PAEŽERYS

Kelmės rajono Kražių seniūnijos kaimas, 3 km į pietryčius nuo Karklėnų miestelio, ribojasi su Karklėnų, Kupšelių, Vilkaušų kaimais, įsikūręs prie Karklėnų ežero, vadinamas Paežerys. 1902 metais Kražių valsčiaus Paežerio kaime buvo palivarkas su 8 gyventojais.1 1923 m. kaime buvo 3 ūkiai: Vinco ir Boleslovo Butkevičių bei Domininko Vinerskio. Juose gyveno 29 gyventojai. 1968 m. Karklėnų apylinkės Paežerio kaime buvo 4 ūkiai, 10 gyv., 1988 m. - 2 ūkiai, 7 gyventojai.

Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis nurodo, kad Kražių valsčiuje, Karklėnų akalicijoje, Paežerio kaime, piliakalnis vadinamas Gegužkalniu, ant kurio jis aptiko medinių pastatų griuvėsius. Manau, tai buvo Paežerio palivarko liekanos.

Tarpukaryje Paežerio kaime gyveno Butkevičiai ir Vinerskiai. Pokaryje Boleslovas Butkevičius, turėjęs 80 hektarų žemės, pateko į tremtinių sąrašus kaip stambus žemvaldys. 1947 metais Eleną Butkevičienę su vaikais: Viktorija, Aleksandru, Antanu ir vyro broliu Jonu, gyvenusiu kartu, ištrėmė į Irkutsko sritį, o Boleslovas pabėgo. Vėliau jis pats išvažiavo į Rusiją gelbėti ištremtos šeimos nuo bado. Tremtyje gimė dukra Irena ir sūnus Vincas. 1958 metų pavasarį pagausėjusi Butkevičių šeima grįžo į Paežerį, kuriame gyveno Boleslovo brolis Viktoras. Boleslovas mirė 1982 metais. Jo sūnus Vincas, atkūrus Nepriklausomybę, atsiėmė tėvų žemę, kurioje ūkininkauja. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis Paežerio kaime buvo Vinco Butkevičiaus ir Adelės Vinerskienės ūkiai. Juose gyveno 14 gyventojų.3

Šaltiniai:

1. Alfabitnoj spisok naselennih mest Kovanskoj guberniji. Kovna, 1903

2. Apgyvendintos Lietuvos vietos. Kaunas, 1925

Karklėnų apylinkės gyvenviečių apskaitos knygos

3. Zosės Tautkienės, gim. 1920 metais, pasakojimas

Paežerys // J. Gerbenienė. Karklėnų senovės atspindžiai. – Jonava: UAB „Dobilo“ leidykla „Jonava“, 2006, p. 183–184.