GRICAIČIAI

1937 m. duomenimis, kai buvo naikinamas Vaiguvos valsčius, Gricaičių kaimas užėmė 85,42 ha. Jame gyveno 22 gyventojai.

Kaimo pavadinimas kilęs nuo ten gyvenusių Gricaičių pavardės.

Stambiausias Gricaičių kaimo ūkininkas buvo Juozapas Jocius, valdęs apie 40 ha žemės ir turėjęs 10 vaikų. Vaikai tėvų valdomą žemę pasidalijo į 3 dalis. Viena sesuo buvo siuvėja, ji atsiėmė 8 ha žemės. Adomui Jociui atiteko 18 ha žemės pačiame Gricaičių kaimo viduryje. Žemė čia buvo prastoka, nederlinga, o pokario metais prievoles valstybei reikėjo duoti kaip už gerą žemę. Likusią dalį žemės (14 ha) pasiėmė netikroji sesuo ( pirmojo vyro duktė) Natalija Daujotaitė, ištekėjusi už Radavičiaus (Jocių giminės genealoginis medis).

Gricaičių kaimas Vaiguvos valsčiaus pačioje vakarinėje dalyje, besiribojantis su Kražių valsčiaus rytiniais kaimais: šiaurės vakaruose su Stankiškių, šiaurės rytuose su Vaiguvalės ir pietryčiuose su Jurkaičių kaimu.

Gricaičių kaimas turi gerą geografinę padėtį, kuria naudojosi vietiniai gyventojai. Iš adošiškės dvaro ponia Jadvyga Bagdonavičienė (Bytautaitė) su savo dukra Zofija dažnai eidavo pėsčiomis į kitą savo dvarą – Pagirgždūtę pro Gricaičių kaimą, kur jos apsilankydavo Adomo Jociaus sodyboje. Čia jos pailsėdavo, su šeimininke Jociene pasisšnekučiuodavo, pasisvečiuodavo (Natalija Jocienė buvo svietava moteris, kilusi iš bajorų giminės) ir keliaudavo toliau pėsčiomis, nes nebuvo tiesioginio kelio, kad būtų buvę galima arklais nuvažiuoti – visur aplink kalnai, pakalnės, daubos, pelkės, krūmai ar net miškai.

Gricaičių kaimas / Zofija Jocytė. – Serija: Lietuvos valsčiai // Vaiguva. – Vilnius: Versmė 2018, p. 526.