Rūpinamės sulaukėjusia miesto gamta. Klaidžiojame po miesto dykras – vietas, kuriose planavimo gniaužtai atsileidžia, piktžolės ardo betoną, telkiasi kūnai, sienos vis iš naujo perrašomos, įsikuria rūšys, o kitokios gyvenimo ir sambūvio formos tampa įmanomos. Mus traukia šių erdvių grožis, gyvybė, įtampa. 

Tačiau sulaukėjimas nėra nekaltas. Liudijame apleistumą, stigmatizaciją, išstūmimą, machinacijas ir išnaudojimą. Žemė paliekama likimo valiai tol, kol pats apleistumas tampa argumentu ją perkurti. Tam, kam buvo leista sulaukėti, staiga priskiriama vertė, kurią būtina išnaudoti. 

Todėl mes stebime. Įsitraukiame. Renkame liudijimus ir artefaktus iš vietų, kurių ateitis sprendžiama kažkur kitur. Paroda telkiasi aplink dvi tokias vietas.

Cornish Works, Šefildas, Jungtinė Karalystė – istorinė pramoninė teritorija, atidžiai stebėta 2023 m., šiuo metu pakibusi tarp irimo, laukinės gamtos ir grėsmės netekti paveldo statuso.

Žirmūnų žiemos uostas, Vilnius, Lietuva – teritorija stebima nuo 2021 m., kai jos planuose numatyta rekreacinė ateitis buvo atsidūrusi spaudime. Per šį laiką uosto pastatai buvo nugriauti. Vietoje rekreacinės zonos, privataus kapitalo dėka teritorija transformuojama į prabangaus būsto projektą. 

Tai nėra tik dykros. Tai - sulaukėję kraštovaizdžiai, socialinės ir gamtinės buveinės – vietos, prisodrintos atminties, spontaniškos gyvybės ir neįgyvendintų ateičių. 

Susitinkame Retrito Smarse – panašaus konteksto bendruomenės erdvėje, kuria gresia išnykti – ne tam, kad gedėtume, bet tam, kad dalintumėmės istorijomis, artefaktais ir švęstume miesto laukymes, jų gaivališkumą ir laikinumą.