Anoniminė antiutopija

Kėdainių Šviesioji gimnazija

Gabija Matkutė

Anoniminė antiutopija

Vieno veiksmo pjesė





Veikėjai:

Telefonas

Adamas

Mama

Elena

Vargeta

Anonimai

I scena

Patalpa, kuri neturi paskirties, vaizduojanti žmogaus vidinį nerimą, nestabilumą. Ji chaotiškai apšviesta, tai itin šviesu, tai itin tamsu. Kambaryje dega trys žvakės, viena padėta ant apverstos vazos. Ant kubo formos pakylų pastatytas fotoaparatas, kelios šeimos nuotraukos rėmeliuose. Ant grindų mėtosi keletas kaukių.

Adamas įbėga susinervinęs, neaišku, ar jo veide slypi baimė, ar pyktis. Iš paskos kvailai šypsodamasis, robotišku žingsniu atbėga telefonas. Adamas sustoja, atrodo sutrikęs, lyg pamiršęs, kur bėgo.

Telefonas supypsi.

Adamas (atsidūsta). Kas gi vėl?

Telefonas. Naujausias pranešimas. Jūsų vaizdo įrašas susilaukė didelio susidomėjimo.

Adamas. Kokio? Kiek?

Telefonas. Dvidešimt trys tūkstančiai devyni šimtai trys.

Adamas. Dar, man reikia dar.

Telefonas. Cigaretės? Esate priklausomas? Siūlome jums...

Adamas. Ne, po galais, nerūkau. Nebent „laikai“ yra dvidešimt pirmojo amžiaus cigaretės.

Telefonas. Prašome pakartoti. Žodyne nerastas žodis „laikai“.

Adamas. Negi taip sunku suprasti, kad tai mygtuko „patinka“ paspaudimai.

Telefonas. Ar norėtumėte rasti daugiausiai sekėjų turintį žmogų?

Adamas. Nebegooglink. Išsijunk. (Taria atsainiai)

Telefonas išsijungia.

Adamas. Žeme, žeme, žemele... Kas tau? Gyvenime, pasauli, ką aš padariau?.. Juk aš tik...

Telefonas supypsi.

Adamas pažvelgia į jį.

Telefonas. Naujas straipsnis: „Viena nuotrauka ir visas pasaulis jau žino.“

Adamas. Nagi, nagi... Ir kas gi čia tokio... Hm...

Telefonas. Paspaudėte laukelį komentarai. Ar norėtumėte pasidalinti mintimis?


Adamas. Hm... Skaitytojas-Adamas23 . Komentaras: Visi taip gali! Kas vyksta pasauly? Dėl tokio menkniekio skandalas! Juk tai tik paprasta nuotrauka.

Telefonas supypsi.

Anonimai vilki baltus drabužius, jų veidai aiškiai matomi, bet patys stovi fone.

Anonimas1 (įeina ir atsistoja šalia telefono). Jei visi taip gali, kodėl jo vietoje ne tu?

Telefonas supypsi.

Anonimas2 (įeina ir atsistoja šalia Anonimo1). Kad tu paklaustum.

Telefonas supypsi.

Anonimas3 (įeina ir atsistoja šalia Anonimo2). Mūsų laikais taip nebuvo, dievaži... Ganydavomės laukais nuo ryto iki išnaktų ir nė minties nebuvo apie kažkokius socialinius tinklus ar gyvenimą internete.

Telefonas supypsi.

Anonimas4. Gyvenai akmens amžiuje, apie internetą net svajoti negalėjai, juokinga, kaip tu galėjai apie jį galvoti, jei jo dar nebuvo?

Telefonas supypsi.

Anonimas3. Jaunimas visai nebeturi ką veikti... (Sukryžiuoja rankas nervingai)

Telefonas supypsi.

Anonimas5 (įeina ir atsistoja šalia Anonimo4). Klounas, ir tiek.

Telefonas supypsi.

Anonimas2. Kokia graži nuotrauka!

Telefonas pypsi vis dažniau ir garsiau.

Adamas. Šoku iš lėktuvo parašiutu – padarau nuotrauką, nusiperku bilietą į brangiausią koncertą – nuotrauka... O čia!... Viso labo šeimos nuotrauka. Taip paprasta. Pasirodo, daugiau dėmesio nei įspūdingiems kadrams.

Telefonas. Jaučiatės pavargęs? Dažnai pykstate? Siūlome jums naujausių vitaminų, tik šiandien už šešiolika eurų penkiasdešimt penkis centus. Būkite žvalus, sveikas ir gerai nusiteikęs! Mintis, jog laimės nenusipirksi, jau praeity.

Adamas. Ar aš piktas? Aš įsiutęs! Kokie dar vitaminai? O gal reikėtų...

Telefonas supypsi.

Anonimas1. Kaip įgriso reklamos...

Telefonas. Jūsų vaizdo įrašą pakomentavo.

Adamas. Negi? Na, na?

Telefonas. Komentaras.

Mama (įeina ir atsistoja prieš komentarus, ji šypsosi, tačiau netrukus nuliūsta). Branguti, ar čia vaizdai iš Amerikos? Labai gražu. Jau grįžai? Kodėl neužsukai pas mus? Pasiilgome tavęs.

Telefonas. Komentaras.

Adamas. Mama, tai ne vieta rašyti tokius dalykus. Tam yra asmeninės žinutės.

Mama. Kokios sudėtingos tos technologijos. Visai nieko nebesuprantu. Tai kodėl nebeatvažiuoji?

Adamas. Neturiu LAIKO!

Mama. Ech, sūnau... Turi tokį talentą, turėjai jį visuomet, turi tiek daug tavimi besižavinčių žmonių, bet jie nebuvo su tavimi tuomet, kai dar tik svajojai apie pirmąją kamerą. Kai gavai ją, nepaliaujamai fotografavai mane su tėčiu. Ir nors visi šie vaizdai internete yra puikūs ir aš tavimi didžiuojuosi, geriausios tavo nuotraukos buvo būtent tos nuoširdžios šeimos nuotraukos. (Žvelgia į Adamą) Jos kupinos džiaugsmo, tu žavėjaisi tuo ką darai, o mes žavėjomės spindinčiu tavo vedu. Mylėjai mus, niekada mūsų nepamiršdavai. O dabar, regis, pamiršai... Tikiuosi nepraradai meilės objektyvui. Pasiilgau tavęs, visa šeima tavęs pasiilgo.

Adamas. Mama... Kodėl priekaištai, kodėl???? Esu be galo užsiėmęs, be galo.

Telefonas. Ar norėtumėte ištrinti komentarą?

Adamas tyli.

Telefonas. Ar norėtumėte?..

Adamas. Ne. Nenoriu.

Telefonas. Primenu, jog gera vitaminų kaina galioja tik iki šiandienos vakaro.

Adamas. Man reikia namo.

Telefonas. Nesupratau.

Adamas. Tu aparatas, Tu nesuprasi. Tik aparatas esi!!!

Telefonas (supypsi). Vėl naujas komentaras po jūsų įrašu.

Anonimas2. Kokia nuoširdi mama, ji verta daugiau.

Telefonas supypsi.

Anonimas3. Turėtum labiau ją vertinti...

Telefonas supypsi.

Anonimas1. Mamos, nesvarbu, kokie laikai, jos visuomet rūpinasi, jaudinasi, įkvepia!

Telefonas supypsi.

Anonimas4. Ji tokia...

Telefonas (supypsi). Komentarai blokuojami. Juose aptiktas netinkamas turinys.

Adamas. Ką? Kaip suprasti? Nustok.

Telefonas. Ši informacija klaidinga.

Adamas. Parodyk.

Telefonas. Ar pirksite vitaminus?

Adamas. Kokie dar vitaminai? Pamiršk juos. Man reikia namo!

Telefonas. Negaliu jums padėti.

Adamas. Prašau ištrinti mano paskyrą.

Telefonas. Klystate...

Adamas. Prašau ištrinti mano paskyrą.

Telefonas. Ar tikrai?

Adamas. Prašau ištrinti mano paskyrą.

Telefonas. Parašykite, kas su ja negerai, galbūt galėtume problemą ištaisyti.

Adamas. Prašau ištrinti mano paskyrą! Aš žmogus, noriu kalbėtis, ar suprantate, kad noriu kalbėtis, būti išgirstas ir suprastas.

Telefonas. Nereikia rėkti. Paskyra ištrinama. Ar tikrai norite atsijungti visam laikui?

Adamas (isteriškai). Taaaaaip!

Telefonas. Paskyra ištrinta.

Adamas. Išsijunk!

Telefonas. Ką norite pasakyti?

Adamas. Išsijunk!

Telefonas. Telefonas išjungiamas. (Anonimai atsitraukia)

Adamas atsiklaupia, verkia pasikūkčiodamas, prie jo prieina mama ir šis apsikabina ją per kelius.

Mama (glosto sūnaus galvą). Viskas gerai, Adamai, viskas gerai. Aš su tavim.

Adamas. Tu visuomet su manim... Ačiū, kad esi.

II scena

Adamas su mama išeina ir paima fotoaparatą bei šeimos nuotraukas. Adamą vijosi telefonas, bet dar neišėjęs persigalvojo ir atsistoja prie Anonimo1. Anonimas1 išsitraukia iš kišenės raudoną markerį ir ,spausdamas jį prie veido, nusipiešia šypseną. Baigęs jis numeta markerį ant žemės

Telefonas (supypsi). Ana paviešino naują nuotrauką. „Vakarienė penkių žvaigždučių viešbutyje!!!“

Anonimas1. Gražu, aš vakarienei valgau pusgaminius...

Telefonas (supypsi). Paulius paviešino naują nuotrauką. „Su gražiausia mergina! #loveislife “

Anonimas1. Mano mergina jai neprilygsta...

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas1 tyli.

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas4. Brangusis, gal einame šį vakarą suši į tą pamėgtą mūsų restoraną? Nežinia, kiek laiko prabėgo, niekur nebuvome išėję.

Anonimas1. Atleisk, tikrai jaučiuosi pavargęs, gal nueiname ten kokį kitą vakarą.

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas1. Sušiai su mergina šį vakarą!

Telefonas. Pranešimas paskelbtas.

Anonimas1. Ech...

Telefonas (supypsi). „Sušiai su mergina šį vakarą!“ – turi vieną „patinka“ paspaudimą.

Anonimas1. Vieną...

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas1 (nusifotografuoja). Dvidešimt kilometrų įveikta!

Telefonas (supypsi). Jūsų nuotrauką pakomentavo Luka: „Nežinojau, jog bėgioji, šaunu.“

Anonimas1. Nuotrauka yra, dabar galiu važiuoti namo, man gyvybiškai būtina pica tuoj pat... Bėgioti? Kas gali bėgioti per tokį orą...

Telefonas (supypsi). Jūsų nuotrauka sudomino dvidešimt žmonių.

Anonimas4. Ach, nesitikėjau, jog taip greit grįši...

Anonimas2. (Gašliai šūkteli). Margarita, aš jau lipu iš dušo ir ateinu pas tave!

Anonimas1. Tu išdavei mane? Kaip tu...

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas1. Pagaliau vienišas!

Telefonas (supypsi). Asta pakomentavo jūsų pranešimą: „Gal nori kur išeiti šį vakarą?“

Anonimas1. Ne, deja, visiškai ne...

Anonimas3. Tu neatlieki tau paskirtų pareigų! Tai kompanija, kiekvienas darbas, kiekviena smulkmena, daro įtaką kiekvienam čia dirbančiam. Tu atleistas...

Telefonas. Ar norėtumėte pasidalinti savo mintimis?

Anonimas1. Pagaliau išėjau iš to nuobodaus darbo!

Telefonas (supypsi). Šešiasdešimt trys „laikai“!

Anonimas1. #followyourdreams

Telefonas. (supypsi). Du šimtai septyniasdešimt aštuoni susidomėję.

Anonimas1. Taip, pagaliau... (svirduliuoja, tačiau menkai šypsosi).

Telefonas (supypsi). Margarita pasidalino nauja nuotrauka.

Anonimas4. Mano nauja meilė!

Telefonas. (supypsi). Jums patikusi Margaritos nuotrauka turi tūkstantį keturis šimtus septynis „laikus“.

Anonimas1 (tyla).

Telefonas. Ar norėtumėte?..

Anonimas1. Mano gyvenimas knisa...(ilga pauzė)

Telefonas supypsi.

Anonimas3. Pritariu tau, mano taip pat... Bent tu atviras...

Telefonas. (supypsi). Jus seka 6359 žmonės. Naujausias jūsų pranešimas sulaukė išskirtinio susidomėjimo.

Anonimas1. Kurgi ne...

III scena

Anonimų nebėra, prie vienos pakylos klūpi vargeta. Į kambarį įeina Adamas su dukrele Elena. Mergaitė nuostabiai šypsosi.

Telefonas supypsi.

Adamas eina su Elena. Adamas laiko savo rankoje gležnutę Elenos ranką.

Elena. Tėti. (ji pirštu mosteli į klūpintį ant žemės vargetą). Kas parašyta tame kartono lape, kurį laiko šis žmogus?

Adamas. (sutrikęs, vargetos laikomame lape žodžiai: šoku už socialinį džiaugsmą, paspausk „patinka“ mano paskyroje). Šio žmogaus žodžiai prašo tavo apkabinimo.

Elena. Mano?

Adamas. Taip, dukryte!

Elena (išsprūsta iš Adamo rankos ir lengvais žingsniais šokinėdama nubėga prie vargetos). Apsikabinam? (Ji apkabina klūpantį vyrą). Tėtis sako, jog apkabinimai yra ypatinga pagalba. Turbūt jos jums labai reikia, esate liūdnas kaip mano katinas, kai kartą jam užlipau ant uodegos. Jis nemoka pykti, todėl liūdi. Neliūdėkite. Visi atrodo daug gražiau šypsodamiesi. Visai kaip mano meškiukas, matote? (Ji įbruka jam į rankas rankoje laikytą pliušinį žaislą). Kai man būna liūdna, pasižiūriu į jį. Jis labai mielai šypsosi. Žinot, atiduodu jį, pamatysite, padės. (Ji grįžta pas tėtį ir jie nueina, pasigirsta varguolio keiksmai...)

IV scena

Puslankiu susėda Anonimas1, Anonimas2, Anonimas3, Anonimas4 Anonimas 5 ir vargeta. Anonimas1 yra viduryje ir atsistoja.

Anonimas1. Sveiki, mielieji, šiandien vyksta paskutinis mūsų anoniminis besigydančiųjų nuo socialinių tinklų susitikimas. Šiandien sužinosime, ar mums pavyko pradėti naują gyvenimo etapą. Ar visi prieš atsisėdami telefonus padėjo į bendrą dėžę prie įėjimo? (Anonimai linkteli). Ar kas nors norėtų pasidalinti mintimis prieš patikrinimą?

Anonimas5 (Pakelia ranką ir atsistoja). Vakar, svarstydamas, ar tikrai noriu ištrinti savo paskyrą, paskutinį kartą pažvelgiau į ją, gavau pranešimą, jog turiu tris naujus sekėjus. Įprotis... Lengvai nudžiugau, o tuomet, norėdamas susivaldyti, įsivaizdavau tuos tris žmones, kaip tris ištikimus šuniukus vaikščiojančius iš paskos kiekviename žingsnyje. Oda perbėgo šiurpuliai ir aš susitaikiau su tuo, kad pagaliau esu pasiruošęs žengti lemiamą žingsnį.

Anonimas1. Šaunu, drauge, koks mūsų šūkis?

Anonimas5. Laikai – tai dvidešimt pirmojo amžiaus rūkymas. O aš nerūkau.

Anonimas1. Ar yra dar norinčių? Kas iš čia esančių turi vaikų?

Aninimas3. (pakelia ranką). Turiu mergaitę. Anastasiją.

Anonimas1. Kiek jai metų?

Aninimas3. Aštuoneri.

Anonimas1. Ką žadi dovanoti jai Kalėdų proga?

Anonimas3. Dar nežinau.

Anonimas1. Ar ji turi telefoną? Mačiau parduotuvėje labai puikų modelį ir tikrai puiki kaina. (Anonimai susižvalgo).

Aninimas3. Ne, ji neturi telefono.

Anonimas1. Manau, puiki dovana! Galiu pasidalinti su tavimi informacija, jei tik nori. Manau, jai tikrai patiktų, vaikai dabar varžosi dėl tokių dalykų. Neprašautum.

Anonimas3. Ne. Ačiū, nereikia, mano dukrai nereikia telefono. Bent jau ne dabar.

Anonimas1. Labai puiku! Šaunuolis! Tau pavyko! (Anonimai pradeda džiūgauti, patalpoje šurmulys).

Telefonas supypsi, anonimai krūpteli ir sustingsta. Telefonas artėja šalia jų puslankio.

Anonimas2. Aš nežinau, ar galiu tai ištverti... Ar galiu atsispirti.

Aninimas3. Man to nereikia.

Anonimas5. Užsimerkite.

Telefonas supypsi.

Anonimas2. Aš negaliu!

Anonimas1. Atėjo laikas, bičiuliai, tikrai atėjo laikas!

Anonimas4. Koks dar laikas? Kieno laikas?

Anonimas3. Laikas pasirinkti.

Anonimas1. Išjungti.

Anonimas3. Laikas pasirinkti.

Anonimas1. Išjungti.

Telefonas supypsi

Anonimas2. Gana, man GA-NA!

Visi. IŠSIJUNK!

PABAIGA