GEMBUTIŠKĖ

Apie 10 kilometrų į pietvakarius nuo Kiaunorių tarp dviejų upių – Dubysos ir Šiaušės – buvo Gembutiškės kaimas. Jame nuo pat įsikūrimo pradžios buvo minima Jokubauskų pavardė. Gembutiškėje gyveno didelė Jokubauskų šeima: penki broliai ir dvi seserys. Broliai – Zigmas, Teofilis ir Bolius buvo gimę 1896–1899 metais, Julius gimė 1904, Antanas – 1907, Genė – 1906, o Michalina – 1908 metais. Vyriausias brolis Zgmas dirbo Šiauliuose policijos nuovadoje, o Teofilis – valstybės kontrolieriumi. Visi kiti broliai ir seserys turėjo savo šeimas ir buvo smulkūs ūkininkai. Antano, Juliaus ir Michalinos šeimos liko gyventi Gembutiškėje. Iš 4 Juliaus vaikų iki mirties Gembutiškėje gyveno tik jauniausias sūnus Vacys. Kaip pasakojo netoli Juliaus Jokubausko gyvenęs Vincentas Kasparas, Juliaus svajonė buvo turėti didelį sodą. Pasakoja Vincentas Kasparas: „Vienąkart važiuoju su tėveliu pro Juliaus sodybą, o šeimininkas kala daug kuolų. Sustojom, o Julius pajuokaudamas sakąs, kad dabar sėdi ant pieno bankio, o praeis kiek metų ir sėdės ant vežimo su obuoliais“. Juliaus svajonė išsipildė – sodas užaugo didelis ir labai gražus. Sode augo apie 100 rūšių obelų, slyvų, kriaušių ir kitokių vaismedžių. Kolūkio laikais Juliaus šeima samdydavo mašiną ir obuolius veždavo parduoti net į tuometinį Leningradą. Mirė Julius Jokubauskas ir jo žmona 1981 ir 1983 metais, po poros metų pasimirė ir sesuo Michalina. Didelėje Juliaus sodyboje liko gyventi jauniausias jos sūnus Vacys. Jis kolūkyje dirbo vairuotoju, vėliau – technikos dalių tiekėju. Visi Vacį gerbė, mylėjo, vadino Vaceliu, nes jis buvo sąžiningas, darbštus, geros širdies. Namuose gimtajame kaime augino gyvulius, laikė kelias karves, nemažai veršių, kiaulių, didelį būrį paukščių. Gyveno vienas, žmonos neturėjo. Į darbą kasryt važiuodavo apie 10 kilometrų. Žmonės sakydavo „Palik, Vaceli, tą savo tėviškę, juk vienam nesmagu gyventi taip toli nuo žmonių“ (artimiausias kaimynas gyveno už 3 kilometrų). Tačiau Vacys sakydavo, kad negalįs palikti tėviškės, kad jam ten smagu. Tačiau Vacelis, nesulaukęs nė pensijos, ir pas jį iš Šiaulių vasaroti atvažiavusi sesuo Elena 1999 m. rasti nužudyti.

Apie Gembutiškės kaimą pasakojęs Vincentas Kasparas net ketureilį sudėjęs Vacio atminimui:

Saulė nusileido,

Rūkas, sutemos.

Rytas vėl prašvito –

Tavęs nebėra.

Informaciją surinko Elena Buivydienė, Kiaunoriai.

Gembutiškė // Gyvoji tėviškės istorija: pasakojimai, legendos, istorijos. – Kėdainiai: Spaudvita, 2006, p. 13–14.