LINGĖS

Lingės dar vadinamos Aukštąja Pašile. Kaimas buvo už 12 kilometrų nuo Pašilės gyvenvietės į vakarus Kaltinėnų link. Einant Kakarykalnio kalnelio link, negalima nepastebėti ištisų plotų, apaugusių alksniais, karklais, eglėmis, arba vienodai linguojančių žolių plotų. Sako, kad nuo tų pievų lingavo ir kilęs kaimo pavadinimais. Iki melioracijos šis kaimas buvo apaugęs medžiais, krūmokšniais, telkšojo pelkės. Lingėse gyvenę Jonas Burneckas turėjo 8 ha žemės, A. Bartkus, B. Jasulis, A. Stanikas ir J. Bielskis – 6 ha , P. vaitkus ir J. Klapatauskas – 7 ha žemės.

1946 metais Stanikai ir Klapatauskai išsikėlė į gretimą Sendvario kaimą. A. bartkus mirė, palaidotas Pašilės kapinėse, o vaikai: Benas, Mykolas, Jurgis, Steponas, Jadvyga, kuri kartu [asiėmė ir motiną, išsikėlė gyventi į miestus. Benas Jasulis su savo šeimyna: dukromis Elena, Ona, Jadvyga ir sūnumis Benu, Dzidoriumi, Vytautu, Stanislovu išsikėlė į Šilalės rajoną.

J. Burneckas persikėlė į Pašilės gyvenvietę, o žmona – pas durą zofiją į Pagojo kaimą prie Kelmės.

Petras Vaitiekus gyveno Lingėse iki mirties, o vaikai: Juzefa, Vladas, Vlada, Eugenija išsikėlė gyventi kitur.

J. Bielskis turėjo dukrą Juliją ir sūnų Vladą. Julija ištekėjo už Edvardo Kavaliausko ir gyveno kartu su motina, o susikūrus kolūkiams, pasistatė namą Pašilėje ir persikėlė ten gyventi. Sūnus Vladas apsivedė ir gyveno Gudauskinės kaime. Apie 1965 metus iš lingių išsikėlė paskutiniai gyventojai.

Informaciją surinko Vlada Kulevičiūtė, Pašilė.

Lingės // Gyvoji tėviškės istorija: pasakojimai, legendos, istorijos. – Kėdainiai: Spaudvita, 2006, p. 15–16.