Medicinos ir sveikatos naujienos
Savarankiškai taikomas akupresūras mažina kelio skausmą įtarus osteoartritą
Remiantis balandžio 19 d. internete paskelbtu „JAMA Network Open“ tyrimu, savarankiškai atliekamas akupresūras (SAA) yra veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus metodas kelio skausmui mažinti vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems, sergantiems tikėtinu kelio sąnario osteoartritu (OA).
Dr. Wing-Fai Yeungas iš Honkongo politechnikos universiteto su kolegomis įvertino SAA, kurio buvo mokoma per trumpą mokymo kursą, veiksmingumą mažinant kelio sąnario OA skausmą vidutinio ir vyresnio amžiaus (50 metų ir vyresniems) suaugusiesiems. Analizėje dalyvavo 314 dalyvių, kuriems atsitiktine tvarka 12 savaičių dukart per dieną buvo paskirtas akupresūros kursas arba kontrolinis mokymo apie kelio sąnario sveikatą užsiėmimas.
Tyrėjai nustatė, kad 12 savaitę intervencinės grupės pacientų skausmo vertinimas pagal skaitmeninę skausmo vertinimo skalę žymiai labiau sumažėjo (vidutinis skirtumas -0,54 balo) ir labiau pagerėjo Trumposios formos 6 dimensijų naudingumo balas (vidutinis skirtumas 0,03 balo), palyginti su kontroline grupe. Tačiau Vakarų Ontarijo ir McMasterio universitetų osteoartrito indekso, „Timed Up and Go“ ir greito ėjimo greičio testų rezultatai reikšmingai nesiskyrė. Buvo >90 proc. tikimybė, kad intervencija yra ekonomiškai efektyvi, kai pasirengimo mokėti riba yra 1 BVP vienam gyventojui.
„Pažymėtina, kad dalyviai parodė aukštą SAA mokymo programos priimtinumą ir jos laikymąsi, - rašo autoriai. „Mūsų ekonominio efektyvumo analizė parodė, kad SAA buvo ekonomiškai efektyvi intervencija.“
Vienas autorius atskleidė ryšius su bendrovėmis „AstraZeneca“ ir „Boehringer Ingelheim“.
Procedūros rizika susijusi su vyresnio amžiaus skubios bendrosios chirurgijos pacientų gydymo rezultatais
Balandžio 25 d. internete paskelbtame žurnale „Journal of the American College of Surgeons“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vyresnio amžiaus pacientų, kuriems atliekama skubi bendrosios chirurgijos operacija, gydymo rizika yra labiau susijusi su rezultatais nei silpnumo vertinimas.
Bishoy Zakhary, M.P.H., iš Riversaido universiteto sveikatos sistemos Moreno slėnyje, Kalifornijoje, ir kolegos ištyrė 59 633 vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių skubios bendrosios chirurgijos operacijas (vyresnių nei 65 metų; 2018-2020 m.), ryšį tarp procedūros rizikos ir rezultatų.
Tyrėjai nustatė, kad silpnumas ir procedūros rizika buvo susiję su didesniu mirtingumu, komplikacijomis, nesugebėjimu išsigelbėti ir pakartotiniu hospitalizavimu. Palyginti su stratifikacija vien pagal silpnumą, rezultatų skirtumai buvo didesni, kai pacientai buvo stratifikuojami pagal procedūros riziką. Procedūros rizika buvo labiau susijusi su atitinkamomis vyresnio amžiaus skubios bendrosios chirurgijos pacientų pasekmėmis, palyginti su silpnumu.
„Šiame tyrime taip pat sužinojome, kad labai daug vyresnio amžiaus pacientų atvyksta į skubios pagalbos skyrių dėl didelės operacijos, skubiai. Ir taip yra todėl, kad vyresnio amžiaus pacientai gali anksti nesikreipti chirurginės pagalbos, o chirurgai dažnai vengia spręsti problemas elektyviai", - sakė vienas iš autorių Raulis Coimbra, medicinos mokslų daktaras, taip pat iš Riversaido universiteto sveikatos sistemos. „Problema ta, kad ligos neišnyksta. Jos lieka, progresuoja ir žengia į priekį, kol šie pacientai patenka į skubios pagalbos skyrių, kuriame reikia skubios operacijos.“
B arba C laipsnio pooperacinė kasos fistulė atsirado žymiai mažesniam pacientų skaičiui nedrenavimo nei drenavimo grupėse.
Kovo 15 d. žurnale „The Lancet Gastroenterology and Hepatology“ paskelbto tyrimo duomenimis, pacientams, kuriems atlikta distalinė pankreatektomija, didelio sergamumo požiūriu „be drenažo“ politika nėra prastesnė.
Dr. Eduardas A. van Bodegravenas (Eduard A. van Bodegraven) iš Amsterdamo universiteto su kolegomis daugiacentriniame atsitiktinių imčių tyrime ištyrė, ar pacientams, kuriems atlikta distalinė pankreatektomija, netaikoma drenažo politika yra pranašesnė. Pacientams, kuriems buvo atliekama atvira arba minimaliai invazinė planinė distalinė pankreatektomija pagal visas indikacijas, atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirta, ar jiems bus taikomas drenas be drenų, ar profilaktinis pasyvus drenas (atitinkamai 138 ir 144). Septyniems pacientams, priklausantiems grupei be drenavimo, drenas buvo įvestas operaciniu būdu, todėl pagal protokolą buvo atitinkamai 131 ir 144 pacientai.
Tyrėjai nustatė, kad, atlikus ketinimų gydyti analizę, didelio sergamumo dažnis buvo ne mažesnis nei grupėje be dreno, palyginti su dreno grupe (15 proc. prieš 20 proc.); panašūs rezultatai gauti ir atliekant analizę pagal protokolą (16 proc. prieš 20 proc.). Atliekant analizę „ketinama gydyti“, B arba C laipsnio pooperacinė kasos fistulė atsirado atitinkamai 12 ir 27 proc. pacientų be dreno ir dreno grupėse. Trys pacientai iš nedrenavimo grupės mirė per 90 dienų; dvi mirtys nebuvo susijusios su tyrimu. Per 90 dienų nemirė nė vienas drenavimo grupės pacientas.
„Tikimės, kad šie rezultatai pakeis praktiką, ir skatiname taikyti nedrenavimo politiką kaip naują standartinį metodą tinkamiems pacientams, kuriems atliekama distalinė pankreatektomija“, - rašo autoriai.
Keli autoriai atskleidė savo ryšius su medicinos prietaisų įmonėmis, įskaitant „Ethicon“, kuri finansavo tyrimą.
Distalinė simetrinė polineuropatija dažnai nediagnozuojama
Distalinė simetrinė polineuropatija (DSP) yra paplitusi ir dažnai nediagnozuojama, teigiama gegužės 8 d. žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime.
Dr. Melissa A. Elafros iš Mičigano universiteto Ann Arbore su kolegomis ištyrė, ar duomenys tiksliai atspindi DSP paplitimą, rizikos veiksnius ir naštą populiacijoje. Kryžminio pjūvio tyrime dalyvavo vyresni nei 40 metų pacientai, atvykę į ambulatorinę vidaus ligų kliniką, daugiausia aptarnaujančią Medicaid pacientus. DSP apibrėžti naudotas modifikuotas Toronto klinikinės neuropatijos balas (mTCNS).
Tyrime dalyvavo 200 pacientų; 85 proc. jų baigė rinkti visus duomenis. Daugiausia buvo moterų ir juodaodžių (atitinkamai 55 ir 69 proc.). Tyrėjai nustatė, kad 73 proc. populiacijos sirgo DSP, iš kurių 75 proc. anksčiau nebuvo diagnozuota. Apskritai 57 proc. dalyvių, sergančių DSP, sirgo neuropatiniu skausmu. DSP pagal mTCNS kriterijus buvo susijęs su vyresniu amžiumi ir metaboliniu sindromu (šansų santykis atitinkamai 1,1 ir 4,4). Mažesnė DSP tikimybė buvo nustatyta juodaodžiams dalyviams, kurių kilmės šalis nėra Ispanijos, palyginti su baltaodžiais ir ispanakalbiais dalyviais (šansų santykis - 0,1). DSP našta buvo didelė, dėl jos padidėjo skausmas ir su sveikata susiję rūpesčiai bei suprastėjo gyvenimo kokybė.
„Šiame tyrime neuropatija, ypač nediagnozuota neuropatija, sergančių žmonių skaičius buvo itin didelis - beveik trys ketvirtadaliai tiriamosios populiacijos“, - teigė Elafrosas. „Tai rodo, kad reikia skubiai imtis intervencinių priemonių, kurios pagerintų šios būklės diagnostiką ir valdymą, taip pat valdyti rizikos veiksnius, galinčius sukelti šią būklę.“
Vienas autorius atskleidė ryšius su „DynaMed“.
AI greitai nepakeis greitosios pagalbos gydytojų: Tyrimas
Dirbtinis intelektas gali padėti gydytojams užpildyti įprastus dokumentus, tačiau greitosios pagalbos tarnyboje jis greitai nebus naudingas, rodo naujas tyrimas.
Tyrėjai praneša, kad „OpenAI“ programa „ChatGPT“ pateikė prieštaringas išvadas, kai jai buvo pateikti imituoti pacientų, kuriems skauda krūtinę, atvejai.
AI pateikė skirtingus širdies rizikos įvertinimo lygius pagal tuos pačius paciento duomenis - ne tai, ką gydytojai norėtų matyti reaguodami į skubios medicinos pagalbos atvejus.
„ChatGPT“ veikė nenuosekliai", - sakė pagrindinis tyrėjas daktaras Thomas Hestonas, Vašingtono valstijos universiteto Elsono S. Floydo medicinos koledžo docentas.
„Turėdama tuos pačius duomenis, ‚ChatGPT‘ duodavo mažos rizikos balą, kitą kartą - vidutinės rizikos balą, o kartais - didelės rizikos balą“, - universiteto pranešime spaudai sakė T. Hestonas.
Remiantis neseniai žurnale „PLOS One“ paskelbtomis išvadomis, dirbtinis intelektas taip pat nesugebėjo pasiekti tokių pat rezultatų kaip tradiciniai metodai, kuriuos gydytojai naudoja tik paciento širdies rizikai nustatyti.
Atlikdami tyrimą mokslininkai maitino ChatGPT tūkstančiais imituotų pacientų, kuriems skauda širdį, atvejų. Ankstesni tyrimai parodė, kad dirbtinio intelekto programa gali išlaikyti medicininius egzaminus, todėl tikėtasi, kad ji bus naudinga reaguojant į skubios medicinos pagalbos atvejus.
Krūtinės skausmas yra dažnas skundas greitosios pagalbos skyriuje, todėl gydytojai turi greitai įvertinti paciento būklės skubumą.
Labai rimtus atvejus lengva nustatyti iš simptomų, tačiau mažesnės rizikos atvejai gali būti sudėtingesni, sakė Hestonas. Gali būti sunku nuspręsti, ar žmogų reikėtų palikti ligoninėje stebėjimui, ar išsiųsti namo.
Šiandien gydytojai širdies rizikai įvertinti dažnai naudoja dvi priemones, vadinamas TIMI ir HEART, paaiškino Hestonas. Šie kontroliniai sąrašai tarnauja kaip skaičiuotuvai, kurie, remdamiesi simptomais, sveikatos istorija ir amžiumi, nustato širdies ligonio ligą.
Priešingai, toks dirbtinis intelektas kaip ChatGPT gali greitai įvertinti milijardus kintamųjų, o tai tariamai reiškia, kad jis gali greičiau ir nuodugniau išanalizuoti sudėtingą medicininę situaciją.
Tyrėjai sukūrė tris rinkinius po 10 000 atsitiktinių imituojamų atvejų. Pirmajame rinkinyje buvo septyni kintamieji, naudojami TIMI skalėje, antrajame - penki kintamieji, naudojami HEART, o trečiajame - sudėtingesnis 44 atsitiktinių sveikatos rodmenų rinkinys.
Pateikus pirmuosius du duomenų rinkinius, „ChatGPT“ sutapo su fiksuotais TIMI ir HEART rodikliais maždaug pusę laiko, atitinkamai 45 % ir 48 %.
Paskutiniame duomenų rinkinyje tyrėjai tuos pačius atvejus tikrino keturis kartus ir nustatė, kad „ChatGPT“ dažnai negalėjo sutikti net su savimi. Tų pačių atvejų įverčiai skyrėsi 44 % atvejų.
Problema greičiausiai kilo dėl atsitiktinumo, įdiegto dabartinėje „ChatGPT“ programinės įrangos versijoje, kuris padeda jai keisti atsakymus, kad imituotų natūralią kalbą.
Toks atsitiktinumas nėra naudingas sveikatos priežiūros srityje, kur sprendimams dėl gydymo reikia vieno ir nuoseklaus atsakymo.
„Nustatėme, kad yra daug skirtumų, o skirtingas požiūris gali būti pavojingas“, - sakė Hestonas. „Tai gali būti naudinga priemonė, tačiau manau, kad technologija vystosi daug greičiau nei mūsų supratimas apie ją, todėl kritiškai svarbu, kad atliktume daug tyrimų, ypač tokiose klinikinėse situacijose, kai kyla didelis pavojus.“
Nepaisant šio tyrimo, Hestonas teigė, kad dirbtinis intelektas turi potencialo būti tikrai naudingas greitosios pagalbos tarnyboje.
Pavyzdžiui, į programą būtų galima įtraukti visą asmens medicininę kortelę ir ji galėtų greitai pateikti svarbiausius faktus apie pacientą skubios pagalbos atveju, sakė Hestonas.
Gydytojai taip pat galėtų paprašyti programos pasiūlyti kelias galimas diagnozes sunkiais ir sudėtingais atvejais.
„ChatGPT galėtų puikiai padėti nustatyti diferencinę diagnozę, ir tai tikriausiai yra vienas didžiausių jos privalumų“, - sakė Hestonas. „Jei nelabai žinote, kas pacientui yra, galėtumėte paprašyti, kad ji pateiktų penkias svarbiausias diagnozes ir kiekvienos iš jų pagrindimą. Taigi jis gali būti geras padėdamas jums apgalvoti problemą, tačiau jis nėra geras atsakymo pateikėjas.“
2011-2021 m. dėl narkotikų perdozavimo tėvų neteko 321 566 vaikai
Gegužės 8 d. žurnale „JAMA Psychiatry“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 2011 iki 2021 m. Jungtinėse Valstijose dėl narkotikų perdozavimo tėvų neteko maždaug 321 566 vaikai.
Christopher M. Jones, Pharm.D., Dr.P.H., M.P.H., iš Piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis ir psichikos sveikatos paslaugų administracijos Rokvilyje, Merilando valstijoje, ir jo kolegos, atlikdami JAV bendruomenėje gyvenančių asmenų skerspjūvinį tyrimą, įvertino vaikų, kurie nuo 2011 m. iki 2021 m. neteko vieno iš tėvų dėl narkotikų perdozavimo, skaičių ir dažnumą.
Tyrėjai nustatė, kad nuo 2011 iki 2021 m. nuo narkotikų perdozavimo mirė 649 599 suaugusieji nuo 18 iki 64 metų. Apskaičiuota, kad tarp šių mirusiųjų 321 566 bendruomenėje gyvenantys vaikai dėl narkotikų perdozavimo neteko 18-64 metų amžiaus tėvų. Nuo 2011 m. iki 2021 m. pastebimas bendruomenėje gyvenančių vaikų, netekusių vieno iš tėvų dėl narkotikų perdozavimo, skaičiaus padidėjimas - nuo 27,0 iki 63,1 iš 100 000 gyventojų. Didžiausias šis rodiklis buvo pastebėtas tarp ne Ispanijos Amerikos indėnų ar Aliaskos čiabuvių kilmės asmenų vaikų (187,1 iš 100 000 gyventojų, palyginti su 76,5 ir 73,2 tarp ne Ispanijos baltųjų ir 73,2 tarp ne Ispanijos juodaodžių asmenų). Visose tėvų amžiaus, lyties ir rasės bei etninės priklausomybės grupėse rodikliai kasmet nuosekliai didėjo, tačiau didžiausias vidutinis metinis procentinis pokytis įvyko 18-25 metų amžiaus juodaodžių neispanų kilmės tėvų grupėje (23,8 proc.).
„Programų ir politikos planavimas turėtų užtikrinti, kad reaguojant į perdozavimo krizę būtų atsižvelgiama į visą narkotikų perdozavimo naštą, tenkančią šeimoms ir vaikams, įskaitant ekonominius, socialinius, švietimo ir fizinės bei elgesio sveikatos priežiūros poreikius vaikų, kurie neteko tėvų dėl perdozavimo“, - rašo autoriai.
Vienas autorius pranešė apie ilgalaikes „General Electric“, „3M Companies“ ir „Pfizer“ akcijas.
Kontaktai:
Nacionalinė medikų asociacija, kodas 300091704, prezidentas: Dalius Ramančionis, tel.: +37065044055, mail:info@sveikata.tv A/s LT287044060004771509, SEB bankas, banko kodas: 70440
© Nacionalinė medikų asociacija 2005-2024. Visos teisės saugomos.