Kreipimasis dėl valstybinių miškų tvarkymo

Išsiuntėme kreipimąsi aplinkos ministrui pakartodami balandžio 6 konferencijoje pristatytas problemas ir pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

DĖL LIETUVOS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ TVARKYMO

2018-10-01

Atsižvelgdami į šiuo metu visuomenėje vykstančias aktyvias diskusijas dėl miškų tvarkymo, raginame iš esmės peržiūrėti Lietuvos miškų tvarkymo politiką ir teisinę bazę, siekiant užtikrinti, kad būtų suderinamos visos miškų funkcijos.

Lietuvos pasirinktas daugiafunkcinės miškininkystės modelis apima medienos išteklių naudojimą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tačiau šio modelio principų taikymas praktikoje kelia abejonių, ypač - stebint miško tvarkymą saugomose teritorijose, kur remiantis tiek visuomenės išsakomais lūkesčiais, tiek ir bendra logika natūralu tikėtis iš esmės didesnės miškų ekosistemos apsaugos.

2018 metų balandžio 6 d. konferencijoje “Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas” Aplinkosaugos koalicijos atstovas iškėlė esmines problemas, kurias raginame spręsti:

    • Ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupė, 9% visų miškų) yra vieni svarbiausių išsaugant biologinę įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina jų gamtinės vertės išsaugojimo:
        • Pasiekę gamtinę brandą - pačią vertingiausią stadiją biologinei įvairovei - gali būti iškertami atvejiniais arba plynais sanitariniais kirtimais;
        • Leidžiami intensyvūs tarpiniai kirtimai, kurie ilgam nukelia gamtinių vertybių įsikūrimą;
        • Po kirtimų, kaip ir ūkiniuose miškuose, galioja tie patys medynų atkūrimo reikalavimai, t.y. miškas turi būti atsodinamas, jei pats pakankamai neatželia.
    • Palikta negyva mediena yra labai svarbi biologinei įvairovei, tačiau dažnai nesilaikoma patvirtintų normų, kurios ir taip gamtiniu požiūriu yra gana žemos.
    • Yra atvejų, kai IIA grupė miškams yra suteikiama neatsižvelgiant į realią jų gamtinę vertę. Ekologiškai nepamatuotas miškų priskyrimas aukštai grupei sumažina jos bendrą vertę bei sudaro sunkumų įtraukiant naujus tikrai gamtiškai vertingus plotus.
    • Iš kitos pusės yra atvejų, kai miškams nėra suteikiamas pakankamas apsaugos statusas, nors jie yra gamtiškai vertingi ir apima daug Europos Bendrijos svarbos ar Kertinių miško buveinių.

Biologinė įvairovė, kraštovaizdžio stabilumas ir aplinkos kokybė yra ne mažiau svarbios miško funkcijos nei medienos išteklių gamyba. Todėl siūlome:

    • saugomose teritorijose (išskyrus biosferos poligonus) naikinti IV miškų grupę;
    • saugomų teritorijų III grupės miškuose drausti plynus kirtimus, išskyrus reikalingus išsaugoti nykstančią biologinę įvairovę;
    • IIA grupės miškuose turi būti vykdomi tik biologinės įvairovės palaikymui skirti specialūs kirtimai;
    • ilgainiui (gali būti ateinančių 20 metų strategija) didinti IIA grupės miškų nuo 9% iki 15% siekiant jog būtų formuojami didesni griežtos apsaugos (nekirtimo) masyvai. Galimas kriterijus išskiriant papildomus IIA grupės miškų plotus būtų EB svarbos ir Kertinės miško buveinės;
    • didinant griežtai saugomų miškų (koreguota IIA grupė) būtų galima peržiūrėti ir miškus ne saugomose teritorijose - kai kur būtų tikslinga iš III ar kai kuriais atvejais net iš II grupių pervesti iš žemesnes grupes (pvz. IV), nes kai kurie aukštos kategorijos miškai turi tik ūkinę vertę;
    • saugomų teritorijų miškų atkūrime pirmenybė turi būti teikiama natūraliam miško atžėlimui;
    • III ir IV grupės miškai sudaro 87% miškų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad juose būtų sąžiningai laikomasi aplinkosauginių ribojimų: paliekami tinkami biologinės įvairovės medžiai, paliekama pakankamai negyvos medienos, saugomos retų paukščių lizdavietės ir kt.;
    • nedidinti kirtimų normų valstybiniuose miškuose.

Rengiant miškotvarkos projektus ir planuojant kirtimus raginame aktyviau įtraukti vietos bendruomenes informuojant jas apie planuojamus kirtimus bei sudarant galimybę dalyvauti miškotvarkos planų rengime teikiant pastabas ir siūlymus.

Aplinkosaugos koalicija yra suinteresuota aktyviai dalyvauti tobulinant esamą miško naudojimo tvarką, todėl prašome mus informuoti kaip ketinate atsižvelgti į šiame rašte pateiktus pasiūlymus, įtraukti mūsų atstovus į darbo grupes bei informuoti apie rengiamus (ketinamus rengti) teisės aktų pakeitimus sudarant mums galimybę pateikti pastabas ir siūlymus.