Aplinkos apsauga

Galvaninė gamyba, vienas iš pavojingiausių aplinkos, daugiausia paviršinių ir gruntinių vandens telkinių, taršos šaltinių, dėl susidarančio didelio nuotekų, kuriose yra pavojingų sunkiųjų metalų, neorganinių rūgščių ir šarmų, PAM ir kitokių toksinių medžiagų, kiekio bei dėl didelio kiekio kietų atliekų, ypač po reagentinio nuotekų neutralizavimo, kuriose yra mažai tirpių sunkiųjų metalų junginių.

Metalų junginiai, išnešami su galvaninės gamybos nuotekomis, ypač kenksmingi ekosistemai vandens telkinys – gruntas – augalas – gyvūnijos pasaulis – žmogus. Pavyzdžiui kadmio junginiai, netgi mažomis koncentracijomis turi ryškų toksinį poveikį žuvims ir kitiems vandens organizmams. Labai kenksmingi šešiavalenčio chromo junginiai, jie turi toksinį poveikį vandens telkinių mikroflorai kai koncentracija viršija 0,01 mg/l.

Daugelis cheminių elementų, patenkančių į aplinką, tame tarpe į vandens telkinius, o per geriamąjį vandenį į žmogaus organizmą be toksinio poveikio turi kancerogeninį (vėžys), mutageninį (paveldimumas) ir teratogeninį (naujagimių apsigimimai) poveikį. Kancerogeninį poveikį šiltakraujams gyvūnams turi arsenas, selenas, cinkas, paladis (kai patenka su vandeniu), taip pat chromas, berilis, švinas, arsenas, kobaltas, nikelis, sidabras, platina – patekę kitais keliais. Bandymuose su gyvūnais eksperimentinėmis sąlygomis nustatyta, kad teratogeninį poveikį turi kadmis, švinas, gyvsidabris, kobaltas, aliuminis ir litis. Bandymuose su vaivorykštiniais upėtakiais aprašytas cinko sulfido mutageninis poveikis, t.y.pokyčiai genuose, kurie gali pasireikšti ne tik toje kartoje, kurioje pasireiškė naujas požymis, bet ir sekančiose kartose. Kai kurie neorganiniai junginiai, pavyzdžiui Chromo (VI) junginiai, alerginį poveikį žmonėms. Daugelis neorganinių junginių, netgi mažomis koncentracijomis, turi kenksmingą poveikį žuvims ir jų mitybos resursams. Dauguma vandens organizmų labiau jautrūs toksinių medžiagų poveikiui, nei žmogus ar šiltakraujai organizmai. Įvairūs organizmai skirtingai jautrūs neorganiniams junginiams. Pvz. kadmio LC50 ciklopams yra 3,8 mg/l, o dafnijoms – 0,055 mg/l. Lašišinių žuvų ikrai labiau jautrūs vario ir cinko poveikiui nei suaugusios žuvys.

Kenksmingų neorganinių junginių kaupimasis žuvų audiniuose kelia apsinuodijimo pavojų žmonėms, valgantiems tokias žuvis. Gyvsidabrį mikroorganizmai, žuvys ir jų maistiniai resursai sukaupia labai didelėmis koncentracijomis. O, pavyzdžiui, kadmio žuvų audiniuose aptikta 200 kartų daugiau nei buvo vandenyje. Austrių audiniai iš vandens telkinių sugeria šviną, gyvsidabrį, kadmį, cinką, varį ir kobaltą.

Dideliuose miestuose ir pramonės centruose pavojingos medžiagos į vandens telkinius patenka įvairių junginių ir mišinių pavidalu ir turi kombinuotą poveikį žmogaus ir šiltakraujų gyvūnų organizmams, vandens telkinių florai ir faunai, nuotekų valymo įrenginių mikroflorai. Tai gali būti: 1) sinerginis veikimas arba kai poveikis didesnis nei paprastas poveikių sumavimas, 2) antagonistinis veikimas, kai keleto nuodų poveikis mažesnis už suminį ir 3) suminis veikimas – paprastasis sumavimas. Neretai pasitaiko nukrypimų nuo šios schemos.Kadmis būdamas kartu su cinku ir cianidais vandenyje stiprina jų poveikį, arsenas yra seleno antagonistas. Bandymuose su vaivorykštiniais upėtakiais cinko ir vario sulfidų mišinio toksiškumas mažomis koncentracijomis buvo beveik toks pats, kaip kiekvieno komponento atskirai, o didelėmis koncentracijomis – buvo pastebėtas sinergizmas.

Fizikinės- cheminės vandens savybės – temperatūra, deguonies kiekis, kietumas ir pH – turi įtakos daugelio neorganinių medžiagų toksiškumui. Kylant vandens temperatūrai pagreitėja vandens organizmų medžiagų apykaita ir jie gauna daugiau nuodų. Didėjant vandens kietumui nuo 20 iki 260 mg/l (pagal kalcio karbonatą) vidutinė letalinė įvairių kadmio, vario, alavo ir švino junginių koncentracija LCvid didėja beveik 100 kartų. pH padidėjimas nuo 6,6 iki 8,0 taip pat mažina daugelio medžiagų toksiškumą. Tokiu būdu vandens telkiniuose, kur vandens kietumas mažas, nuodingas metalų poveikis, kaip taisyklė, bus stipresnis, nors ir čia gali būti išimčių. Todėl vandentiekio vandens kietumo sumažinimas gali padidinti jame esančių metalų toksiškumą.

Kai kurie neorganiniai junginiai turi mirtiną poveikį nuotekų valymo įrenginių mikroorganizmams, sustabdo arba sulėtina nuotekų biologinio valymo procesus. Toksiški metalai iš vandens telkinių savaime neišsivalo, o priešingai, neigiamai veikia florą ir fauną ir stabdo vandens telkinių savaiminio išsivalymo procesus. Į nuosėdas iškrentančių medžiagų kiekis didėja mažėjant skysčio srauto greičiui.

Naudojant užterštų vandens telkinių vandenį laukų laistymui, metalai pernešami į laukus ir koncentruojasi viršutiniame, derlingiausiame humuso turinčiame dirvos sluoksnyje. Šiuo atveju metalų koncentracija šiame sluoksnyje mažina azotą fiksuojančias dirvos savybes ir mažina derlingumą, padidina virš leistinų normų metalų kiekius pašaruose ir kituose produktuose.

Plačiau rasite ČIA