Radviliškio Lizdeikos gimnazija
Milda Varnauskaitė
DIENĄ DEGANČIOS LEMPOS
Vienaveiksmė pjesė
Veikėjai:
Statistinė Mergina – paprasta panelė, savo noru užsidariusi nuo Pasaulio.
Statistinis Vaikinas – Statistinės Merginos draugas. Žmogus, negalintis gyventi be to Pasaulio.
Minčių Skaitytojas Nr.1 – Statistinės Merginos statistinis minčių skaitytojas.
Minčių Skaitytojas Nr.2 – Statistinio Vaikino statistinis minčių skaitytojas.
Garsios mintys – paprastos mintys, kurias gali girdėti visi.
Tamsus kambarys. Dega tik viena lempa. Ant sienos prikabinėta daug prirašytų ir tuščių lapelių. Kai kur ant žemės mėtosi elektros lemputės. Scenos gilumoje kopėčios, ant jų sėdi Statistinė Mergina ir valgo morką. Scenos viduryje dar viena kėdė, ant jos sėdi Minčių Skaitytojas Nr.1, laikantis rankoje šūsnį popieriaus lapų.
Minčių Skaitytojas Nr.1: (monotoniškai) Šiandien velniškai graži diena... Pakilo saulė, paraudo dangus, praplaukė debesys, ištirpo sniegas, pražydo gėlės...
Statistinė Mergina: (graužia morką ir sėdi, žiūri į salę) Dabar juk žiema, koks dar sniego nutirpimas, kokios dar gėlės, kokia saulė? Tu, matyt, ne tuos lapus pasiėmei, ne mano čia mintys.
Minčių Skaitytojas Nr.1: (nustebęs) Gal ir gerai sakai, palauk, pažiūrėsiu, kieno čia yra... (jis pavarto rankose savo lapus, kažką paskaito ir skardžiai nusikvatoja). Cha-cha-cha… Matai, kaip čia yra, ne tavo... Matyt, šįryt supainiojau pasiimdamas... Žinai, juk vakar buvo penktadienis... Bet tu nešnekėk (Pauzė). Kodėl tu mane klausinėji? Bent jau apsimesk, kad nematai...
Statistinė Mergina nusisuka ir vėl žiūri į salę. Tyla. Girdėti tik graužiama morka.
Minčių Skaitytojas Nr.1: (garsiai) Na va, ir vėl su tuo kvailiu. Norėčiau jo mintis aš paskaityti. Bent akimirką į jo galvą įlįsti, turbūt visi to nori... Kodėl tas ponas, sėdintis gale, taip keistai į mane žiūri? Ką jis mąsto?..
Statistinė mergina vėl kreipias į Minčių Skaitytoją Nr.1
Statistinė Mergina: Ei, ar tu žinai, ką galvoja šitas (rodo pirštu į salę) ponas, sėdintis ten, prie balto berniuko?
Minčių Skaitytojas Nr.1 (nekreipia dėmesio ir toliau skaito iš savo lapų) Kažin koks jausmas kristi žemyn su parašiutu? Leki žemyn, ir tiek. Ruduo. Gražūs klevai rudenėjant. Ir dangus varvina rūką. Kas šiandien matė išskrendančias antis? Ruduo. Tai toks laikas, kai net žąsinai į mus žiūri iš viršaus... Ruduo.
Statistinė Mergina: (piktai) Tu ir vėl apsimeti, kad manęs negirdi? (nušoka nuo kopėčių). Kvailys prakeiktas! Manai, kad viską žinai? Nė velnio tu nežinai!!!! (rodo į elektros lempučių krūvą kampe) Pažiūrėk, kiek čia minčių. Matai? Ką jos duoda? Ogi nieko. Tai prakeiktas šlamštas, kokį turi visi... Protingi žmonės prisiminimų nesaugo… O tu man čia visokio, atsiprašant, Š… prikrovei! Eik lauk!!! Nebegaliu tavęs klausytis...
Statistinė Mergina prieina prie vienos elektros lemputės ir ant jos užmina. Sudūžta. Vėl tyla. Statistinė Mergina sustingsta.
Minčių Skaitytojas Nr.1: Nebegaliu pati savęs klausyti. Net minčių pakęsti negaliu... Kaip seniai mačiau saulę... Ar į ją žiūrėjau? Nepamenu. Minčių kalnai susuko mano smegenis (Iš Minčių Skaitytojo Nr.1 rankos iškrenta keli lapai. Jis surinka) O, rupūže su rupūžiukais!!!
Minčių Skaitytojas Nr.1 puola ant žemės rinkti lapų. Statistinė Mergina kvatoja. Ir vėl abu atsisėda. Statistinė Mergina žiūri i salę.
Statistinė Mergina: (linksmai) Na, ką? Dabar paskaitysi mano mintis? Pažiūrėkim...
Tyla. Šnara Minčių Skaitytojo Nr.1 lapai.
Minčių Skaitytojas Nr.1: Nenoriu valgyti blynų (sutrikęs). Mano mama nešioja 39 dydžio batus. Dunda traukiniai naktimis... Spuogus marinti reikia su marinatu? (atsistoja ir švysteli lapus į orą). Kažkokia nesąmonė, tavo mintys visai netinka prie kitų minčių! Tu galvoji visai ne tai, ką reikia...
Statistinė Mergina: (leipsta juoku) Cha Cha Cha!! Oi, koks tu kvailys. Nebegaliu… Kvailys, kvailys…
Statistinė Mergina leipsta juokais, o tuo tarpu Minčių Skaitytojas Nr.1 prieina prie elektros lempučių krūvos ir ima traiškyti jas. Statistinė Mergina nustoja juoktis.
Statistinė Mergina: (sunerimusi) Ką tu darai?
Minčių Skaitytojas Nr.1:(su pašaipa) Žudau tave. Ką darysi be minčių? Ką darysi be manęs?
Statistinė Mergina:(ramiai) Nebus manęs, nebus ir tavęs. Žudyk, žudyk. Prašau, gali jas visas suminti ir sutraiškyti, perdegusios lempos, ir tiek... Kam jos reikalingos? Nebent tik tau… Jei jų nėra, nėra ir tavęs.
Minčių Skaitytojas Nr.1: Cha! Manai, mane išgąsdinsi? Aš pasiimsiu rytoj kitus lapus, ir tiek. Mano gyvenimas tęsiasi, o tu? O tu būsi tuščia, kaip ir jie (rodo į salę). Nori pasikankinti? Nori? Sutraiškysiu tavo svajas (užmina ant dar vienos lemputės). Matai, tavo svajonė nukeliauti į Pasaulio Kraštą jau nebeegzistuoja…
Statistinė Mergina: Argi aš nesakiau, kad tu kvailys? Tiesiog kvailio gabalas. Šitas svajas aš jau seniai pati sudaužiau, tik tingėjau išmesti... Jei manai, kad mane pražudysi, mielasis, labai klysti.
Statistinė Mergina nulipa nuo kopėčių, dingsta už užuolaidų. Girdisi šnaresys. Ji vėl pasirodo scenoje su keliomis elektros lemputėmis. Jas nuneša į kampą ir pažeria ant žemės. Vieną lemputę pasiima sau ir atsisėda ant Minčių Skaitytojo kėdės.
Statistinė Mergina: Aš jų ten milijoną turiu. Užsiauginau.
Minčių Skaitytojas Nr.1: Gerai. Tu laimėjai.
Minčių Skaitytojas susirenka nuo žemės lapus, juos surūšiuoja ir atsisėda ant kopėčių. Tyla.
Minčių Skaitytojas Nr.1: (kupinas pasitikėjimo) Tu laimėjai mūšį, bet ne karą... Aš palauksiu, kai ateis tavo draugužis su savo naująja TUŠČIA PUODYNE. Tada pažiūrėsim, kas laimės...
Statistinė Mergina: (sunerimusi) Tu meluoji. Jis neateis. Ko jam čia eiti?..
Minčių Skaitytojas Nr.1: Nemeluoju. Kam meluoti?
Statistinė Mergina: Kad mane panervintum... Juk tam čia tave ir atsiuntė... Amžinai mane persekioji, visada kaip ryškus šešėlis slenki iš paskos ir tapšnoji savo išlydytu balsu man per petį. Manai, taip negalima išsikraustyti iš proto?
Minčių Skaitytojas Nr.1: Aš kaltas, kad kraustais iš proto? Aš visada dėl visko kaltas. Taip? Tai tavo mintys. Aš jas tik perskaitau. Toks mano darbas.
Statistinė Mergina: (piktai) Nebegaliu tavęs pakęsti! Užsikimšk, nes ištalžysiu tą šlykštų tavo snukį!!
Minčių Skaitytojas Nr.1: (įsižeidęs) Tu negalvok, aš nekalbėsiu. Mano veidas – tavo mintys. Tau jis šlykštus? Šlykštus... (nutyla).
Staiga pasigirsta beldimas. Minčių Skaitytojas Nr.1 ima juoktis ir trinti delnais. Statistinė Mergina staiga atsistoja ir savo kėdę pasuka šonu į salę.
Statistinė Mergina: Kas ten?
Iš už užuolaidų.
Statistinis Vaikinas: Aš.
Į sceną įeina Statistinis Vaikinas, nešinas kėde. Paskui jį įeina Minčių Skaitytojas Nr.2, taip pat nešinas kėde. Statistinis Vaikinas kėdę pastato taip, kad sėdėdamas nematytų Statistinės Merginos, t.y. jie abu sėdi suglaudę nugaras. Minčių Skaitytojas Nr.2 kėdę pastato šalia kopėčių. Pasisveikina su Minčių Skaitytoju Nr.1
Statistinė Mergina: Tai vis dėlto atėjai...
Statistinis Vaikinas: Atrodo...
Statistinė Mergina: Lauke sninga?
Statistinis Vaikinas: Per tyliai, kad girdėtum...
Statistinė Mergina: O tu klauseisi?
Statistinis Vaikinas: Ne (tyla). Aš turiu obuolį... Gal nori?
Statistinė Mergina: Ne. Nejaugi pamiršai, kad jų nekenčiu...
Statistinis Vaikinas: Nepamiršau. Tik norėjau patikrinti, ar pameni, jog man tai sakei...
Statistinė Mergina: (linksmiau) Gal morką turi?
Statistinis Vaikinas: Ech, prisigalvoji... Aš tarsi zuikis morkas nešioju. Aišku, turiu tų morkų...
Statistinis Vaikinas išsitraukia maišelį, kuriame dvi morkos. Jis pakelia ranką ir nežiūrėdamas į Statistinę Merginą paduoda jai morkas.
Statistinė Mergina: Ačiū!
Ji išsitraukia morkas ir ima graužti. Girdisi tik graužimas.
Minčių Skaitytojas Nr.1: (monotoniškai) Aš jį mačiau... Koks pasikeitęs, surūstėjęs, o akys kaip du šuliniai...
Minčių Skaitytojas Nr.2: (jausmingai) Ką man daryti? Ar jos paklausti? Ar ką nors sakyti dėl to sniego? Ar sakyti, kad jau žiema praėjo? Ar ji liūdės?..
Minčių Skaitytojas Nr1: (garsiau) Koks jis keistas... Kažin kodėl šiandien be savo TUŠČIOS PUODYNĖS atėjo? Gal jis jos jau nebemyli, o kitos nerado...
Statistinė Mergina: O tavo Puodynė šiandien kur?
Statistinis Vaikinas: Kas tokia? Aaa. Blondinė? Ar brunetė?
Statistinė Mergina: Brunetė. Graži tokia buvo...
Statistinis Vaikinas: (nustebęs) Tu ją matei?
Statistinė Mergina: Aha. Mačiau anąkart pro langą. Jos balsas gražus...
Statistinis Vaikinas: Patiko ir man ji, bet palengva atsibodo... Prasidėjo visokie meilės reikalavimai... O aš šito žodžio nemėgstu...
Statistinė Mergina: Nemėgstu ir aš..
Minčių Skaitytojas Nr.1: Meluoja… Dar vienas nekaltas melas, kam čia jam žinoti.
Statistinis Vaikinas: Žinai, ji klausinėjo apie tave. Klausė, kas tau yra.
Statistinė Mergina: (nusijuokia) O ką tu sakei?
Statistinis Vaikinas: (rimtai) Pasakiau, kad tu beprotė...
Nejauki tyla.
Minčių Skaitytojas Nr.2: Velniava... Pasakiau. Kvailys prakeiktas.
Statistinė Mergina ima kvatoti.
Statistinis Vaikinas: (sutrikęs) Kodėl tu juokies? Kas čia juokingo?
Statistinė Mergina: (juokiasi, staiga nutyla ir pasisukusi į vaikiną ištaria). Tiesiog pagalvojau, kad ji tave paliko, nes pamatė, kas tavo draugai!!!
Statistinis Vaikinas: (juokiasi) Po galais, gal ir tavo tiesa! Ji nesuprato, kodėl tave lankau, nesuprato, ką tavyje randu...
Statistinė Mergina: (surimtėja) O tu pats supranti?
Statistinis Vaikinas: Tu mano draugė.
Statistinė Mergina: Jei nebūčiau draugė, nelankytum? Gailestis...
Statistinis Vaikinas: Gailestis?! Ką čia paistai? Esi sveikesnio proto nei bet kuris iš čia sėdinčių. Be to, tu man patinki. Tavyje randu ramybę...
Statistinė Mergina: Ką randi? Ramybę? Cha! Tai turbūt vienintelis dalykas, kurio visiškai neturiu. Gal Vienatvės nori? Jos turiu su kaupu. Apsižvalgyk, pilni kampai minčių... (atsidūsta).
Statistinis Vaikinas: Aš nekenčiu Vienatvės.
Statistinė Mergina: Man ji pradeda patikti…
Statistinė Mergina atsistoja kambario viduryje. Ji pažiūri į viršų, pakelia stiklo šukę. Statistinis Vaikinas pasuka savo kėdę į salę. Minčių Skaitytojas Nr.1 nulipa nuo kopėčių ir sėdasi ant kėdės.
Statistinis Vaikinas: Vienatvė? Tau patinka? (stebisi ir purto galvą)
Statistinė Mergina: Būdama viena, aš… krapštau nosį!!! (kvatoja) Ne-ne- ne. Aš juokauju.
Būdama viena, aš… rūkau.
Statistinis Vaikinas: Tu rūkai? Nejuokink. Tu to kvapo pakęsti negali.
Statistinė Mergina: Kodėl?
Statistinis Vaikinas: Pati sakei...
Statistinė Mergina: Ar niekada nepagalvojai, kad aš galiu meluoti… Tu naivus (pauzė) … ir patiklus…
Statistinis Vaikinas: Kokio velnio tu meluoji?
Statistinė Mergina: Gal neturiu ką veikti… ir meluoju. Nori, cigaretę duosiu?
Statistinė Mergina dingsta už užuolaidų, girdisi šnaresys..
Minčių Skaitytojas Nr.1: Kur aš jas nukišau...
Statistinė Mergina išlenda su smilkalu, šis smilksta, o dūmai kyla į orą. Statistinis Vaikinas ima juoktis.
Statistinis Vaikinas: Kokia čia cigaretė? Cha cha cha... Tu gal apakai?
Statistinė Mergina: O ką? Blogai? Gal man čia cigaretė, kaip noriu, taip ir suprantu. Jei man atrodo, kad čia cigaretė, vadinasi, taip ir yra.
Statistinis Vaikinas: (juokiasi) Nejuokink. Tau suminkštėjo smegenys vienai čia besėdint.
Statistinė Mergina atsisėda ant kopėčių ir pučia dūmus. Po kelių akimirkų atsistoja Minčių Skaitytojas Nr.2 , palieka savo lapus ir, nulipęs į salę, atsisėda tarp žiūrovų.
Statistinė Mergina: (Statistiniam Vaikinui) Matei, tavo mintys išėjo...
Statistinis Vaikinas: (žiūri į laikrodį) Ką sakei? Aš jau turiu eiti... Žinai, pamokas ruošti reikia, užsuksiu kitą mėnesį. Viso.
Statistinis Vaikinas taip pat nulipa į salę ir atsisėda tarp žiūrovų.
Minčių Skaitytojas Nr.1: Išbėgo pas Puodynę, matyt... Gal ir man čia kokią reiktų pastatyti?
Statistinė Mergina nulipa nuo kopėčių, dingsta už užuolaidų. Tylu. Grįžta su didele moline puodyne. Pastato vidury scenos, užlipa ant kopėčių, iš kišenės išsitraukia muilo burbulų pūtiklį. Ji ima pūsti burbulus, kai staiga iš salės kažkas surinka.
Garsi Mintis Nr.1: Man atsibodo mano gyvenimas!
Garsi Mintis Nr.2: Aš nekenčiu savo draugų!
Garsi Mintis Nr.3: Man reikia naujų batų!
Garsi Mintis Nr.4: „Net ir genijus baltu ant balto tapyti negali“(H.Radauskas)
Garsi mintis Nr. 5: Aš myliu LIETUVĄ!!!
Statistinė Mergina: Nustokit galvoti! Nustokit rėkti! Jums neatsibodo galvoti?...
Minčių Skaitytojas Nr.1: Gyvenkit lengvai..
Statistinė Mergina: (Minčių Skaitytojui Nr.1) Nustok mano mintis skaityti. Nejau neatsibodo?
Minčių Skaitytojas Nr.1 įsižeidęs meta lapus ant savo kėdės ir nušoka nuo scenos.
Minčių Skaitytojas Nr.1 ( atsisuka į merginą ir piktai) Nepatinka- negalvok. Išeinu, kiek galima klausytis tokių nesąmonių. Matai, aš dėl visko kaltas... Išeinu į pensiją... Gana.
Minčių Skaitytojas Nr.1 atsisėda kažkur tarp žiūrovų. Statistinė Mergina ima juoktis.
Statistinė Mergina: Aš niekada nebūsiu viena. Kad ir kas nutiktų, aš visada turėsiu Vienatvę. (žiūrovams) Ir Jūs - mažiau galvokit. Tiesiog… gyvenkit (juokiasi).
Statistinė Mergina apsisuka ir užsilipusi ant kopėčių toliau pučia muilo burbulus.
UŽDANGA