukštytė sako nieko, būtinai turi perklausti. Tad kas atsitiko?
Kanarėlė Aš esu labai laiminga. Bet nemoku tuo džiaugtis.
Žvirblis Vadinasi, nesi.
Kanarėlė Aš turiu pačius geriausius šeimininkus, bet...
Žvirblis Kas, bet?
Kanarėlė Aš... Man gėda.
Žvirblis Tu net neparaudai. Vadinasi, ne taip ir gėda.
Kanarėlė Aš noriu blogesnių šeimininkų...
Žvirblis Ar tu mazochistė?
Kanarėlė Ne. Aš tik... Aš... Vakar. Vakar ant lubų buvo tokia dėmė. Ji labai priminė paršiuką. Aš daviau tam paršiukai vardą. Aš sukūriau jam visą istoriją, jis buvo nelaimingas, nes žmonės vadino kiaulėmis blogus žmones. O jis buvo įsimylėjęs kiaulę ir kiaulė jam buvo pats gražiausias žodis... Mano šeimininkė jį nuvalė. Aš buvau jos prašiusi, kad nevalytų, bet ji... Ji nužudė mano paršiuką. Bet juk tai yra kvailiausia, kas gali būti, liūdėti, kad tavo šeimininkė tave taip myli, jog tvarko tavo kambarį, nori, kad ten būtų švaru, kad tu būtum sveika ir...
Žvirblis Koks buvo jo vardas?
Kanarėlė Kieno ?
Žvirblis Paršiuko
Kanarėlė Bumbliukas.
Žvirblis Mielas vardas.
Kanarėlė O tu turi vardą?
Žvirblis Ne... Aš tiesiog Žvirblis. O tu?
Kanarėlė Turiu. Bet nemoku jo ištarti.
Žvirblis Nejau?
Kanarėlė Ten kažkoks labai karališkas vardas. Jis gražus. Jis... per gražus man...
Žvirblis Veikiau tu per graži jam...
Kanarėlė Ką?
Žvirblis Gal jis tiesiog tau netinka? Na, tas vardas?
Kanarėlė Gal... O kaip manai, koks vardas man tiktų?
Žvirblis žiojasi kažką sakyti, bet iš toli pasigirsta Ledy ir Džentelmeno balsai, šaukiantys Kanarėlę.
Kanarėlė Man metas. Ate.
Kanarėlė išskrenda namo, žvirblis dar kiek pasėdi vienas ir taip pat išeina.
VI scena
Nenoriu liūdinti
Kanarėlė šoka savo narvelyje, įeina liūdna Ledy
Ledy Kanarėle mano, gal galėtum nors kiek tyliau.
Kanarėlė nurimsta ir atsisėda ant tikro bambuko sūpuoklių
Ledy Aš nenoriu tavęs skaudinti, paukščiuk, bet suprask, ne visiems duoti talentai... Tu nemoki šokti, tu moki kitus dalykus, na, pavyzdžiui,... hmmm... gražiai juokiesi, žinai, tu labai graži, aš nemeluoju, Kanarėle, bet...
Ledy atsidūsta ir apeina Kanarėlę iš visų pusių
Ledy Tu graži, tik, paukščiuk, tu nemoki savęs pateikti. Suprask... jei tu taip spurdėsi be plastikos, be ritmo, be nieko... jokie paukštinai į tave nežiūrės. Juk jei jau esi paukštytė, tai ir elkis kaip paukštytė. Tau pačiai būtų daug lengviau, jei išsiugdytum nors kiek elegancijos... aš nenoriu tavęs liūdinti, bet dabar, kai strypčioji, atrodai... nemaloniai... Tau reiktų atprasti nuo šokimo
Ledy prieina ir paglosto Kanarėlei galvelę
Ledy Labanakt, paukštuk, juk žinai, kaip labai tave myliu
Ledy išėjus Kanarėlė lieka viena ir pradeda suptis
Kanarėlė Nenoriu tavęs liūdinti, bet tu baisi... O kodėl?! Nes tau gražu elegancija?! Nes vaikinam reikia gražuolių?! O aš nenoriu vaikino?! Aš visiškai nenoriu vaikino !!!! Kam man jis?! Aš nenoriu dar vieno paukščio, kuris man aiškins, kaip turiu atrodyti ir elgtis, dar vieno... dar vieno, kurį nuolat liūdinsiu...
Kanarėlė supasi toliau, tada staigiai nušoka ir sustabdo supynes. Žiūri į jas
Kanarėlė Tikras bambukas... juk jis visai netikras. Tikri bambukai ten ... jie dideli ir užskristi į tokio viršūnę būtų didelis didelis iššūkis. O aš juk saugi. Saugi nuo iššūkių, nuotykių ir svajonių pildymo.
Nenoriu tavęs liūdinti, bet tu labai baisi... nenoriu jūsų liūdinti, bet jūs labai nuobodi!!
Kanarėlė spardo daiktus ir visaip kitaip lieja pyktį, tada pliumpteli ant supynių ir palengva įsisiūbuoja
Kanarėlė Ką aš darau? ! Jie miega, aš triukšmauju... Kodėl aš tokia nedėkinga? Juk ji tik nori, kad būčiau laiminga. Ji mano, kad daro mane laimingesnę
VII scena
Lėlių teatras
Kanarėlė sėdi ant pamėgtojo stogo. Prieina Katė
Katė Labas vakaras, panele Kanarėle, ar galiu prisėsti?
Kanarėlė Tai žinoma
Katė atsisėda šalia, abi žiūri tolyn
Katė Kodėl tu vėl čia?
Kanarėlė Šiaip.. . čia gražu
Katė O kodėl viena?
Kanarėlė Nes... neturiu kam parodyti šito grožio
Katė Tu nelaiminga?
Kanarėlė Nea
Katė Man atrodo, kad šita vieta traukia nelaimingus gyvūnus...
Kanarėlė Tai tada, o kodėl jūs čia? Ir kodėl viena?
Katė Noriu atsipalaiduoti nuo triukšmo, todėl vakarais einu pasivaikščioti viena. Žinai, sako katės mėgsta vienatvę
Kanarėlė Daug ką sako...
Katė Mhmm...
Kanarėlė O nuo kokio triukšmo jūs taip pavargusi?
Katė Na matai... aš gyvenu labai nemalonioje aplinkoje...
Kanarėlė Kokioje?
Katė Teatre
Kanarėlė Teatre?
Katė Aha.. teatre, ar bent jie taip tai vadina.
Kanarėlė Jie?
Katė Žmonės. Teta ir dėdė. Jiems tas teatras ir priklauso...
Kanarėlė O ką jūs ten veikiat?
Katė (atsidūsta) Supranti, aš neva labai protinga ir gerai išdresuota katė. Tai man tenka žaisti su lėlėmis ir klausytis, kaip iš manęs juokiasi vaikai... Įsivaizduoji, koks pažeminimas?
Kanarėlė Pažeminimas? Kodėl pažeminimas?
Katė Viešai maivytis žiūrint į lėles, kažkokias skudurines pabaisas, kurios net ne visada būna švariai išplautos, ir klausytis, kaip iš tavęs juokiasi? Nori pasakyti, tai ne pažeminimas?!
Kanarėlė Jei tai vaidinimas, tai kaip ir ne...
Katė Jie man ir taip sako... Aš netgi tikiu... kai kiti vaidina, visai gražu. Bet... man kažko gėda...
Kanarėlė Bet juk vaikai taip gražiai juokiasi. Aš padaryčiau kone bet ką, kad tik išgirsčiau besijuokiančius vaikus
Katė Nejaugi? Ir pabučiuotum dulkėmis apsinešusios skudurinės lėlės burną matant dešimtims žmonių?
Kanarėlė Žinoma !!!
Katė Ir gyventum kokčiai žydrame vagonėlyje ant ratų, kas savaitę važiuotum vis į kitą miestą, valgytum maistą beveik be prieskonių, bendrautum su visokiais trenktais keistuoliais, klausytumeis kvailos pusiau liaudiškos muzikos, pagal kurią dainuoja visi, nors balsą ir klausą turi retas ir... būtum keistuolė klajoklė?
Kanarėlė Taip !!!!! Žinoma, juk tai rojus, ne gyvenimas?
Katė Taip tik atrodo, kol nepatyrei... nors gal tau ir tiktų...
Kanarėlė Aš taip norėčiau keliauti. Ir aš noriu draugų, kurie nemoka dainuoti, prie jų pačiai ne gėda dainuoti...
Katė Reiktų tau iš arčiau pamatyti tas landynes. Nori nusivesiu ?
Kanarėlė Taip !!! Oi pala, aš jau namo vėluoju.
Katė Na, kaip nori...
Kanarėlė Einam, parodyk.
Katė Bet tu namo vėluoji.
Kanarėlė Taisyklės tam, kad jas laužytum.
Katė nusiveda Kanarėlę į Lėlių teatrą.
Katė Gerai tau, kai moki skristi, o man tenka visokiais griozdais laipioti... matai, čia labai ankšta
Kanarėlė Bet juk taip daug įdomiau.
Katė Ir daug didesnė tikimybė išsisukti koją.
Kanarėlė Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
Katė Už rizikingą šampaną man daug labiau patinka ramiai gurkšnoti raudoną vyną...
Kanarėlė Man tai patinka vaikiškas šampanas.
Katė Na... nuo pirmos akimirkos įtariau, kad tu keistuolė... dabar suk į kairę
Katė ir Kanarėlė per visokius griozdus prieina vagonėlyje įrengtą lėlių teatro sceną ir sustoja
Katė Štai čia. Matai, ten yra tokie du skudurų maišai. Tai lėlės. Teta ir Dėdė jas valdo bei įgarsina, o aš visaip su jomis... kaip čia pavadinus... bendrauju...
Kanarėlė prieina prie vienos lėlės, pasiėmusi ją nutaiso keistą balsą ir ima lįsti prie katės.
Kanarėlė Laaabas, Katyte, tu pavadinai mane skudurų krūva? O žinai, tu kas? Kaulų ir odos krūva!!!! cha cha cha!
Katė ima juoktis, o Kanarėlė su lėle puola ją kutenti
Katė Ne ! ne ne ne.. baik... aaa... Kanarėle, baik ! ! !
Kanarėlė Bijai kutulio?
Katė Su tavim neįmanoma... aš per tave išsismėlinau !
Katė valosi smėlį nuo kailiuko, o Kanarėlė padėjusi lėlę žvalgosi aplinkui
Kanarėlė Kaip gražu!!! Aš pirmą kartą tikrai man gražiame teatre...
Katė O esi buvusi negražiame teatre?
Staiga kažkur pasigirsta žingsniai ir kažkas nusikeikia. Išsigandusi Kanarėlė atsisuka į Katę, bet ši tik ramiai ištaria
Katė Ten tik Pankas... Amžinai nelaimingas... vis skundžiasi savimi ir pasauliu... amžinai visiems aiškina, koks jis nevykėlis. Siūlyčiau prie jo nesiartinti. Tai ar buvai negražiame teatre?
Kanarėlė Naaa... Ledy ir Džentelmenas kartą buvo mane nusivedę į teatrą... baletą... ten buvo raudonos užuolaidos, daug išsidažiusių damų ir brangios dekoracijos... Jie vis kalbėjo kaip ten gražu, bet...
Katė Bet?
Kanarėlė Bet man čia šimtą du kartus gražiau
Katė Šimtą du?
Kanarėlė Aha
Katė Aš labai norėčiau į tikrą teatrą?
Kanarėlė O čia ne tikras teatras?
Katė Tau tikras. Man tikras tas teatras su raudonomis užuolaidomis. Gražus. Poniškas.
Kanarėlė Man ten tiesiog per daug tvarkinga. Nemėgstu labai tvarkingų vietų, jaučiuosi kaip svetimkūnis
Katė Aš kaip svetimkūnis jaučiuosi čia...
VIII
Jo didenybė Povas
Ledy ir Džentelmenas lėtai eina pasivaikščioti, aplink juos strikinėja Kanarėlė
Ledy Ramiau, paukščiuk, nebe vaikas gi
Džentelmenas Man ima atrodyti, kad ji hiperaktyvi. Gal reiktų su veterinaru pakalbėti? Žinai, profesionalo patarimai...
Ledy Ką jau ten pamatei?
Kanarėlė sustoja ir žiūri į kažką, į tolį.
Džentelmenas Kanarėle, Saulyte, būk gerutė, nebedaryk mums gėdos...
Ledy Kažkokį paukštį pamatė
Džentelmenas Oi, Kanarėle, nelįsk tik... Kai šitaip strypčioji, bus tik blogiau, jei į tave pažiūrės...
Ledy (per juokus) Ak ir juokinga ji.
Džentelmenas Mažute, net jei dabar tau liūdna, bus geriau, jei eisim namo.
Bet Kanarėlė purpteli į kitą pusę ir nuskrenda prie savo stogo. Ten visu grožiu stovi Povas. Akimirką Kanarėlė tik spokso į jį, bet tada giliai įkvepia ir prieina
Povas Labas
Kanarėlė Labas
Povas Kas tu?
Kanarėlė Gal galim nesusipažinti?
Povas Kodėl?
Kanarėlė Noriu kai ką papasakoti, bet nenoriu pasakoti jokiems pažįstamiems, niekam užkrauti... nes tai kvaila
Povas Panašu, kad turi gerą širdį
Kanarėlė Oi ne, deja, visai ne
Povas Pasakok
Kanarėlė Na... prieš kelias dienas buvau susitikusi Žvirblį, mudu kalbėjomės... ir...
Povas Ir?
Kanarėlė Šiandien aš jį mačiau... mes su Ledy ir Džentelmenu ėjom pasivaikščiot. Aš jį mačiau, jis buvo su keliais draugais. Man atrodo jis ir mane irgi matė.. o gal ir ne. Mūsų žvilgsniai susikirto taip trumpai. Pažino nepažino? Kodėl nepasisveikino? Ar aš turėjau pasisveikinti? Bet aš bijojau padaryti gėdos... Ledy labai nejaukiai pasijustų jei prilįsčiau prie kažkokio paukščio ir tas mane atstumtų... Visais atvejais aš kvaila. Gali būti, kad ir neatpažino jis manęs... aš nieko nežinau. Nieko nebežinau. Tokia kvailutė...
Povas Sakiau, kad tavo širdis gera
Kanarėlė Ką man daryti?
Povas Kodėl Ledy turėtų būti gėda, jei tave atstums? Jei tau gėda, tu ir raudonuok, jei tau negėda, tai ir nesigėdyk. Jausk atsakomybę už save, ne už kitus. Nebebijok rizikuoti. Ir šypsokis, gražiai šypsaisi
Kanarėlė Vis tiek jis į mane nežiūrės...
Povas Kodėl?
Kanarėlė Nes aš ne tokia, kokia turi būti paukštytė... Negraži, nemoteriška, neelegantiška, snapas mano labai trumpas
Povas Bet ar tu pati norėtum būti su idealiu paukščiu? Na, su manimi, aš pripažintas gražiausiu pasaulio paukščiu
Kanarėlė papurto galvą
Povas Tai va, panele, jei visos pasaulio paukštytės norėtų būti su manimi ir tik su manimi, ką veiktų visis kiti paukščiai?.. Išnyktų...
IX scena
Apkalbos apkalbėlės
Kanarėlė pabunda ir labai lėtai tipena per kambarį atsigerti, kai iš kito kambario pasigirsta Ledy ir Džentelmeno balsai. Kanarėlė sustingsta, akimirką padvejoja ir visgi ima klausytis, girdi ne viską, labiau nuotrupas
Ledy ...ji visai miela. Tik labai jau nesėkminga...
Džentelmenas ...gal ji ir meninkė, bet visgi paukštytė. Paukštytės turi būti gražios... rekia kaip nors jai išaiškinti tai pagaliau...
Ledy ...tie jos šokiai... na ir kodėl ji daro tai, ko visiškai nemoka?..
Džentelmenas ... jeigu ją išmokytume gražiai elgtis, nestypčioti ir tvarkingai atrodyti, ji būtų tikrai nuostabus paukščiukas...
Ledy ...taip, juk ji iš tikro net labai graži... tik reiktų jai sukurti kitą stilių..
Džentelmenas ...charakteris baisus, bet aš vis tiek ją myliu..
Ledy mes juk taip stengėmės jai padėti...
Džentelmenas ...ji nuostabi, tik turėtų kitaip šiaušti plunksnas, nešokti ir lėčiau skraidyti. Ir nešnekėti tiek daug...
Kanarėlė nebeištvėrusi purpteli pro langą
X scena
Ir vėl tas žvirblis
Kanarėlė labai lėtai šoka viena ant stog, iš tolo ją stebi Žvirblis. Galiausiai prieina arčiau ir atsargiai klausia
Žvirblis Kanarėle, čia tu?
Kanarėlė Labas
Žvirblis prieina ir pritūpia šalia Kanarėlės
Žvirblis Kas nutiko šiąnakt?
Kanarėlė Nieko...
Žvirblis žiūri kažkur tolyn
Žvirblis Nori, kai ką pasakysiu?
Kanarėlė Aha
Žvirblis Matai tą kaminą? Ten, kur praviras stoglangis. Šalia jo.
Kanarėlė linkteli.
Žvirblis Ant to kamino yra dėmė. Ji labai primena kai ką. Nori gal pažiūrėti? Tik mums ilgokai užtruktų ten nusigauti. Aš nelabai moku skraidyti...
Kanarėlė Gerai. Būtinai. Einam
Ir jie abu eina tolyn link kamino
Kanarėlė Tau irgi patinka žiūrėti į dėmes?
Žvirblis Anksčiau nepatiko. Bet Bumbliukas išmokė, kad dėmės gražu...
Kanarėlė nusijuokia.
Žvirblis Gal susiradai naują dėmę?
Kanarėlė Ne... Mano šeimininkai labai palaiko švarą. Nes taip sveikiau. Jie dėl manęs labai stengiasi....
Žvirblis linkteli galva.
Kanarėlė Nori, kai ką pasakysiu?
Žvirblis Sakyk
Kanarėlė Kiekvieną vakarą jie mane išleidžia truputį paskraidyti. Aš visad kur nors nupurpsiu. Ir verkiu... Visad. Jau mano rutina. Ir verkiu, nes esu per daug laiminga... Juokinga ar ne?
Žvirblis Kanarėle, tu nesi per daug laiminga. Žinai... pažinojau vieną Žvirblę, prie kurios nelįsk be rožių puokštės, ir kitą, kuriai labai patiko pašto ženklai. Ji svajojo apie karvelį, kuris jai juos dovanotų. Ir tarp kitko... Mano brolis dėl jos apvogė paštininką.
Kanarėlė Oho! Kaip miela
Žvirblis Tau atrodo miela. Kitai atrodytų kvaila. Paukščiai skirtingi
Kanarėlė Man taip sunku namie. Kad ir ką daryčiau, jaučiuosi kalta
Žvirblis Tau tiesiog reikia, kad tave mylėtų tokią, kokia esi
Kanarėlė Mane ir myli... aš pati girdėjau... ,,charakteris baisus, bet vis tiek ją myliu“
Žvirblis Tau ne to reikia, tau reikia, kad sakytų ,,čia yra paukštis su nuostabiu charakteriu, - tai ją ir myliu“
Kanarėlė Jie bando mane padaryti geresnę ir laimingesnę.
Žvirblis To nereikia
Kanarėlė Bet... O gal jie nori gero? Gal jie žino, kokia aš turėčiau būti? Supranti? Man atrodo, kad ta dėmė graži, bet...juk dėmės yra purvas. Purvas nėra gerai. Jie juk žino daugiau nei aš. Žvirbli, aš manau, aš turiu keistis...
Žvirblis Ne! Prašau, ne... Dėmės gražu. Prašau, negalvok kitaip...
Kanarėlė Bet... Taip atrodo tik man..
Žvirblis Man irgi patinka dėmės. Žiūrėk, mes atėjom... Matai šituos suodžius? Ką jie tau primena?
Kanarėlė įsižiūri į suodžius.
Kanarėlė Žirafą.
Žvirblis O man jie panašūs į tave...
Kanarėlė ilgai žiūri į Žvirblį.
Kanarėlė Žinai, man labai labai patinka šokti. Bet aš nemoku. Visiškai nemoku...
Žvirblis Man atrodo, kad tu gražiai šoki. Net labai gražiai
Kanarėlė Tu juk nematei
Žvirblis Mačiau. Man labai gražu
Kanarėlė Bet tik tau vienam...
XI scena
Auksinio
Kanarėlė vėl ant sūpynių. Ledy ir Džentelmenas vaikšto aplink ir ramiai kalbasi
Ledy Manau, reiktų padovanoti Rebervenksetzirtojemkolnerdianai ką nors mielo
Kanarėlė Pliušinį žaisliuką!
Džentelmenas Aha, ką nors gražaus
Kanarėlė Molbertą!!! Molbertą !!!
Ledy Auksinio
Kanarėlė Oi ne ne ne, aš nekenčiu aukso...
Ledy Tektų paaukoti nemažą sumelę, bet dėl jos verta
Kanrėlė NE!
Džentelmenas Matai, kaip džiugiai čiauška? Ji pati to nesuvokia, bet džiaugiasi!
XII scena
Pankas
Kanarėlė ilgai skraido neapsispręsdama, kur nori šiąnakt, bet galiausiai nuskrenda į lėlių teatrą, kur visi miega. Ji ramiai apžiūri miegančias lėles... tada paima vieną ir žiūri į ją. Tyliai sako
Kanarėlė Mes panašios, nemanai? Juk jie tave irgi laiko švarią, jie tave irgi myli... myli myli myli myli, jie tave taip labai myli, mieloji Marionete...
Kanarėlė pradeda žaisti su lėle, kai iš kažkur pasigirsta niūrus mieguistas balsas
Pankas Dieve, kas čia per triukšmas
Kanarėlė pasislepia ir į patalpą įeina Pankas
Pankas Čia tikrai buvo kažkoks parazitas... ai ai ai ai...
Lėlių Tetulė (iš kito kambario) Panke, kas nutiko?
Į sceną įeina Lėlių Tetulė. Pakelia ir su meile į vietą padeda Kanarėlės nuverstąją marionetę.
Pankas Kažkoks parazitas krebžda... neišnuodijom pelių, matyt...
Lėlių Tetulė Tikėjausi, gal Katė jas gaudys. Bet supratau, jog toks maistas jai ne lygis...
Nusijuokia
Pankas Šiais laikais Katės nebe tokios...
Lėlių Tetulė Visokių Kačių yra. Visokių ir reikia.
Pankas Na, gal čia aš kažką ne taip suprantu...
Lėlių Tetulė Eik miegoti, jau tikrai vėlu
Pankas Atleisk, kad dabar tave pažadinau
Lėlių Tetulė Niekis... Nemiegojau dar, siuvau batus Pinokiui
Pankas Na va, tu kasnakt taip ilgai dirbi... Koks geras žmogus... o aš nieko nemoku, nieko ir nedarau
Lėlių Tetulė Panke...
Pankas Nebetrukdau, atleisk, va ir vėl aš tik gaišinu brangų jūsų laiką...
Pankas išeina lėtai dejuodamas. Lėlių tetulė pasilenkia pažiūrėti savo lėlių ir pastebi Kanarėlę
Lėlių Tetulė Ak, štai ir tas jo parazitas, eikš, paukščiuk, nebijok ir sugebėk įskristi į tokią vietą, gudrutė...
Lėlių tetulė atidaro langą, kad išleistų Kanrėlę iš vagonėlio.
Lėlių Tetulė Jetus, kokia graži
Kanarėlė Ir kodėl jūs man meluojat
Lėlių Tetulė Netiki, paukščiuk? Patikėk, tu labai miela, na skrisk skrisk, nenori? Jei nori, gali pasilikti. Mačiau kažkur šokoladinių sausainių pakelis buvo, galiu paieškoti...
Kanarėlė O man negalima šokolado... nesveika... Taip Džentelmenas sako. Sako, kad aš būsiu stora...
Lėlių tetulė suranda ir atsineša šokoladinių sausainių, bet Kanarėlė net neparagavusi nuskrenda... Ir ne kur nors kitur, bet ant savo pamėgtoojo stogo, o ten susitinka ne ką kitą, bet Katę
Kanarėlė Labas
Katė O čia tu. Labas vakaras
Kanarėlė Buvau tavo teatre
Katė Ko?
Kanarėlė Nežinau net... Bet aš sutikau Panką... Jis visad toks paniuręs?
Katė Aha
Kanarėlė Kodėl žmonėms taip patinka būti paniurusiais?
Katė Žinai.. vaikystėje jis buvo emo. Elgėsi kaip emo, rengėsi kaip emo, bet...
Kanarėlė Bet?
Katė Na, jo tėvams atrodė, kad emo labai pavojinga jo sveikatai... na žinai, jie, būna, pjaustosi ir šiaip amžinai liūdni atrodo. Negana to, jį įsimylėjo Pankė. Tai jis ir vedė tą pankę, pats pradėjo pankuoti, dabar gyvena su mumis teatre, padeda gaminti lėles, kartais pagroja...
Kanarėlė Gal ir normalu, kad buvo emo, jei dabar toks paniuręs...
Katė Žmonės kalba, kad kai jis buvo emo, buvo daug linksmesnis nei dabar
XIII scena
Meilių lietus
Kanarėlė supasi ant savo bambukinių sūpynių, kai į kambarį įėjo Džentelmenas su Ledy.
Džentelmenas Kanarėle, labas rytas, turiu tau dovaną
Ledy Tau turi patikti, labai gražus
Džentelmenas Firminis
Ir jiedu ištraukia paauksuodą kaspiną. Bando užrišti jį Kanarėlei, kartodami
Ledy ir Džentelmenas( be perstojo) Mes mylim tave mes mylim tave mes mylim tave! Kodėl ne dėkoji!? Kodėl?! Nori bėgti? Kodėl, kanarėle?! Ne, kanarėle, tu neturi teisės rinktis! Bloga?? Negraži ? nedėkingas paukštis nedėkingas ! ! ! ! ! ! Mes mylim tave ! ! ! ! Negi nematai? ! !? ! Kodėl negali ir tu mūsų taip pat mylėti? Mes mylim mylim mylim mylim mylim mylim
Kanarelė NEEEE... Prašau...prašau, nemylėkit manęs.... nekęskit..
Ledy ir Džentelmenas Kodėl mus skaudini, kai taip labai tave mylim? Mylim, mylim, mylim...
Kanarėlė Būk, gyvenime, man neteisingas ...
Ledy ir Džentelmenas Nebijok, tau gyvenime sekasi, tu nenuskriasuta, tu su mumis, mylima, mes mylim tave, mylim mylim mylim mylim, mylim
Ir jiedu suriša Kanarėlę auksiniu kaspinu, tada išeina ir jai už nugaros pradeda rodytis siluetai
Kanarėlė Kaip?! Kaip man pamilti? Kaip man mylėti!? Aš noriu mylėti, kaip man mylėti?
Vienuolė Meilė tai dvasinis, o ne kūninis reiškinys. Dievas įsakė mylėti artimą kaip save patį... Besąlygiška meilė...
Anoreksikė Jis mane paliko, nes esu stora. Jis sakė ne dėl to, bet aš žinau... Negalima mylėti storos merginos... Kaip tokią pavadinti mažute?
Psichologas Meilė praeina, bet draugystė išlieka, turim puoselėti dalykus, kurie mus sieja, nuolat palaikyti nuoseklų ryšį. Meilė tai aistra...
Mergišius Dėl jos šypsenos. Ir ne tik šypsenos. Jos krūtyyyys! Opapa! Tokia pupytė! Saldumas neišpasakytas....
Pankas Tiesiog kartu kalbėti apie tai, koks baisus pasaulis, kiek daug visur melancholijos...
Vaikinas Man gražios brunetės. Ne per daug makiažo. Tos tokios mielos... Buvo viena klasiokė.... Pamenu jau nuo penktos klasės...
Povas Moteriška, maloni, graži, ištikima, visais atžvilgiais tobula, kaip aš
Poetas Mano meilė kaip ta vieniša burė, blaškoma vėjo
Kaip baltas siūlas beraščio siuvėjo
Mano meilė tai angelo sparnai,
Kurio šypseną tu pavogei antai.
Mama Aš turėjau jam uždrausti... Jis tikrai dar per mažas eiti į šokius... šių dienų jaunimas toks baisus...
Mergišiu Tooooos krūūūūūtys
Lėlių Tetulė Lėlės ir vaikų juokas... tikras grožis... su kokia meile vaikai prie savęs glaudžia tuos žaislus
Mergaitė Norėčiau, kad būtume dviese miške... miške. Tu grotum, aš šokčiau... visą naktį
Katė Jis mane nusivedė į tą restoraną prie upės. Valgėm ėrienos kepsnį... ir ne atliekas, ne, mums buvo specialiai patiekta, jie myli gyvūnus !
- aš noriu, kad pabučiuotum mane lyjant,
- noriu didelės vestuvių šventės... daug svečių
- norėčiau su tavimi apkeliauti pasaulį
- ramus vakaras ant sofutės, tik dviese
- oooo tooooos krūūūūtys
- šuo lydėjo kiekvieną mašiną, tikėdamasis, kad jo šeimininkas grįš
- man tai patinka žmonės, su kuriais gali kalbėtis keistomis temomis, apie pomirtinį pasaulį, sapnus ir taip toliau
- mama, aš myliu tave
- koooookia šikna
- su Valentino diena, brangusis
- dviese į kalnus, ką manai?
- Neištversiu, meile mano, neištversiu
- mylėk, mylėk mane,
- nedėkingas paukštis
- jie myli tave
- nedėkingas, nedėkingas paukštis
Kanarėlė Man neduoki draugų, mylimos,
Švelnumu jie mane pražudys.
Mirsiu aš, mirs kovos troškulys
Žvirblis Veikiau tu per graži jam... mačiau. Man labai gražu...
Kanarėlė pradeda šokti pagal Kamanių šilelio dainą ,,Kanarėlės“
XIVscena
Mainai
Scenoje viena prieš kitą stovi Katė ir Kanarėlė, abi žiūri viena į kitą, tada palengva pradeda eiti viena link kitos
Katė Koks gražus kaspinas, atrodo kaip auksinis
Kanarėlė Teatre gali būti nešvaru, dulkės man patinka
Katė Man patinka raudonos užuolaidos
Kanarėlė Aš noriu prie jūros, noriu skraidyti virš bangų, kol peršalsiu, noriu lenktyniauti su kateriais
Katė Kodėl negaliu pabūti tyliai ramiai?
Kanarėlė Ko tik nepadaryčiau dėl vaikų juoko
Katė Koks pažeminimas...
Jos susitinka scenos vidury. Žiūri viena į kitą, tada abi kartu ištaria:
- Tavo šeimininkai tobuli
Tada apsikabina ir nueina, Katė pas Ledy ir Džentelmeną, Kanarėlė į lelių teatrą.
XV scena
Žvirblis ir kanarėlė
Žvirblis vienas sėdi ant stogo ir žiūri į kažką, Kanarėlė pribėga prie jo ir su plačia šypsena kresteli šalia
Kanarėlė Labas!
Žvirblis Labas
Kanarėlė Ką veiki?
Žvirblis Žiūriu į dėmes. Ką tau primena tas varnos kakutis ant plytelių?
Kanarėlė pažvelgia į plyteles.
Kanarėlė Širdutę
Žvirblis Taip banaliai?
Kanarėlė Taip
Žvirblis Tau nebūdinga būti banaliai.
Kanarėlė (po pauzės) Jeigu jau banalūs dalykai ima atrodyti gražūs, tai kažką reiškia.
Žvirblis Ką?
Kanarėlė Gal banalius jausmus?
Žvirblis Kanarėle...
Kanarėlė Ar nori pašokti?
Žvirblis Bet juk niekam nepatinka, kaip tu šoki
Kanarėlė Tau patinka
Žvirblis Bet tik man vienam
Kanarėlė NET tau vienam
Ir jie šoka. Visi šoka. Į sceną įeina pardavėja, atsisėda, atsidūsta ir ramiai tepasako
Pardavėja Džentelmenas buvo atėjąs pas mane nusipirkti specialaus kačių šampūno, tada viską ir papasakojo. Apie Kanarėlę, Katę ir lėlių teatrą. Kai jis išėjo, norėjau šokti iš laimės, nes supratau, kad Kanarėlė pagaliau ne narvelyje
Pabaiga