BERŽAPOLIS

Išnykusi gyvenvietė Kelmės rajono Kražių seniūnijos ribose. Pavadinimas susideda iš dvikalbių daiktavardžių, lietuviškai reiškiančių Beržalaukis. Ribojosi su Eidintiškių ir Drūkteniškės kaimais, rėmėsi į Pašilės mišką pietuose. Buvo už 3 kilometrų į pietvakarius nuo Karklėnų miestelio centro. 1902 metais Kražių valsčiui priklausančiame palivarke buvo 11 gyventojų, 1923 m. - dvi sodybos,

10 gyv., 1949 m. - 2 ūkiai, 9 gyv., 1968 m. - 1 ūkis, 1 gyventoja, 2001m. jau be gyventojų.1

1839 metais Beržapolio palivarkas priklausė pulkininkui Petrui Fursai. Jį valdė Furso paskirtas ūkvedys Mališevskis. 1912 metais Žaldvario viensėdžio nuomininkai Adomas ir Stanislovas Misiuliai išsinuomojo iš P.Fursos 78,65 ha žemės, kurioje ūkininkavo. 1915metais sudarė žemės pirkimo išsimokėtinai sutartį su Petru Fursa.1923 metais pervedę paskutinius pinigus už 78,65 ha žemės į Peterburgo banką įregistravo nuosavą ūkį Beržapolio kaime Adomo Misiulio vardu. Pradžioje broliai Misiuliai ūkį valdė kartu. Paskui pasidalinę po 39,32 ha įsikūrė atskirose sodybose arti vienas kito.2

Prieš I pasaulinį karą Adomą Misiulį paėmė į carinę kariuomenę. Karo metu pateko į vokiečių nelaisvę. Grįžęs namo, rado gimusią dukrą Antaniną. Vėliau susilaukė dar 4 dukterų ir 2 sūnų. Dukra Elzbieta Majauskienė gyveno Keimarinės viensėdyje, Elena Gedmintienė – Paalksniuose, Adelė Guduliauskienė – Vašilėnuose, Valė Vaišvilienė – Nabaraučyznos dvare, Antanina – pas Majauskus

Keimarinėje, Julius ir Jonas - Beržapolyje su tėvais. 1949 metų pavasarį Adomą Misiulį, jo žmoną Aleksandrą, sūnus Julių ir Joną, Antaniną su 9 metų dukrele Jadvyga ištrėmė į Irkutsko sritį.

Stanislovas Misiulis su žmona mirė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jų vaikai Kazys ir Stasė išvyko dirbti į Kuršėnų plytinę, sukūrė šeimas ir pasiliko gyventi. Pokaryje Misiulių žemė buvo suvisuomeninta. Atkūrus Nepriklausomybę, Adomo ir Stanislovo Misiulių vaikai atsiėmė tėvų žemę. 1999 metais Stanislovo Misiulio sūnus Kazys ir dukra Stasė Gajauskienė pardavė Algirdui ir Juozui Garbeniams 36 hektarus miško ir 3,32 ha dirbamos žemės. Kiti tėvoniją valdo patys.3

Šaltiniai:

1. Alfabitnoj spisok naselennih mest Kovanskoj gubernii. Kovna, 1903

Apgyvendintos Lietuvos vietos. Kaunas, 1925

Karklėnų apylinkės gyvenviečių apskaitos knyga

2. Lietuvos CVA. F.R 764\ ap. la, b. 297 (žemės pirkimo aktas)

3. Jono Misiulio, gim. 1937 ra., gyvenančio Vašilėnuose, pasakojimas

Beržapolis // J. Gerbenienė. Karklėnų senovės atspindžiai. – Jonava: UAB „Dobilo“ leidykla „Jonava“, 2006, p. 133–135.