Medicinos ir sveikatos naujienos

Santrauka

Mitochondrijų ir kamieninių ląstelių ryšio (MSCC) teorija teigia, kad vėžys atsiranda dėl lėtinio oksidacinio fosforilinimo (OxPhos) nepakankamumo kamieninėse ląstelėse. Šis OxPhos nepakankamumas lemia vėžio kamieninių ląstelių (CSC) formavimąsi ir nenormalią energijos apykaitą, galiausiai sukeliančią piktybinius susirgimus. Ši koncepcija sujungia dvi nusistovėjusias teorijas: vėžio kamieninių ląstelių teoriją ir medžiagų apykaitos teoriją. Remiantis molekulinės biologijos, farmakologijos ir klinikinių tyrimų įžvalgomis, šiame rankraštyje pristatomas hibridinis ortomolekulinis protokolas, skirtas MSCC. Protokolą sudaro 7 terapinės rekomendacijos, kurias sudaro ortomolekulės, vaistai ir papildomi gydymo būdai. Šio hibridinio ortomolekulinio protokolo tikslas - pasiekti adityvų ir sinergetinį poveikį, kad būtų sustiprintas OxPhos, slopinamas pirminis vėžinių ląstelių kuras (gliukozė ir glutaminas), veikiama CSC ir metastazės. Taigi, daugybė eksperimentų rodo, kad tikslingas poveikis MSCC galėtų būti potencialus terapinis vėžio gydymo metodas.

Reikšminiai žodžiai : vėžio metabolizmas; mitochondrijos; oksidacinis fosforilinimas; vėžio kamieninės ląstelės; gliukozė; glutaminas; ortomolekulės; repurpose drugs; dieta; gyvenimo būdo intervencijos

.

Įvadas

Egzistuoja daug teorijų apie vėžio kilmę, t. y. medžiagų apykaitos teorija (Seyfried & Chinopoulos, 2021), somatinių mutacijų teorija (SMT) (Hanahan & Weinberg, 2000), vėžio kamieninių ląstelių teorija (Capp, 2019) ir audinių organizacijos teorija (Soto & Sonnenschein, 2011). Neseniai paskelbtame tyrime buvo pristatyta nauja koncepcija mitochondrijų ir kamieninių ląstelių ryšys (MSCC) (Martinez ir kt., 2024). Ši koncepcija sujungia vėžio kamieninių ląstelių teoriją ir medžiagų apykaitos teoriją. MSCC teorijoje teigiama, kad vėžys atsiranda dėl sutrikusio oksidacinio fosforilinimo (OxPhos) vienoje ar keliose kamieninėse ląstelėse, galinčiose lemti vėžio kamieninių ląstelių (CSC) susidarymą ir atitinkamai navikinę genezę. Atrodo, kad šis ryšys tarp CSC ir mitochondrijų yra labai svarbus visose vėžio stadijose (Martinez ir kt., 2024). MSCC atitinka metabolinę vėžio teoriją, tačiau konkrečiai atkreipia dėmesį į lemiamą CSC vaidmenį kiekviename ligos etape. Tačiau MSCC skiriasi nuo CSCs teorijos, kurioje vėžys paprastai pateikiamas kaip genetinė liga. Taigi daugelis standartinių vėžio gydymo būdų yra pagrįsti SMT ir paprastai yra nukreipti į vėžio ląstelių DNR (van den Boogaard ir kt., 2022; Sia ir kt., 2020). Šie gydymo būdai neatkuria Oksfos, o kartais net ją pakeičia (Averbeck ir Rodriguez-Lafrasse, 2021; Gorini ir kt., 2018). Be to, standartiniai gydymo būdai yra nukreipti tik į tūrines ląsteles, bet negali būti nukreipti į CSC (Lytle, et al., 2018), nors būtent CSC turi didžiausią navikinį potencialą (Adams & Strasser, 2008) ir dalyvauja metastazių susidaryme. Ši informacija galėtų iš dalies paaiškinti rezultatus, pastebėtus taikant naujus priešvėžinius gydymo metodus. Iš tiesų, Ladanie ir kt. parodė, kad per pastaruosius penkiolika metų dėl naujų gydymo būdų bendras išgyvenamumas pagerėjo 2,4 mėnesio (Ladanie ir kt., 2020), o Del Paggio ir kt. pranešė, kad per pastaruosius trisdešimt metų bendras išgyvenamumas pagerėjo 3,4 mėnesio (Del Paggio ir kt., 2021).

Taigi, apžvelgę literatūrą apie įvairius gydymo būdus, galinčius veikti MSCC, remdamiesi in vitro ir in vivo tyrimais, atrinkome keletą ortomolekulių, vaistų ir papildomų gydymo būdų, kurie įrodė gebėjimą pagerinti OxPhos, sumažinti fermentuojamų degalų kiekį ir veikti CSC bei metastazes. Be to, kai tai buvo pagrįsta moksline literatūra, įtraukėme atvejų tyrimus apie žmonių išgydymą taikant monoterapiją. Iš šio derinio sukūrėme hibridinį ortomolekulinį protokolą, kuris siūlomas kaip nauja vėžio gydymo strategija.

Pagrindiniai MSCC punktai:

• OxPhos pokytis gali inicijuoti naviko genezę vienoje ar keliose normaliose kamieninėse ląstelėse, dėl to susiformuoja CSC (Martinez ir kt., 2024).

• Piktybiškumo laipsnis gali būti tiesiogiai susijęs su gerokai mažesniu mitochondrijų kiekiu ir mažesniu bendru kvėpavimo pajėgumu naviko ląstelėse (Elliott, ir kt., 2012; Pedersen, 1978; Seyfried, ir kt. 2020).

• Kad galėtų augti ir išgyventi, vėžinėms ląstelėms reikia pirminių degalų - gliukozės ir glutamino, kad kompensuotų OxPhos nepakankamumą. Kvėpavimo sutrikimas sukelia onkogenų hiperekspresiją ir naviko slopintojų genų inaktyvavimą, o tai prisideda prie nenormalios energijos apykaitos vėžyje. Iki šiol nėra įrodymų, kad bet kokių navikinių ląstelių, įskaitant CSC, augimas vyksta netekus fermentuojamų degalų (gliukozės, piruvato ar glutamino) (Lee ir kt., 2024; Liao ir kt., 2017; Liao ir kt., 2017; Holm ir kt., 1995; Mathews ir kt., 2014; Pastò ir kt., 2014).

• Naviko mikroaplinkai (mitochondrijų funkcijos sutrikimo pasekmė) būdingas žemas pH (rūgštingumas), hipoksija, entropija, slėgis ir deformacija, padidėjusi temperatūra, stromos, pakitęs citoplazmos vandens sukimasis ir slopinamas bioelektrinis arba elektromagnetinis laukas (Martinez, et al., 2024).

• Metastazės tebėra pagrindinė mirtingumo nuo vėžio priežastis. Pagal MSCC, ji atsiranda dėl CSC ir makrofagų susiliejimo hibridizacijos (Martinez, et al., 2024; Seyfried ir Huysentruyt, 2013).

Šie principai taikytini visų rūšių vėžiui.

Ortomolekulinė medicina, nukreipta prieš MSCC

Vitaminas C

Vitamino C priešvėžinės savybės žinomos jau daugiau kaip 50 metų (Mussa ir kt., 2022). Vitaminas C demonstruoja citotoksinį poveikį vėžinėms ląstelėms tiek in vitro, tiek in vivo (Fan ir kt., 2023). In vitro vien tik vitaminas C veiksmingiau nei chemoterapija (cisplatina) sukelia apoptozę storosios žarnos vėžio ląstelėse (Wang ir kt., 2016). In vivo vien vitaminas C reikšmingai sumažina kasos vėžio naviko svorį ir metastazių skaičių, o vien standartinė chemoterapija (gemcitabinas), paprastai taikoma kasos vėžiui gydyti, padidina naviko svorį ir metastazių skaičių (Polireddy ir kt., 2017). Hepatoceliulinės karcinomos in vivo atveju vien tik vitaminas C sumažina CSC ir naviko tūrį, o vien tik įprastinė terapija (cisplatina) sumažina naviko tūrį (mažiau nei vitaminas C), tačiau padidina CSC (Lv, ir kt., 2018). Vitaminas C gali tiesiogiai įsiskverbti į naviko viduląstelinę aplinką, sumažinti oksidacinį stresą, veikti vėžio ląstelių mitochondrijas ir sukelti vėžio ląstelių, įskaitant metastazes, žūtį (Roa, et al., 2020; Wan, et al., 2021). Šarminė vėžinių ląstelių viduląstelinė aplinka, kurios pH yra nuo 7,1 iki 7,7, maksimaliai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi (Cardone ir kt., 2005; Gillies ir kt., 2002). Vitaminas C dėl savo rūgštinio pH gali deaktyvuoti aplinkos prisitaikymą, pasižymėti priešvėžiniu poveikiu, sutrikdydamas navikinių ląstelių augimą ir stabdydamas naviko progresavimą (Persi ir kt., 2018). Jis gali padidinti ATP gamybą didindamas mitochondrijų elektronų srautą, taip atkurdamas ląstelių kvėpavimą ir apoptozės funkciją (Gonzalez ir kt., 2010; Gonzalez ir kt., 2023).

Vitaminas C gali būti nukreiptas į CSC ir juos sunaikinti (Bonuccelli ir kt., 2017; Lee, 2023; Satheesh ir kt., 2020), apsaugoti nuo hipoksijos ir uždegimo (Luo ir kt., 2022). Jis gali sukelti vaistams atsparių vėžinių ląstelių apoptozę ir slopinti nekontroliuojamą vėžinių ląstelių dauginimąsi bei metastazių plitimą (Butt, et al., 2020). Vitaminas C taip pat gali sukelti M2 makrofagų poliarizaciją į M1 makrofagus. Tai gali būti ypač svarbu slopinant metastazių plitimą, nes M2 makrofagai yra susiję su metastazių atsiradimu (Ma ir kt., 2022). Nustatyta, kad didelės farmakologinės intraveninės vitamino C dozės naikina vėžines ląsteles, bet ne normalias ląsteles (Chen ir kt., 2005; Chen ir kt., 2008; Ngo ir kt., 2019). Pavyzdžiui, didelės intraveninio vitamino C dozės gali sukelti navikinių ląstelių linijų apoptozinę ląstelių žūtį per prooksidacinį mechanizmą (Gonzalez, et al., 2010; Kc, et al., 2005; Mussa, et al., 2022).

Normaliose ląstelėse vitaminas C patenka į mitochondrijas oksiduota forma per gliukozės receptorius (Glut1) ir apsaugo mitochondrijas nuo oksidacinio pažeidimo (Kc, et al., 2005). Taigi vitaminas C gali tiesiogiai konkuruoti su gliukoze dėl patekimo į ląstelę per gliukozės receptorius.

Glikolizė ir glutaminolizė atlieka svarbų vaidmenį vėžinių ląstelių metabolizme. Vitaminas C geba slopinti glikolizę (Aguilera ir kt., 2016; Park ir kt., 2018; Yu ir kt., 2023) ir glutamato sintezę (Zeng ir kt., 2022). Jis gali specifiškai apriboti glutamino sintezę, slopindamas glutamino sintezę (GS), todėl sumažėja glutationo kiekis ir padidėja reaktyviųjų deguonies formų (ROS) kiekis, todėl ląstelės miršta (Long, et al., 2021). GS atlieka svarbų vaidmenį makrofaguose, taigi ir metastazėse. GS slopinimas gali pakeisti M2 makrofagų fenotipą ir paskatinti M1 makrofagų poliarizaciją. Tai sumažins intraląstelinį glutaminą ir bus nukreipta glutamino absorbcija, o tai panaikins metastazes (Wei ir kt., 2020). Taip paaiškinama pažengusio vėžio atveju pastebėta priklausomybė nuo glutamino (Seyfried, et al., 2020) ir patvirtinamas vitamino C vaidmuo metastazavusiam vėžiui.

Vėžio gydymo vitaminu C intraveniniu būdu pradininkai Kameronas ir Paulingas pastebėjo pagerėjusį daugelio vėžio rūšių (plaučių, skrandžio, gaubtinės žarnos, krūties, inkstų, tiesiosios žarnos ir šlapimo pūslės) išgyvenamumą. Jie pastebėjo, kad po vienerių metų terminalinės stadijos vėžiu sergančių pacientų, gydytų intraveninėmis askorbato injekcijomis, išgyvenamumas padidėjo 55 kartus: 22 % gydytų pacientų grupėje ir 0,4 % kontrolinėje grupėje pacientų, kurie buvo laikomi nepagydomais po standartinio gydymo. Jų intervenciją sudarė 10 g per parą injekcijos į veną maždaug 10 dienų, o vėliau - per burną (Cameron ir Pauling, 1978). Mayo klinika bandė pakartoti šiuos rezultatus, tačiau intraveninis vitaminas C buvo pakeistas geriamuoju vitaminu C, todėl nenuostabu, kad rezultatai nepasikartojo (Moertel ir kt., 1985). Vartojant geriamuosius maisto papildus, vitamino C koncentracija plazmoje, taigi ir poveikis, yra daug mažesnis (Mikirova, 2017). Riordano klinikos kolektyvas ir bendradarbiai paskelbė keletą atvejų tyrimų, kuriuose aprašomi pacientų, gavusių vitamino C į veną, navikų regresijos atvejai (Riordan ir kt., 2000; Riordan ir kt., 2004; Sebastian ir kt., 2006). Be to, Li su kolegomis įrodė, kad reguliariai vartojami antioksidaciniai vitaminai (vitaminai A, C ir E) gali sumažinti mirtingumą nuo vėžio (Li, et al., 2012). Tačiau antioksidacinis vitamino C poveikis pirmiausia turėtų būti naudojamas vėžio prevencijai (Deruelle ir Baron, 2008), nes antioksidantai kartais gali skatinti navikų augimą (Long, et al., 2021).

Vitaminas D

Vitamino D priešvėžinis poveikis in vitro ir in vivo pasireiškė beveik visų tipų vėžiui (Chakraborti, 2011; Seraphin ir kt., 2023). Kaip ir vitaminas C, jis veikia mitochondrijas, gerindamas medžiagų apykaitą ir reguliuodamas mitochondrijų kvėpavimą (Matta Reddy ir kt., 2022; Quigley ir kt., 2022). Vitaminas D taip pat gali veikti CSC ir metastazes (Marigoudar ir kt., 2022; Wu ir kt., 2019), slopinti glikolizės ir glutaminolizės kelius (Sheeley ir kt., 2022; Zhou ir kt., 2016). Pastebėta, kad kasdienis vitamino D papildų vartojimas gali sumažinti bendrą mirtingumą nuo vėžio, tačiau to nepastebėta vartojant nedažnas dideles boliusines dozes (Keum, et al., 2022). Vėžiu sergantiems pacientams dažnai trūksta vitamino D, todėl jiems gali būti naudingas veiksmingas gydymas su minimalia rizika (Hohaus, et al., 2018), įskaitant intraveninį (Dressler, et al., 1995; Fakih, et al., 2007; Trump, 2018). Viename atvejo aprašyme išsamiai aprašomas vyresnio amžiaus pacientas, sergantis pažengusiu kasos vėžiu, kuriam negalėjo būti taikoma chemoterapija, spinduliavimas ar operacija. Vietoj to pacientas 9 mėnesius kasdien gavo po 50 000 TV vitamino D3 dozę ir patyrė netikėtai ilgą ligos neprogresavimo laikotarpį, gerokai viršijantį tai, ko būtų tikėtasi taikant įprastinę chemoterapiją (Cannon ir kt., 2016).

Chandleris ir kt. įrodė vitamino D papildų prevencinį poveikį pacientams, turintiems normalų kūno masės indeksą (KMI), parodydami, kad sergamumas metastazavusiu vėžiu sumažėjo 37 % (24 vėžio atvejai vitamino D grupėje ir 39 vėžio atvejai placebo grupėje), dėl to mirtingumas nuo vėžio sumažėjo 42 % (38 žmonės vitamino D grupėje ir 68 žmonės placebo grupėje). Naudota 2000 TV per parą dozė, kuri yra rekomenduojama paros norma sveikam žmogui (Chandler ir kt., 2020). Neseniai atliktame atsitiktinių imčių kontroliuojamame vitamino D papildų tyrime (2000 TV/d vitamino D3, palyginti su placebu) nustatyta, kad virškinimo trakto vėžiu sergantiems pacientams, kurie buvo p53 imunoreaktyvūs, per beveik šešerius stebėjimo metus reikšmingai sumažėjo su vitamino D papildų vartojimu susijusių ligos atsinaujinimo ar mirties atvejų (Kanno ir kt., 2023). Atlikus mažiausiai 12 skirtingų vėžio tipų stebėjimo tyrimų metaanalizes, nustatyta atvirkštinė 25-hidroksivitamino D [25(OH)D] serumo ir sergamumo vėžiu koreliacija (Muñoz ir Grant, 2022).

Cinkas

Cinko papildų vartojimas rekomenduojamas kaip galimas papildomas vėžio gydymo būdas. (Costello & Franklin, 2017; Hoppe ir kt., 2021) Cinkas specifiškai apsaugo mitochondrijas nuo pažeidimų, kuriuos sukelia reaktyviosios deguonies rūšys, susidarančios kaip šalutiniai mitochondrijų kvėpavimo produktai (Zhang ir kt., 2018). Įrodyta, kad cinko papildai skatina mitochondrijų piruvato pernašą, oksidacinį fosforilinimą ir ATP gamybą tiek įprasto, tiek toksinio oksidacinio streso in vitro metu (Yang, et al., 2017). Žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelėse cinkas skatina mitochondrijų irimą ir atkuria apoptozę, ypač jei įvedamas kartu su cinko jonoforais (Chen, et al., 2020). Cinkas gali slopinti burnos vėžio ir krūties vėžio ląstelių in vitro į vėžines kamienines ląsteles panašias savybes (Chu, ir kt., 2023; Xu, ir kt., 2022), sumažinti vėžinių ląstelių kamieniškumo žymenų raišką ir padidinti storosios žarnos vėžio ląstelių jautrumą chemoterapijai (Ye, ir kt., 2022). Cinko perteklius gali negrįžtamai blokuoti vėžinių ląstelių energijos gamybą, sukelti NAD+ praradimą ir slopinti ląstelių glikolizę (Wu, et al., 2022).

Iš viso yra 151 publikacija, patvirtinanti cinko trūkumo ir piktybinių navikų ryšį (Sugimoto ir kt., 2024). Cinko trūkumas yra susijęs su daugeliu vėžinių susirgimų, įskaitant stemplės, kepenų, plaučių, krūties, storosios žarnos ir kitus (Lu, ir kt., 2006; Tamai, ir kt., 2020; Wang, Y., ir kt., 2019; Wu, ir kt., 2015). Cinkas pasižymi toksiškumu vėžinėms ląstelėms, nerodydamas jokio šalutinio poveikio sveikoms ląstelėms, o jo trūkumas neigiamai koreliuoja su išgyvenamumo rodikliais (Gelbard, 2022; Sugimoto ir kt., 2024). Panašiai kaip ir vitaminas C, cinkas gali turėti specifinį prooksidacinį poveikį vėžinėms ląstelėms (Aljohar ir kt., 2022).

Potencialūs vaistai, nukreipti į MSCC

Keletas vaistinių preparatų pirmiausia gali būti nukreipti į genetinius kelius, susijusius su MSCC, įskaitant Vismodegibą, Glasdegibą, MK-0752, OMP-54F28 ir Selinexorą (Zhou, et al., 2021). Buvo pasiūlyta ir kitų vaistų, nukreiptų į mitochondrijas, pavyzdžiui, metformino, skirto OxPhos (Ward ir kt., 2017; Zheng ir kt., 2023), doksiciklino, tigeciklino ir bedakvilino, skirtų mitochondrijų biogenezei; vaisto Mdivi-1, skirto mitochondrijų dinamikai, ir 188Re-liposomos ir inhibitoriaus liensinino, skirtų mitofagijai blokuoti (Jagust ir kt., 2019; Praharaj ir kt., 2022). Dažniausiai šie preparatai neatkuria mitochondrijų homeostazės (Liu, Y., ir kt., 2023), nes jų specifinis veikimas pakeičia arba tik iš dalies atkuria disfunkciją. Į mitochondrijų funkcijos keitimą farmaciniais preparatais reikia žiūrėti atsargiai, nes tai gali būti labai pavojinga sveikoms ląstelėms (Vuda ir Kamath, 2016).

Pakartotinai paskirti (ne pagal paskirtį) vaistai, skirti MSCC

Ivermektinas

Ivermektinas, iš bakterijos Streptomyces avermitilis gautas antiparazitinis preparatas, pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir sukelia vėžinių ląstelių autofagiją ir apoptozę (Liu ir kt., 2020). Ivermektinas pasižymėjo reikšmingu poveikiu įvairioms vėžio ląstelių linijoms (Juarez ir kt., 2020), sukelia vėžio ląstelių apoptozę in vivo (Sharmeen ir kt., 2010) ir reikšmingai sumažina naviko tūrį, palyginti su kontroline grupe (Juarez ir kt., 2020). Jis sukelia apoptozę vėžinėse ląstelėse per mitochondrijų tarpininkavimą (Juarez, et al., 2018; Tang, et al., 2021). Ivermektinas gali nukreipti ir reguliuoti pirovato kinazės raumenų izoformas paskutiniame glikolizės etape (Li, ir kt., 2020). Jis gali slopinti glikolizę, sukeliančią autofagiją (Feng, ir kt., 2022), ir pasižymėti selektyviu prooksidaciniu poveikiu vėžinėms ląstelėms (Wang, ir kt., 2018). Jis taip pat gali būti nukreiptas prieš CSC ir metastazes (Dominguez-Gomez ir kt., 2018; Jiang ir kt., 2022) ir makrofagus (Zhang ir kt., 2022). In vitro ivermektinas veiksmingiau slopina krūties vėžio ląstelių CSC, palyginti su chemoterapija (paklitakseliu) (Dominguez-Gomez ir kt., 2018). In vivo vien tik ivermektinas veiksmingiau nei vien tik standartinė chemoterapija (gemcitabinas) mažina kasos vėžio naviko svorį ir apimtį (Lee ir kt., 2022). Ivermektinas yra labai saugus vaistas. Sveikiems savanoriams vienkartinė dozė buvo padidinta iki 2 mg/Kg, ir rimtų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta (Guzzo ir kt., 2002). Kito tyrimo metu įrodyta, kad vėžiu sergantiems pacientams, vartojusiems ivermektino penkis kartus didesnę už standartinę dozę (iki 1 mg/kg) kasdien iki 180 dienų iš eilės, rimtų nepageidaujamų reiškinių nepasireiškė (de Castro ir kt., 2020). Sėkmingai gydytų atvejų, kai buvo taikomas visiškas arba dalinis ivermektino, dichloracetato ir omeprazolo (bei tamoksifeno) derinys, atvejais ivermektinas slopino naviko augimą dėl mitochondrijų disfunkcijos ir sukėlė apoptozę (Ishiguro ir kt., 2022).

Benzimidazolai

Kita vaistų grupė, vadinama benzimidazolais, pasižymi daug žadančiomis priešvėžinėmis galimybėmis, įskaitant fenbendazolą ir mebendazolą. Mebendazolas ir fenbendazolas yra labai panašūs savo struktūra ir apskritai vienodai veiksmingi vėžio atžvilgiu (Bai ir kt., 2011; Florio ir kt., 2019; Schmit, 2013) tiek in vitro, tiek in vivo modeliuose (Song ir kt., 2022). Tačiau tik mebendazolą FDA yra patvirtinusi naudoti žmonėms (Impax, 2016). Benzimidazolai pasižymi priešvėžiniu poveikiu per mikrotubulių polimerizaciją, apoptozės indukciją, ląstelių ciklo (G2/M) sustabdymą, antiangiogenezę, gliukozės (Son, ir kt., 2020) ir glutamino kelių blokavimą (Mukherjee, ir kt., 2023). Apoptozę sukelia mitochondrijų pažeidimas, o jai tarpininkauja p53 raiška (Mukhopadhyay, et al., 2002; Park, et al., 2022). Benzimidazolai taip pat veikia CSC ir metastazes (Son, et al., 2020; Song, et al., 2022), taigi ir chemorezistentiškas (cisplatinai) vėžio ląsteles (Huang, et al., 2021). Mebendazolas buvo veiksmingesnis prieš skrandžio vėžio ląstelių linijas nei kiti gerai žinomi chemoterapiniai vaistai (5-fluorouracilas, oksaliplatina, gemcitabinas, irinotekanas, paklitakselis, cisplatina, etopozidas ir doksorubicinas) in vitro (Pinto, et al., 2015). Tuo tarpu mebendazolas lemia gerokai ilgesnį išgyvenamumą, palyginti su standartine chemoterapija (temozolomidu) daugiaformės glioblastomos atveju in vivo (Bai, ir kt., 2011).

Mebendazolas yra nustatytas kaip saugus vaistas. Įrodyta, kad vaikams, sergantiems vandenlige, ilgalaikis gydymas mebendazolu (50 mg/kg per parą 9-18 mėnesių) neturėjo reikšmingo šalutinio poveikio (Göçmen ir kt., 1993). Taip pat pastebėta, kad pacientams, kuriems dėl gliomų buvo skiriama 1500 mg per parą mebendazolo, vaistas toksinio poveikio neturėjo (Chai ir kt., 2021). Pacientams, sergantiems gydymui atsparia virškinimo trakto vėžio forma, dalyvavusiems 2 fazės tyrime, kuriame buvo naudojamos individualizuotos mebendazolo dozės iki 4 g per parą, sunkių nepageidaujamų poveikių nepasireiškė (Mansoori ir kt., 2021). Pranešta apie beveik visiškos remisijos atvejį pacientui, sergančiam metastazavusiu storosios žarnos vėžiu, pradėjus vartoti mebendazolį po to, kai nepavyko taikyti chemoterapinių vaistų, įskaitant kapecitabiną, oksaliplatiną, bevacizumabą, kapecitabiną ir irinotekaną (Nygren ir Larsson, 2014). Kito atvejo ataskaitoje 48 metų vyrui, sergančiam antinksčių žievės karcinoma, liga progresavo taikant visus sisteminius gydymo metodus. Jam buvo paskirtas vienkartinis gydymas mebendazolu po 100 mg du kartus per parą. Jo metastazės iš pradžių regresavo, o vėliau išliko stabilios. Vartojant mebendazolą kaip vienintelį gydymą 19 mėnesių, jo liga išliko stabili. Jis nepatyrė jokio kliniškai reikšmingo nepageidaujamo poveikio, o jo gyvenimo kokybė buvo patenkinama (Dobrosotskaya ir kt., 2011). Panašūs rezultatai pastebėti ir vartojant fenbendazolą, trys pacientai, sergantys IV stadijos vėžiu (lyties ir šlapimo organų piktybiniais navikais), kelis mėnesius buvo gydomi 1000 mg doze tris kartus per savaitę ir patyrė visišką ligos remisiją (Chiang, ir kt., 2021). Dviem iš trijų pacientų, prieš pradedant vartoti fenbendazolį, metastazinė liga progresavo nepaisant kelių gydymo linijų.

DON (6-diazo-5-okso-L-norleucinas)

DON yra glutaminui specifinis antagonistas, stipresnis už benzimidazolus. DON pasižymi stipriu priešvėžiniu aktyvumu in vitro ir in vivo (Olsen ir kt., 2015). Jis specifiškai veikia glutaminą ir taip pat veikia gliukozės pasisavinimą (Leone ir kt., 2019). DON gali specifiškai sukelti CSC apoptozę (Jariyal, et al., 2021) ir nukreipti į metastazes (Shelton, et al., 2010). Mažos DON paros dozės netoksiškos (Lemberg, et al., 2018).

Mitybos intervencijos, nukreiptos į MSCC

Pasninkas

Pasninkavimas sukelia mitochondrijų aktyvumo pagerėjimą dėl OxPhos padidėjimo, autofagijos ir glikolizės bei glutaminolizės slopinimo (Bianchi ir kt., 2015; Nencioni ir kt., 2018; Tiwari ir kt., 2022). Badavimas gali treniruoti „normalių“ kamieninių ląstelių regeneraciją (Mihaylova, et al., 2018), tačiau jis taip pat gali pakeisti CSC per autofagiją (Nazio, et al., 2019). Gliukozės slopinimas arba gliukozės trūkumas lemia CSCs žūtį (De Francesco, et al., 2018). In vivo badavimas turi priešvėžinį poveikį ir sustiprina vaistų, su kuriais jis derinamas, aktyvumą (Nencioni ir kt., 2018). Atsižvelgdami į molekulinius vėžio augimo mechanizmus, mokslininkai patvirtino, kad „... badavimo, kaip priešvėžinio vaisto, skyrimas gali būti netolimoje ateityje, jei dideli atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai įtvirtins jo saugumą ir veiksmingumą“ (Deligiorgi, et al., 2020).

Ketogeninė dieta ir ketoninė metabolinė terapija (KMT)

Terapinė ketozė, skiriama kaip ketogeninė dieta arba ketonų metabolinė terapija (KMT), slopina vėžio kamieninių ląstelių augimą, atkuria apoptozę (Ji, et al., 2020) ir padidina ląstelių kvėpavimą (Greco, et al., 2016). Ketogeninė dieta pasižymi priešvėžiniu poveikiu tiek in vitro, tiek in vivo, visų pirma slopindama glikolizės kelią įvairių tipų vėžio atveju (Weber, et al., 2018; Weber, et al., 2020), o jos veiksmingumas įrodytas žmonėms, sergantiems glioblastoma mutiforme (Elsakka, et al., 2018; Zuccoli, et al., 2010). Didžiausia terapinė DON ir mebendazolo nauda pasireiškė tik tada, kai vaistai buvo skiriami kartu su ketogenine dieta (Mukherjee, et al., 2019; Mukherjee, et al., 2023). Be to, ketogeninės dietos ir DON ryšys sumažina DON toksiškumą (Mukherjee, et al., 2019). Ketogeninė dieta arba badavimas gali slopinti vėžinėms ląstelėms būtiną kurą (gliukozę ir glutaminą), kartu didindamas OxPhos aktyvumą (Bianchi, et al., 2015). Atvejo tyrime aprašytas paciento, sergančio IV laipsnio glioblastoma ir gyvenančio daugiau nei 6 metus po diagnozės nustatymo, išgyvenamumas, gydomo chirurginiu būdu mažinant glioblastomą ir taikant ketogeninę dietą terapinės ketozės sąlygomis be chemoradioterapijos (Seyfried, Shivane ir kt., 2021). Foster išanalizavo 200 spontaniškos vėžio regresijos atvejų ir parodė, kad 87 proc. jų iš esmės pakeitė mitybą, daugiausia vegetarinę, 55 proc. taikė tam tikrą detoksikacijos būdą ir 65 proc. vartojo maisto papildus (Foster, 1988). Ketogeninės dietos ir ketonų apykaitos terapijos tikslas - vienu metu apriboti glikolizės ir glutaminolizės kelius ir kartu pervesti organizmą į ketozės būseną, kad būtų paveiktos vėžinės ląstelės - tiek CSC, tiek nevėžinės kamieninės ląstelės. Be metabolinės ketozės, ketonų papildų tyrimai parodė, kad ketonai nepriklausomai stiprina mitochondrijų funkciją (Woolf ir kt., 2016; Seyfried ir kt., 2017) ir slopina naviko augimą, veikdami metastazes ir daugumą vėžio požymių (Poff ir kt., 2014; Poff ir kt., 2019).

Papildomi terapiniai svarstymai

Spaudimo-impulsinė terapija

Press-Pulse terapija siūlo dviejų ašių terapiją. „Press“ ašis, kurią sudaro ketogeninės dietos, susijusios su streso valdymu, laikymasis. Ir „Pulso“ ašis, kuri sujungia glikolizės slopinimą 2-deoksigliukoze (2-DG), glutaminolizės slopinimą DON (6-diazo-5-okso-L-norleucinu) ir hiperbarinę deguonies terapiją (HBOT), siekiant pakeisti hipoksiją ir sukelti vėžiui būdingą oksidacinį stresą (Seyfried, et al. 2017). Metabolinė teorija, kuria grindžiama „Press-Pulse“ terapija, yra artimiausia siūlomai MSCC teorijai.

Fizinis aktyvumas

Cukrinis diabetas ir nutukimas yra daugelio vėžio rūšių rizikos veiksniai (Grant, 2024), tikriausiai dėl OxPhos pokyčių (Lewis, et al., 2019), skatina CSC (Hillers-Ziemer, et al., 2020) ir didina Warburgo efektą (Zhang & Le, 2021). Taigi fizinis aktyvumas gali suteikti apsauginį vaidmenį. Ištvermės pratimai didina mitochondrijų tūrį, o tai gerina mitochondrijų kvėpavimą (Baldwin, et al., 1972; Jacobs & Lundby, 2013) ir jo apsauginį poveikį sveikoms ląstelėms (Kolodziej & O'Halloran, 2021). Fiziniai pratimai taip pat mažina glikolitinį aktyvumą (Gibb ir kt., 2017). ATP gamyba ir mitochondrijų kvėpavimas yra didžiausi reguliarių mažo ir vidutinio intensyvumo treniruočių metu (Flockhart ir kt., 2021). Fizinis aktyvumas palaiko audinių regeneraciją, iš dalies su kamieninėmis ląstelėmis (Liu, C. ir kt., 2023). Kalbant konkrečiai apie vėžines ląsteles, fizinis aktyvumas slopina jų dauginimąsi ir sukelia apoptozę (Wang & Zhou, 2021).

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT)

Hipoksija yra kritinė piktybinių navikų savybė, susijusi su padidėjusiu ląstelių išgyvenamumu, angiogeneze, glikolizės ir glutaminolizės metabolizmu ir metastazavimu. Yra įrodymų, kad numanomas deguonis yra vaistas, priklausantis nuo dozės (Poff ir kt., 2016), ir kad HBOT pasižymi navikus slopinančiu poveikiu, ypač kai derinama su KMT (Seyfried ir kt., 2014). HBOT pasižymi stipriu priešvėžiniu aktyvumu tiek in vitro, tiek in vivo, nepriklausomai nuo to, ar naudojamas atskirai, ar kartu (Moen ir Stuhr, 2012). Vėžinės ląstelės gali prisitaikyti prie išeminės ir mažai maistinių medžiagų turinčios mikroaplinkos trimis pagrindinėmis adaptacijomis: angiogeniniu perjungimu, apoptozės dereguliacija ir metabolizmo pokyčiu (Daruwalla & Christophi, 2006). HBOT gali būti nukreiptas prieš CSC ir metastazes (Liu ir kt., 2021; Xiong ir kt., 2023) ir padidinti OxPhos (Hadanny ir kt., 2022). KMT yra sinergiška su HBOT ir sukelia stiprų sinergetinį poveikį slopinant naviko augimą ir metastazių plitimą ikiklinikiniuose metastazinio vėžio modeliuose ir žmonių atvejų ataskaitose (Elsakka, et al., 2018; Poff, et al., 2015; Poff, et al., 2019).

Siūlomas hibridinis ortomolekulinis protokolas

Remiantis mūsų atlikta mokslinės literatūros apžvalga, siūlomas toliau pateiktas protokolas, kuriame derinamos ortomolekulės, vaistai ir papildomi gydymo būdai, nukreipti į MSCC gydant vėžį:

1. Į veną leidžiamas vitaminas C

2. Vidutinio ir aukšto laipsnio vėžys: 1,5 g/kg per dieną, 2-3 kartus per savaitę (Fan ir kt., 2023).

3. Nustatyta kaip netoksiška dozė vėžiu sergantiems pacientams (Wang, F. ir kt., 2019).

4. .

5. Geriamasis vitaminas D

6. Visos vėžio rūšys: 50 000 TV per dieną dozė pacientams, kurių kraujyje yra ≤ 30ng/ml; 25 000 TV per dieną, kai kraujyje yra 30-60ng/ml; ir 5000 TV per dieną, kai kraujyje yra 60-80ng/ml.

7. Nustatyta kaip netoksiška dozė (Cannon ir kt., 2016; Ghanaati ir kt., 2020; McCullough ir kt., 2019).

8. Būtina pasiekti, kad vitamino D (25-hidroksivitamino D (25(OH) D) kiekis kraujyje būtų 80 ng/ml (Kennel, et al., 2010; Mohr, et al., 2014; Mohr, et al., 2015). Šis kiekis nėra toksiškas (Holick ir kt., 2011). Pasiekus šį lygį, jis turi būti palaikomas mažesne paros doze - ≈ 2000 TV per dieną (Ekwaru, et al., 2014). Vitamino D koncentracija kraujyje turėtų būti matuojama kas dvi savaites, jei vartojamos didelės dozės, ir kas mėnesį, jei vartojamos mažesnės dozės.

9. .

10. Cinkas

11. Visų vėžio laipsnių: 1 mg/kg per dieną dozė yra nustatyta kaip netoksiška dozė vėžiu sergantiems pacientams (Hoppe ir kt., 2021; Lin ir kt., 2006). Cinko koncentracijos serume etaloninis intervalas yra 80-120 μg/dl (Mashhadi ir kt., 2016; Yokokawa ir kt., 2020). Pasiekus šią koncentraciją, ją reikia palaikyti mažesne 5 mg per parą paros doze (Li, et al., 2022). Cinko koncentracija kraujyje turėtų būti matuojama kas mėnesį.

12. .

13. Ivermektinas

14. Mažai išplitęs vėžys: Dozė 0,5mg/kg, 3 kartus per savaitę (Guzzo ir kt., 2002).

15. Vidutinio sunkumo vėžys: 1mg/kg dozė, 3 kartus per savaitę (Guzzo ir kt., 2002).

16. Aukšto laipsnio vėžys: Dozė nuo 1 mg/kg per parą (de Castro ir kt., 2020) iki 2 mg/kg per parą (Guzzo ir kt., 2002).

17. Nustatyta, kad visos šios dozės yra toleruotinos žmonėms (Guzzo ir kt., 2002).

18. .

19. Benzimidazolai ir DON

20. Mažo laipsnio vėžys: Mebendazolas: 200 mg per parą dozė (Dobrosotskaja ir kt., 2011).

21. Vidutinio laipsnio vėžys: Mebendazolas: (Chai ir kt., 2021).

22. Aukšto laipsnio vėžys: Mebendazolo dozė 1500 mg per parą (Son, ir kt., 2020) arba fenbendazolo 1000 mg 3 kartus per savaitę (Chiang, ir kt., 2021).

23. Nustatyta, kad visos šios dozės yra toleruotinos žmonėms (Chai, et al., 2021; Chiang, et al., 2021; Son, et al., 2020). Benzimidazolai gali būti pakeičiami arba derinami su DON, skiriami netoksiškai; į veną arba į raumenis: 0,2-0,6 mg/kg vieną kartą per parą; arba per burną: 0,2-1,1 mg/kg vieną kartą per parą (Lemberg ir kt., 2018; Rais ir kt., 2022). Benzimidazolų gauti daug lengviau nei DON. Tačiau sergant metastazavusiu vėžiu, kuris labai priklauso nuo glutamino (Seyfried, et al., 2020), reikėtų apsvarstyti DON ir benzimidazolių derinį (Mukherjee, et al., 2023).

24. .

25. Dietinės intervencijos

26. Visų vėžio laipsnių: Ketogeninė dieta (mažai angliavandenių ir daug riebalų turinti dieta, 900-1500 kcal per dieną) (Weber, et al., 2020).

27. Ketonų apykaitos terapiją sudaro maždaug 60-80 % riebalų, 15-25 % baltymų ir 5-10 % skaidulinių angliavandenių. Kad gliukozės ketonų indekso (GKI) rodiklis būtų 2,0 arba mažesnis, būtina tinkama hidratacija ir vientisas viso maisto ketogeninis maistas (Meidenbauer ir kt., 2015; Seyfried, Shivane ir kt., 2021). GKI turėtų būti matuojamas 2-3 val. po valgio, jei įmanoma, du kartus per dieną (Meidenbauer ir kt., 2015; Seyfried, Shivane ir kt., 2021).

28. Vidutinio ir aukšto laipsnio vėžys: Sergant pažengusiu vėžiu ketogeninė dieta turėtų būti derinama su 3-7 dienas iš eilės trunkančiu vandens badavimu (Phillips ir kt., 2022; Arora ir kt., 2023). Vandens badavimą reikėtų kartoti kelis kartus (≈ kas 3-4 savaites) viso gydymo metu (Nencioni ir kt., 2018), tačiau asmenims, vartojantiems tam tikrus vaistus, ir tiems, kurių KMI < 20, badauti reikia atsargiai, kad neprarastų liesos kūno masės. Pacientams, kurie negali pasninkauti, galima taikyti pasninką imituojančią dietą (300-1 100 kcal per dieną sultinių, sriubų, sulčių, riešutų batonėlių ir žolelių arbatų) (Nencioni ir kt., 2018).

29. .

30. Papildoma terapija

31. Visos vėžio rūšys: Saikingas fizinis aktyvumas, 3 kartus per savaitę. Padidėjęs širdies ir kvėpavimo dažnis 45-75 minutes (Bull, et al., 2020), užsiimant tokia veikla kaip važiavimas dviračiu, bėgimas, plaukimas ir kt.

32. Vidutinio ir aukšto laipsnio vėžys arba asmenys, negalintys užsiimti fizine veikla: Hiperbarinė deguonies terapija, 1,5-2,5 ATA nuo 45 iki 60 minučių 2-3 kartus per savaitę (Gonzalez ir kt., 2018; Poff ir kt., 2015).

Protokolo reikėtų laikytis vidutiniškai 12 savaičių, nepriklausomai nuo vėžio tipo. Išanalizavus kiekvienos iš molekulių tarpusavio sąveiką, nenustatyta jokių kontraindikacijų šių medžiagų deriniui (ANSM, 2023; CRAT, 2024; Lemberg, et al., 2018; Vidal, 2024). Gydymo dozę ir trukmę gydytojas gali koreguoti atsižvelgdamas į konkretų pacientą, jo galimybes gauti įvairių molekulių ir gydymo rezultatus. Gydytojas gali apsvarstyti galimybę pritaikyti protokolą, įtraukiant papildomas molekules sveikatai atkurti. Tai gali būti: vitaminas K2 (Xv, ir kt., 2018), vitaminas E (Abraham, ir kt., 2019), kofermentas Q10 (Liaghat, ir kt., 2024), metileno mėlynasis (da Veiga Moreira, ir kt., 2024), niacinamidas (Yousef, ir kt., 2022), riboflavinas (Suwannasom, ir kt., 2020), artemizininas + 5-aminolevulino rūgštis (porfirinų kaupimuisi sukelti) (Adapa ir kt., 2024), melatoninas (Mocayar ir kt., 2020), NADH (Medjdoub ir kt., 2016) ir magnis (Ashique ir kt., 2023), kaip pavyzdžiai. Tačiau reikėtų vengti antioksidantų dozių.

Šis adityvus ir sinergetinis šio ortomolekulių, vaistų ir papildomų gydymo būdų derinio poveikis nukreiptas į MSCC, didinant OxPhos aktyvumą sveikose mitochondrijose, siūlant šių ląstelių apsauginį poveikį. Tačiau vėžinėse ląstelėse, tiek CSC, tiek ne CSC, prooksidacinis derinio poveikis sukelia apoptozę. Be to, šis protokolas konkrečiai nukreiptas prieš fermentuojamąjį kurą, CSCs ir makrofagus, taigi ir prieš metastazes. Trumpai tariant, pagrindiniai MSCC punktai. Todėl reikia atlikti lyginamuosius tyrimus su gyvūnais ir žmonėmis, kad būtų įvertintas šio mišraus protokolo veiksmingumas ir saugumas, palyginti su standartiniais gydymo būdais.

Išvada

Mitochondrijų ir kamieninių ląstelių ryšys galėtų būti pagrindinis vėžio gydymo metodo elementas. Atsižvelgdami į dabartines žinias, atrinkome ir siūlome naudoti konkrečias ortomolekules, vaistus ir kitus gydymo būdus dėl jų potencialo atgaivinti ląstelių OxPhos aktyvumą ir nukreipti į CSC, glikolizę ir glutaminolizę. Jais taip pat siekiama spręsti metastazių, susidariusių dėl vėžio kamieninių ląstelių ir makrofagų susiliejimo hibridizacijos, problemą. Daugybė eksperimentų su ląstelėmis, gyvūnais ir žmonėmis patvirtina tikslinio poveikio MSCC vaidmenį tiek vėžio prevencijai, tiek gydymui.

Interesų konfliktai

Autoriai nedeklaruoja jokių interesų konfliktų.

Padėka

Šis rankraštis skirtas mūsų kolegos ir draugo daktaro Michaelo J. Gonzalezo atminimui. Jis paliko neišdildomą įtaką ortomolekulinei medicinai, ir mes stengsimės pagerbti jo atminimą, paskelbdami tai, kas bus vienas iš paskutinių jo darbų.

Literatūra

Abraham, A., Kattoor, A. J., Saldeen T. ir Mehta, J. L. (2019). „Vitaminas E ir jo priešvėžinis poveikis“. Crit Rev Food Sci Nutr. 59(17): 2831-2838. https://doi.org/10.1080/10408398.2018.1474169.

Adams, J. M. ir Strasser, A. (2008). „Ar naviko augimą palaiko retos vėžio kamieninės ląstelės, ar dominuojantys klonai?“ (angl. Cancer Res. 68(11): 4018-4021. https://doi.org/10.1158/0008-5472.can-07-6334.

Adapa, S. R., Hunter, G. A., Amin, N. E., Marinescu, C., Borsky, A., Sagatys, E. M., Sebti, S. M., Reuther, G. W., Ferreira, G. C., and Jiang, R. H. (2024). „Porfirinų perteklius pertvarko vėžinių ląstelių metabolizmą“. Life Sci Alliance. 7(7). https://doi.org/10.26508/lsa.202302547.

Aguilera, O., Muñoz-Sagastibelza, M., Torrejón, B., Borrero-Palacios, A., Del Puerto-Nevado, L., Martínez-Useros, J., Rodriguez-Remirez, M., Zazo, S., García, E., Fraga, M., Rojo, F. ir García-Foncillas, J. (2016). „Vitaminas C atjungia Varburgo medžiagų apykaitos jungiklį KRAS mutavusiame storosios žarnos vėžyje“. Oncotarget. 7(30): 47954-47965. https://doi.org/10.18632/oncotarget.10087.

Aljohar, A. Y., Muteeb, G., Zia, Q., Siddiqui, S., Aatif, M., Farhan, M., Khan, M. F., Alsultan, A., Jamal, A., Alshoaibi, A., Ahmad, E., Alam, M. W., Arshad, M., and Ahamed, M. I. (2022). „Cinko oksido nanodalelių, paruoštų keičiant jonų nešiklių patekimo laiką, priešvėžinis poveikis A431 odos vėžio ląstelėms in vitro“. Front Chem. 10: 1069450. https://doi.org/10.3389/fchem.2022.1069450.

ANSM. (2023). „Thesaurus des interactions médicamenteuses.“. Prieiga per internetą: https: //ansm.sante.fr/uploads/2023/09/15/20230915-thesaurus-interactions-medicamenteuses-septembre-2023.pdf (žiūrėta 2024 m. rugsėjo 05 d.).

Arora, N., Pulimamidi, S., Yadav, H., Jain, S., Glover, J., Dombrowski, K., Hernandez, B., Sarma, A. K., and Aneja, R. (2023). „Intermitentinis badavimas su ketogenine dieta: A combination approach for management of chronic diseases“. Clin Nutr ESPEN. 54: 166-174. https://doi.org/10.1016/j.clnesp.2023.01.024.

Ashique, S., Kumar, S., Hussain, A., Mishra, N., Garg, A., Gowda, B. H. J., Farid, A., Gupta, G., Dua, K. ir Taghizadeh-Hesary, F. (2023). „Magnio vaidmens imuniteto reguliavimui, uždegimui, infekcinėms ligoms ir vėžiui apžvalga“ (A narrative review on the role of magnesium in immune regulation, inflammation, infectious diseases, and cancer). J Health Popul Nutr. 42(1): 74. https://doi.org/10.1186/s41043-023-00423-0.

Averbeck, D. ir Rodriguez-Lafrasse, C. (2021). „Mitochondrijų vaidmuo reaguojant į radiaciją: Epigenetinis, metabolinis ir signalinis poveikis“. Int J Mol Sci. 22(20). https://doi.org/10.3390/ijms222011047.

Bai, R. Y., Staedtke, V., Aprhys, C. M., Gallia, G. L., & Riggins, G. J. (2011). Antiparazitinio mebendazolo nauda išgyvenamumui 2 ikiklinikiniuose daugiaformės glioblastomos modeliuose. Neuro Oncol. 13(9), 974-982. https://doi.org/10.1093/neuonc/nor077

Baldwin, K. M., Klinkerfuss, G. H., Terjung, R. L., Molé, P. A., and Holloszy, J. O. (1972). „Baltųjų, raudonųjų ir tarpinių raumenų kvėpavimo pajėgumas: adaptacinis atsakas į fizinį krūvį“. Am J Physiol. 222(2): 373-378. https://doi.org/10.1152/ajplegacy.1972.222.2.373.

Bianchi, G., Martella, R., Ravera, S., Marini, C., Capitanio, S., Orengo, A., Emionite, L., Lavarello, C., Amaro, A., Petretto, A., Pfeffer, U., Sambuceti, G., Pistoia, V., Raffaghello, L., and Longo, V. D. (2015). „Badavimas sukelia antivarburginį poveikį, kuris padidina kvėpavimą, bet sumažina ATP sintezę, skatinančią apoptozę storosios žarnos vėžio modeliuose“. Oncotarget. 6(14): 11806-11819. https://doi.org/10.18632/oncotarget.3688.

Bonuccelli, G., De Francesco, E. M., de Boer, R., Tanowitz, H. B., and Lisanti, M. P. (2017). „NADH autofluorescencija - naujas vėžio kamieninių ląstelių metabolinis biomarkeris: Vitaminas C ir CAPE, kaip natūralūs produktai, nukreipti prieš „kamieniškumą“. Oncotarget. 8(13): 20667-20678. https://doi.org/10.18632/oncotarget.15400.

Bull, F. C., Al-Ansari, S. S., Biddle, S., Borodulin, K., Buman, M. P., Cardon, G., Carty, C., Chaput, J. P., Chastin, S., Chou, R., Dempsey, P. C., DiPietro, L., Ekelund, U., Firth, J., Friedenreich, C. M., Garcia, L., Gichu, M., Jago, R., Katzmarzyk, P. T., Lambert, E., Leitzmann, M., Milton, K., Ortega, F. B., Ranasinghe, C., Stamatakis, E., Tiedemann, A., Troiano, R. P., van der Ploeg, H. P., Wari, V. ir Willumsen, J. F. (2020). „Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 m. fizinio aktyvumo ir sėdimos elgsenos gairės“. Br J Sports Med. 54(24): 1451-1462. https://doi.org/10.1136/bjsports-2020-102955.

Butt, G., Farooqi, A. A., Adylova, A., Attar, R., Yilmaz, S., Konysbayevna, K. K., Sabitaliyevich, U. Y., Gasparri, M. L., and Xu, B. (2020). „Vitaminas C kaip priešvėžinis preparatas: Signalizavimo kelių reguliavimas“ (angl. Regulation of Signaling Pathways). Curr Top Med Chem. 20(21): 1868-1875. https://doi.org/10.2174/1568026620666200710102841.

Cameron, E. ir Pauling, L. (1978). „Papildomas askorbato vartojimas palaikomajame vėžio gydyme: pakartotinis išgyvenamumo pailginimas sergant terminaliniu žmogaus vėžiu“. Proc Natl Acad Sci U S A. 75(9): 4538-4542. https://doi.org/10.1073/pnas.75.9.4538.

Cannon, T. L., Ford, J., Hester, D., & Trump, D. L. (2016). Atsitiktinis didelių vitamino D3 dozių vartojimas sergant kasos vėžiu. In Case Rep Pancreat Cancer. 2(1): 32-35. https://doi.org/10.1089/crpc.2016.0003

Capp, J. P. (2019). „Vėžio kamieninės ląstelės: J. P.: „From Historical Roots to a New Perspective“ („Nuo istorinių šaknų iki naujos perspektyvos“). J Oncol. 2019: 5189232. https://doi.org/10.1155/2019/5189232.

Cardone, R. A., Casavola, V. ir Reshkin, S. J. (2005). „Sutrikdytos pH dinamikos ir Na+/H+ keitiklio vaidmuo metastazėms“. Nat Rev Cancer. 5(10): 786-795. https://doi.org/10.1038/nrc1713.

Chai, J. Y., Jung, B. K. ir Hong, S. J. (2021). „Albendazolas ir mebendazolas kaip kovos su parazitais ir vėžiu priemonės: atnaujinta informacija“ (Albendazole and Mebendazole as Anti-Parasitic and Anti-Cancer Agents: an Update). Korean J Parasitol. 59(3): 189-225. https://doi.org/10.3347/kjp.2021.59.3.189.

Chakraborti, C. K. (2011). „Vitaminas D kaip perspektyvi priešvėžinė priemonė“. Indian J Pharmacol. 43(2): 113-120. https://doi.org/10.4103/0253-7613.77335.

Chandler, P. D., Chen, W. Y., Ajala, O. N., Hazra, A., Cook, N., Bubes, V., Lee, I. M., Giovannucci, E. L., Willett, W., Buring, J. E., and Manson, J. E. (2020). „Vitamino D3 papildų poveikis išplitusio vėžio vystymuisi: VITAL atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo antrinė analizė“. JAMA Netw Open. 3(11): e2025850. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2020.25850.

Chen, M., Ding, Y., Ke, Y., Zeng, Y., Liu, N., Zhong, Y., Hua, X., Li, Z., Xiong, Y., Wu, C. ir Yu, H. (2020). „Priešvėžinis cinko jonoforo piritiono aktyvumas žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelėse slopinant proliferaciją ir migraciją bei skatinant lizosomų-mitochondrijų apoptozę“. Artif Cells Nanomed Biotechnol. 48(1): 824-833. https://doi.org/10.1080/21691401.2020.1770266.

Chen, Q., Espey, M. G., Krishna, M. C., Mitchell, J. B., Corpe, C. P., Buettner, G. R., Shacter, E. ir Levine, M. (2005). „Farmakologinės askorbo rūgšties koncentracijos selektyviai žudo vėžines ląsteles: veikimas kaip provaistas, pristatantis vandenilio peroksidą į audinius“. Proc Natl Acad Sci U S A. 102(38): 13604-13609. https://doi.org/10.1073/pnas.0506390102.

Chen, Q., Espey, M. G., Sun, A. Y., Pooput, C., Kirk, K. L., Krishna, M. C., Khosh, D. B., Drisko, J. ir Levine, M. (2008). „Farmakologinės askorbato dozės veikia kaip prooksidantas ir mažina agresyvių navikų ksenograftų augimą pelėse“. Proc Natl Acad Sci U S A. 105(32): 11105-11109. https://doi.org/10.1073/pnas.0804226105.

Chiang, R., Syed, A., Wright, J., Montgomery, B., & Srinivas, S. (2021). Fenbendazolo priešvėžinio poveikio stiprinimas: A Case Series. Clin Oncol Case Rep. 4(2).

Chu, J., Li, Y., He, M., Zhang, H., Yang, L., Yang, M., Liu, J., Cui, C., Hong, L., Hu, X., Zhou, L., Li, T., Li, C., Fan, H., Jiang, G., and Lang, T. (2023). „Cinko piršto ir SCAN domeno turintis 1, ZSCAN1, yra naujas su kamieniniais augliais susijęs naviko supresorius ir transkripcijos represorius krūties vėžio atveju, nukreiptas į TAZ“. Front Oncol. 13: 1041688. https://doi.org/10.3389/fonc.2023.1041688.

Costello, L. C., and Franklin, R. B. (2017). „Sumažėjęs cinko kiekis piktybinių navikų vystymuisi ir progresavimui: svarbus bendras ryšys ir kanceromų prevencijos bei gydymo potencialas“. Expert Opin Ther Targets. 21(1): 51-66. https://doi.org/10.1080/14728222.2017.1265506.

CRAT: LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA (ANGL. 2024. Prieiga per internetą: https: //www.lecrat.fr/ (žiūrėta 2024 m. rugsėjo 5 d.).

da Veiga Moreira, J., Nleme, N., Schwartz, L., Leclerc-Desaulniers, K., Carmona, E., Mes-Masson, A. M., and Jolicoeur, M. (2024). „Methylene Blue Metabolic Therapy Restrains In Vivo Ovarian Tumor Growth„ (“Metileno mėlynojo metabolinė terapija riboja kiaušidžių navikų augimą in vivo"). Cancers (Basel) . 16(2). https://doi.org/10.3390/cancers16020355.

Daruwalla, J. ir Christophi, C. (2006). „Hiperbarinė deguonies terapija piktybiniams navikams gydyti: apžvalga“. World J Surg. 30(12): 2112-2131. https://doi.org/10.1007/s00268-006-0190-6.

de Castro, C. G. Jr, Gregianin, L. J., and Burger, J. A. (2020). „Nuolatinis didelių dozių ivermektino vartojimas, atrodo, yra saugus pacientams, sergantiems ūmine mielogenine leukemija, ir galėtų būti naudojamas kaip klinikinis perskirstymas COVID-19 infekcijai gydyti“. Leuk Lymphoma. 61(10): 2536-2537. https://doi.org/10.1080/10428194.2020.1786559.

De Francesco, E. M., Sotgia, F. ir Lisanti, M. P. (2018). „Vėžio kamieninės ląstelės (CSCs): metabolinės jų identifikavimo ir likvidavimo strategijos“. Biochem J. 475(9): 1611-1634. https://doi.org/10.1042/bcj20170164.

Deligiorgi, M. V., Liapi, C. ir Trafalis, D. T. (2020). „Kaip toli esame nuo badavimo kaip priešvėžinio vaisto skyrimo?“ (How Far Are We Are from Prescribing Fasting as Anticancer Medicine). Int J Mol Sci. 21(23). https://doi.org/10.3390/ijms21239175.

Del Paggio, J. C., Berry, J. S., Hopman, W. M., Eisenhauer, E. A., Prasad, V., Gyawali, B., & Booth, C. M. (2021). Atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų raida tiksliosios onkologijos eroje. JAMA Oncology. 7(5): 728-734. https://doi.org/10.1001/jamaoncol.2021.0379

Deruelle, F. ir Baron, B. (2008). „Vitaminas C: ar papildai būtini optimaliai sveikatai užtikrinti?“ J Altern Complement Med. 14(10): 1291-1298. https://doi.org/10.1089/acm.2008.0165.

Dobrosotskaya, I. Y., Hammer, G. D., Schteingart, D. E., Maturen, K. E., and Worden, F. P. (2011). „Mebendazolo monoterapija ir ilgalaikė metastazavusios antinksčių žievės karcinomos ligos kontrolė“. Endocr Pract. 17(3): e59-62. https://doi.org/10.4158/ep10390.cr.

Dominguez-Gomez, G., Chavez-Blanco, A., Medina-Franco, J. L., Saldivar-Gonzalez, F., Flores-Torrontegui, Y., Juarez, M., Díaz-Chávez, J., Gonzalez-Fierro, A., and Dueñas-González, A. (2018). „Ivermektinas kaip į vėžio kamienines ląsteles panašių ląstelių inhibitorius“. Mol Med Rep. 17(2): 3397-3403. https://doi.org/10.3892/mmr.2017.8231.

Dressler, R., Laut, J., Lynn, R. I., and Ginsberg, N. (1995). „Ilgalaikis didelių dozių intraveninis gydymas kalcitrioliu galutinės stadijos inkstų liga sergantiems pacientams, sergantiems sunkiu antriniu hiperparatiroidizmu“. Clin Nephrol. 43(5): 324-331.

Ekwaru, J. P., Zwicker, J. D., Holick, M. F., Giovannucci, E. ir Veugelers, P. J. (2014). „Kūno svorio svarba sveikų savanorių geriamojo vitamino D papildo ir 25-hidroksivitamino D serumo dozės ir atsako į dozę santykiui“. PLoS One. 9(11): e111265. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0111265.

Elliott, R. L., Jiang, X. P., & Head, J. F. (2012). Mitochondrijų organelių transplantacija: normalių epitelio mitochondrijų įvedimas į žmogaus vėžines ląsteles slopina dauginimąsi ir didina jautrumą vaistams. Breast Cancer Res Treat. 136(2), 347-354. https://doi.org/10.1007/s10549-012-2283-2

Elsakka, A. M. A., Bary, M. A., Abdelzaher, E., Elnaggar, M., Kalamian, M., Mukherjee, P., and Seyfried, T. N. (2018). „Glioblastoma Multiforme“ paciento, gydyto ketogenine metaboline terapija ir modifikuotu priežiūros standartu, valdymas: A 24-Month Follow-Up“. Front Nutr. 5: 20. https://doi.org/10.3389/fnut.2018.00020.

Fakih, M. G., Trump, D. L., Muindi, J. R., Black, J. D., Bernardi, R. J., Creaven, P. J., Schwartz, J., Brattain, M. G., Hutson, A., French, R., and Johnson, C. S. (2007). „I fazės farmakokinetinis ir farmakodinaminis intraveninio kalcitriolio kartu su geriamuoju gefitinibu tyrimas pacientams, sergantiems išplitusiais kietaisiais navikais“. Clin Cancer Res. 13(4): 1216-1223. https://doi.org/10.1158/1078-0432.ccr-06-1165.

Fan, D., Liu, X., Shen, Z., Wu, P., Zhong, L. ir Lin, F. (2023). „Ląstelių signalų keliai, pagrįsti vitaminu C, ir jų taikymas vėžio terapijoje“. Biomed Pharmacother. 162: 114695. https://doi.org/10.1016/j.biopha.2023.114695.

Feng, Y., Wang, J., Cai, B., Bai, X., & Zhu, Y. (2022). Ivermektinas pagreitina gliomos ląstelių autofaginę mirtį slopindamas glikolizę, blokuodamas GLUT4 tarpininkaujamą JAK/STAT signalinio kelio aktyvavimą. Environ Toxicol. 37(4): 754-764. https://doi.org/10.1002/tox.23440

Flockhart, M., Nilsson, L. C., Tais, S., Ekblom, B., Apró, W. ir Larsen, F. J. (2021). „Pernelyg intensyvi fizinio krūvio treniruotė sukelia mitochondrijų funkcinius sutrikimus ir mažina gliukozės toleranciją sveikiems savanoriams“. Cell Metab. 33(5): 957-970.e956. https://doi.org/10.1016/j.cmet.2021.02.017.

Florio, R., Veschi, S., di Giacomo, V., Pagotto, S., Carradori, S., Verginelli, F.,...De Lellis, L. (2019). Benzimidazolo pagrindo antihelmintikas parbendazolas: A Repurposed Drug Candidate That Synergizes with Gemcitabine in Pancreatic Cancer. Cancers (Basel). 11(12). https://doi.org/10.3390/cancers11122042

Foster, H. (1988 m.). „Gyvenimo būdo pokyčiai ir „savaiminis“ vėžio regresas“ (Lifestyle changes and the ‚Spontaneous‘ regression of cancer): Pradinė kompiuterinė analizė“. Tarptautinis biosocialinių tyrimų žurnalas. 10(1): 17-33.

Gelbard, A. (2022). „Cinkas vėžio terapijoje“ (Cinc in Cancer Therapy Revisited). Isr Med Assoc J. 24(4): 258-262.

Ghanaati, S., Choukroun, J., Volz, U., Hueber, R., Mourao, C. F., Sader, R., Kawase-Koga, Y., Mazhari, R., Amrein, K., Meybohm, P., and Al-Maawi, S. (2020). „Praėjus šimtui metų po vitamino D atradimo: Ar yra klinikinių įrodymų dėl papildų dozių?“ (angl. International Journal of Growth Factors and Stem Cells in Dentistry (Tarptautinis žurnalas apie augimo faktorius ir kamienines ląsteles odontologijoje) . 3: 3. https://doi.org/10.4103/GFSC.GFSC_4_20.

Gibb, A. A., Epstein, P. N., Uchida, S., Zheng, Y., McNally, L. A., Obal, D., Katragadda, K., Trainor, P., Conklin, D. J., Brittian, K. R., Tseng, M. T., Wang, J., Jones, S. P., Bhatnagar, A. ir Hill, B. G. (2017). „Fizinio krūvio sukelti gliukozės metabolizmo pokyčiai skatina fiziologinį širdies augimą“. Circulation. 136(22): 2144-2157. https://doi.org/10.1161/circulationaha.117.028274.

Gillies, R. J., Raghunand, N., Karczmar, G. S., and Bhujwalla, Z. M. (2002). „Naviko mikroaplinkos magnetinis rezonansas“. J Magn Reson Imaging. 16(4): 430-450. https://doi.org/10.1002/jmri.10181.

Gonzalez, M., Seyfried. T.N., Nicolson, G., Barclay, B., Matta, J., Vasquez, A., D'Agostino. D.P., Olalde, J., Duconge, J., Hunninghake, R., Berdiel, M. ir Cintron. A. (2018). „Mitochondrijų korekcija: nauja vėžio ir degeneracinių ligų gydymo paradigma“. J Orthomol Med. 33: 1-20.

Gonzalez, M. J., Miranda-Massari, J. R. ir Olalde, J. (2023). 9 skyrius - Vitaminas C ir mitochondrijų funkcija sveikatos ir fizinio krūvio metu. Molekulinė mityba ir mitochondrijos. S. M. Ostojic, Academic Press: 225-242.

Gonzalez, M. J., Rosario-Pérez, G., Guzmán, A. M., Miranda-Massari, J. R., Duconge, J., Lavergne, J., Fernandez, N., Ortiz, N., Quintero, A., Mikirova, N., Riordan, N. H., and Ricart, C. M. (2010). „Mitochondrijos, energija ir vėžys: Riebalai ir vėžys: ryšys su askorbo rūgštimi“. J Orthomol Med. 25(1): 29-38.

Gorini, S., De Angelis, A., Berrino, L., Malara, N., Rosano, G. ir Ferraro, E. (2018). „Chemoterapiniai vaistai ir mitochondrijų disfunkcija: Dėmesys doksorubicinui, trastuzumabui ir sunitinibui“. Oxid Med Cell Longev. 2018: 7582730. https://doi.org/10.1155/2018/7582730.

Grant, W. B. (2024) „Sergamumo vėžiu rodikliai JAV 2016-2020 m. atsižvelgiant į saulės UVB spindulių dozes, diabeto ir nutukimo paplitimą, sergamumo plaučių vėžiu rodiklius ir alkoholio vartojimą: „Ekologinis tyrimas“. Maistinės medžiagos. 16(10) https://doi.org/10.3390/nu16101450.

Greco, T., Glenn, T. C., Hovda, D. A. ir Prins, M. L. (2016). „Ketogeninė dieta mažina oksidacinį stresą ir gerina mitochondrijų kvėpavimo komplekso aktyvumą“. J Cereb Blood Flow Metab. 36(9): 1603-1613. https://doi.org/10.1177/0271678×15610584.

Guzzo, C. A., Furtek, C. I., Porras, A. G., Chen, C., Tipping, R., Clineschmidt, C. M., Sciberras, D. G., Hsieh, J. Y. ir Lasseter, K. C. (2002). „Didėjančių didelių ivermektino dozių saugumas, toleravimas ir farmakokinetika sveikiems suaugusiems žmonėms“. J Clin Pharmacol. 42(10): 1122-1133. https://doi.org/10.1177/009127002401382731.

Göçmen, A., Toppare, M. F. ir Kiper, N. (1993). „Vaikystės vandenligės gydymas mebendazolu“. Eur Respir J. 6(2): 253-257.

Hadanny, A., Hachmo, Y., Rozali, D., Catalogna, M., Yaakobi, E., Sova, M., Gattegno, H., Abu Hamed, R., Lang, E., Polak, N., Friedman, M., Finci, S., Zemel, Y., Bechor, Y., Gal, N. ir Efrati, S. (2022). „Hiperbarinės deguonies terapijos poveikis vidutinio amžiaus sportininkų mitochondrijų kvėpavimui ir fiziniam darbingumui: Aklasis atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas“. Sports Med Open. 8(1): 22. https://doi.org/10.1186/s40798-021-00403-w.

Hanahan, D. ir Weinberg, R. A. (2000). „Vėžio požymiai“. Cell. 100(1): 57-70. https://doi.org/10.1016/s0092-8674(00)81683-9.

Hillers-Ziemer, L. E., McMahon, R. Q., Hietpas, M., Paderta, G., LeBeau, J., McCready, J., & Arendt, L. M. (2020). Nutukimas skatina vėžio kamieninių ląstelių ir makrofagų bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti pieno liaukų navikų angiogenezę. Cancers (Basel) . 12(2). https://doi.org/10.3390/cancers12020502

Hohaus, S., Tisi, M. C., Bellesi, S., Maiolo, E., Alma, E., Tartaglia, G., Corrente, F., Cuccaro, A., D'Alo, F., Basile, U., Larocca, L. M., and De Stefano, V. (2018). „Vitamino D trūkumas ir papildai pacientams, sergantiems agresyviomis B ląstelių limfomomis ir gydomiems imunochemoterapija“. Cancer Med. 7(1): 270-281. https://doi.org/10.1002/cam4.1166.

Holick, M. F., Binkley, N. C., Bischoff-Ferrari, H. A., Gordon, C. M., Hanley, D. A., Heaney, R. P., Murad, M. H. ir Weaver, C. M. (2011). „Vitamino D trūkumo įvertinimas, gydymas ir prevencija: Endokrinologų draugijos klinikinės praktikos gairės“. J Clin Endocrinol Metab. 96(7): 1911-1930. https://doi.org/10.1210/jc.2011-0385.

Holm, E., Hagmüller, E., Staedt, U., Schlickeiser, G., Günther, H., Leweling, H., Tokus, M. ir Kollmar, H. (1995). „Žmonių storosios žarnos karcinomų substratų balansas“. Vėžio tyrimai. 55: 1373-1378.

Hoppe, C., Kutschan, S., Dörfler, J., Büntzel, J. ir Huebner, J. (2021). „Cinkas kaip papildomas vėžiu sergančių pacientų gydymo būdas: sisteminė apžvalga“. Clin Exp Med. 21(2): 297-313. https://doi.org/10.1007/s10238-020-00677-6.

Huang, L., Zhao, L., Zhang, J., He, F., Wang, H., Liu, Q.,...Tang, L. (2021). Antiparazitinis mebendazolas (MBZ) veiksmingai įveikia žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelių atsparumą cisplatinai, slopindamas kelis su vėžiu susijusius signalinius kelius. Aging (Albany NY). 13(13), 17407-17427. https://doi.org/10.18632/aging.203232

Impax. (2016). „Impax„ gavo EMVERM™ (mebendazolo) kramtomųjų tablečių, 100 mg, patvirtinimą“. Prieiga per internetą: https: //s22.q4cdn.com/186279204/files/doc_news/archive/Impax-Receives-Approval-of-EMVERM-mebendazole-Chewable-Tablets-100-mg.pdf (žiūrėta 2024 m. rugsėjo 05 d.).

Ishiguro, T., Ishiguro, R. H., Ishiguro, M., Toki, A. ir Terunuma, H. (2022). „Dichloracetato ir ivermektino sinerginis priešvėžinis poveikis“. Cureus. 14(2): e21884. https://doi.org/10.7759/cureus.21884.

Jacobs, R. A., and Lundby, C. (2013). „Mitochondrijos išreiškia geresnę kokybę, taip pat kiekybę, susijusią su aerobiniu fiziniu pasirengimu tarp rekreaciniu sportu užsiimančių asmenų iki elitinių sportininkų“. J Appl Physiol (1985). 114(3): 344-350. https://doi.org/10.1152/japplphysiol.01081.2012.

Jagust, P., de Luxán-Delgado, B., Parejo-Alonso, B. ir Sancho, P. (2019). „Metabolizmu pagrįstos terapinės strategijos, nukreiptos į vėžio kamienines ląsteles“ (Metabolism-Based Therapeutic Strategies Targeting Cancer Stem Cells). Front Pharmacol. 10: 203. https://doi.org/10.3389/fphar.2019.00203.

Jariyal, H., Gupta, C., Andhale, S., Gadge, S., and Srivastava, A. (2021). „Luminalinio ir bazalinio krūties vėžio kamieninių ląstelių tipo ląstelių lyginamasis kamieniškumas ir diferenciacija esant glutamino trūkumui“. J Cell Commun Signal. 15(2): 207-222. https://doi.org/10.1007/s12079-020-00603-1.

Ji, C. C. C., Hu, Y. Y., Cheng, G., Liang, L., Gao, B., Ren, Y. P., Liu, J. T., Cao, X. L., Zheng, M. H., Li, S. Z., Wan, F., Han, H. ir Fei, Z. (2020). „Ketogeninė dieta silpnina į gliomą panašių kamieninių ląstelių proliferaciją ir kamieniškumą keisdama medžiagų apykaitą, dėl kurios padidėja ROS gamyba“. Int J Oncol. 56(2): 606-617. https://doi.org/10.3892/ijo.2019.4942.

Jiang, L., Sun, Y. J., Song, X. H., Sun, Y. Y., Yang, W. Y., Li, J. ir Wu, Y. J. (2022). „Ivermektinas slopina navikų metastazavimą reguliuodamas Wnt/β-katenino/integrino β1/FAK signalinį kelią“. Am J Cancer Res. 12(10): 4502-4519.

Juarez, M., Schcolnik-Cabrera, A., and Dueñas-Gonzalez, A. (2018). „Daugiatikslis vaistas ivermektinas: nuo antiparazitinio preparato iki perorientuoto vaisto nuo vėžio“. Am J Cancer Res. 8(2): 317-331.

Juarez, M., Schcolnik-Cabrera, A., Dominguez-Gomez, G., Chavez-Blanco, A., Diaz-Chavez, J., & Duenas-Gonzalez, A. (2020). Antivėžinis ivermektino poveikis kliniškai įmanomomis koncentracijomis patvirtina jo, kaip naujo vaisto nuo vėžio, klinikinį vystymą. Cancer Chemother Pharmacol. 85(6): 1153-1163. https://doi.org/10.1007/s00280-020-04041-z

Kanno, K., Akutsu, T., Ohdaira, H., Suzuki, Y., & Urashima, M. (2023). Vitamino D papildų poveikis virškinamojo trakto vėžiu sergančių pacientų, turinčių p53 imunoreaktyvų pogrupį, atkryčio ar mirties atvejų skaičiui: AMATERASU atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo post hoc analizė. JAMA Netw Open. 6(8): e2328886. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2023.28886

Kc, S., Cárcamo, J. M. ir Golde, D. W. (2005). „Vitaminas C patenka į mitochondrijas per palengvinantį gliukozės pernešėją 1 (Glut1) ir suteikia mitochondrijoms apsaugą nuo oksidacinio pažeidimo“. Faseb j. 19(12): 1657-1667. https://doi.org/10.1096/fj.05-4107com.

Kennel, K. A., Drake, M. T. ir Hurley, D. L. (2010). „Vitamino D trūkumas suaugusiesiems: kada tirti ir kaip gydyti“. Mayo Clin Proc. 85(8): 752-757; quiz 757-758. https://doi.org/10.4065/mcp.2010.0138.

Keum, N., Chen, Q. Y., Lee, D. H., Manson, J. E., and Giovannucci, E. (2022). „Vitamino D papildai ir bendras sergamumas vėžiu bei mirtingumas nuo vėžio pagal kasdienio vs. reto didelio boliuso dozavimo strategijas: atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizė“. Br J Cancer. 127(5): 872-878. https://doi.org/10.1038/s41416-022-01850-2.

Kolodziej, F. ir O'Halloran, K. D. (2021). „Iš naujo vertinant oksidacinį fenotipą: Ar ištvermės pratimai gali išgelbėti Vakarų pasaulį?“ (angl. Antioksidantai (Bazelis) . 10(4). https://doi.org/10.3390/antiox10040609.

Ladanie, A., Schmitt, A. M., Speich, B., Naudet, F., Agarwal, A., Pereira, T. V.,... Hemkens, L. G. (2020). Clinical Trial Evidence Supporting US Food and Drug Administration Approval of Novel Cancer Therapies Between 2000 and 2016. JAMA Netw Open. 3(11): e2024406. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2020.24406

Lee, D. C., Ta, L., Mukherjee, P., Duraj, T., Domin, M., Greenwood, B., Karmacharya, S., Narain, N. R., Kiebish, M., Chinopoulos, C. ir Seyfried, T. N. (2024). „Aminorūgščių ir gliukozės fermentacija palaiko ATP kiekį pelės ir žmogaus piktybinės gliomos ląstelėse.“ BioRxiv: 2024.2004.2018.589922. https://doi.org/10.1101/2024.04.18.589922.

Lee, D. E., Kang, H. W., Kim, S. Y., Kim, M. J., Jeong, J. W., Hong, W. C.,... Park, J. S. (2022). Ivermektino ir gemcitabino derinio gydymas sukelia kasos vėžio ląstelių apoptozę per mitochondrijų disfunkciją. Front Pharmacol. 13, 934746. https://doi.org/10.3389/fphar.2022.934746

Lee, Y. (2023). „Vitamino C vaidmuo kovojant su vėžio kamieninėmis ląstelėmis ir ląstelių plastiškumu“. Vėžys (Bazelis) . 15(23). https://doi.org/10.3390/cancers15235657.

Lemberg, K. M., Vornov, J. J., Rais, R. ir Slusher, B. S. (2018). „Mes dar nesame „DON“: „Diazo-5-okso-L-norleucino“ optimalus dozavimas ir 6-diazo-5-okso-L-norleucino pristatymas. Mol Cancer Ther. 17(9): 1824-1832. https://doi.org/10.1158/1535-7163.mct-17-1148.

Leone, R. D., Zhao, L., Englert, J. M., Sun, I. M., Oh, M. H., Sun, I. H., Arwood, M. L., Bettencourt, I. A., Patel, C. H., Wen, J., Tam, A., Blosser, R. L., Prchalova, E., Alt, J., Rais, R., Slusher, B. S., and Powell, J. D. (2019). „Glutamino blokada sukelia skirtingas metabolines programas, kad būtų įveiktas naviko imuninės sistemos vengimas“. Science. 366(6468): 1013-1021. https://doi.org/10.1126/science.aav2588.

Lewis, M. T., Kasper, J. D., Bazil, J. N., Frisbee, J. C., and Wiseman, R. W. (2019). „Mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo kiekybinis įvertinimas sergant metabolinėmis ligomis: Type 2 Diabetes“. Int J Mol Sci. 20(21). https://doi.org/10.3390/ijms20215271.

Li, J., Cao, D., Huang, Y., Chen, B., Chen, Z., Wang, R., Dong, Q., Wei, Q. ir Liu, L. (2022). „Cinko suvartojimas ir sveikatos rezultatai: An Umbrella Review“. Front Nutr. 9: 798078. https://doi.org/10.3389/fnut.2022.798078.

Li, K., Kaaks, R., Linseisen, J., and Rohrmann, S. (2012). „Vitaminų ir mineralų papildai ir mirtingumas nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei visų priežasčių Vokietijos prospektyvinėje kohortoje (EPIC-Heidelberg)“. Eur J Nutr. 51(4): 407-413. https://doi.org/10.1007/s00394-011-0224-1.

Li, N., Li, H., Wang, Y., Cao, L., & Zhan, X. (2020). Kiekybinė proteomika atskleidė energijos apykaitos kelio pokyčius žmogaus epitelinėje kiaušidžių karcinomoje ir jų reguliavimą antiparazitiniu vaistu ivermektinu: duomenų interpretacija 3P medicinos kontekste. Epma j . 11(4): 661-694. https://doi.org/10.1007/s13167-020-00224-z

Liaghat, M., Yaghoubzad-Maleki, M., Nabi-Afjadi, M., Fathi, Z., Zalpoor, H., Heidari, N., and Bahreini, E. (2024). „A Review of the Potential Role of CoQ10 in the Treatment of Hepatocellular Carcinoma„ (“CoQ10 galimo vaidmens hepatocelulinės karcinomos gydyme apžvalga"). Biochem Genet. 62(2): 575-593. https://doi.org/10.1007/s10528-023-10490-x.

Liao, J., Liu, P.P., Hou, G., Shao, J., Yang, J., Liu, K., Lu, W., Wen, S., Hu, Y. ir Huang, P. (2017). „Į kamienines panašios vėžinės ląstelės reguliavimas glutaminu per β-katenino kelią, kuriam tarpininkauja redokso signalai“. Molekulinis vėžys. 16(1): 51. https://doi.org/10.1186/s12943-017-0623-x.

Lin, L. C., Que, J., Lin, L. K., & Lin, F. C. (2006). Cinko papildų vartojimas siekiant pagerinti mukozito ir dermatito būklę pacientams po galvos ir kaklo vėžio radioterapijos: dvigubai aklas atsitiktinių imčių tyrimas. Int J Radiat Oncol Biol Phys. 65(3): 745-750. https://doi.org/10.1016/j.ijrobp.2006.01.015

Liu, C., Wu, X., Vulugundam, G., Gokulnath, P., Li, G. ir Xiao, J. (2023). „Fiziniai pratimai skatina audinių regeneraciją: J.: „Mechanizmai ir terapijos taikymo sritis“. Sports Med Open. 9(1): 27. https://doi.org/10.1186/s40798-023-00573-9.

Liu, J., Zhang, K., Cheng, L., Zhu, H. ir Xu, T. (2020). „Ivermektino priešvėžinį poveikį lemiančių molekulinių mechanizmų supratimo pažanga“ (Progress in Understanding the Molecular Mechanisms Underlying the Antitumour Effects of Ivermectin). Drug Des Devel Ther. 14: 285-296. https://doi.org/10.2147/dddt.s237393.

Liu, X., Ye, N., Xiao, C., Wang, X., Li, S., Deng, Y., Yang, X., Li, Z. ir Yang, X. (2021). „Hiperbarinis deguonis reguliuoja naviko mikroaplinką ir skatina komercializuotų nanomedikamentų pristatymą, kad būtų veiksmingai naikinamos į vėžį panašios kamieninės ląstelės“. Nano Today. 40: 101248. https://doi.org/10.1016/j.nantod.2021.101248

Liu, Y., Sun, Y., Guo, Y., Shi, X., Chen, X., Feng, W., Wu, L. L., Zhang, J., Yu, S., Wang, Y. ir Shi, Y. (2023). „Apžvalga: Mitochondrijų vaidmens įvairovė vėžio metabolizme“. Int J Biol Sci. 19(3): 897-915. https://doi.org/10.7150/ijbs.81609.

Long, Y., Qiu, J., Zhang, B., He, P., Shi, X., He, Q., Chen, Z., Shen, W., Li, Z. ir Zhang, X. (2021). „Farmakologinis gydymas vitaminu C stabdo nuo endogeninio glutamino priklausomų vėžinių susirgimų augimą, veikdamas glutamino sintezę“. Front Pharmacol. 12: 671902. https://doi.org/10.3389/fphar.2021.671902.

Lu, H., Cai, L., Mu, L. N., Lu, Q. Y., Zhao, J., Cui, Y., Sul, J. H., Zhou, X. F., Ding, B. G., Elashoff, R. M., Marshall, J., Yu, S. Z., Jiang, Q. W. ir Zhang, Z. F. (2006). „Mineralinių medžiagų ir mikroelementų suvartojimas su maistu ir stemplės plokščialąstelinė karcinoma Kinijos populiacijoje“. Nutr Cancer. 55(1): 63-70. https://doi.org/10.1207/s15327914nc5501_8.

Luo, X., Ng, C., He, J., Yang, M., Luo, X., Herbert, T. P., and Whitehead, J. P. (2022). „Vitaminas C apsaugo nuo hipoksijos, uždegimo ir ER streso pirminiuose žmogaus preadipocituose ir adipocituose“. Molekulinė ir ląstelinė endokrinologija. 556: 111740. https://doi.org/10.1016/j.mce.2022.111740

Lv, H., Wang, C., Fang, T., Li, T., Lv, G., Han, Q.,...Wang, H. (2018). Vitaminas C per SVCT-2 pirmenybę teikia vėžio kamieninių ląstelių žudymui hepatocelulinėje karcinomoje. NPJ Precis Oncol. 2(1), 1. https://doi. org/10.1038/s41698-017-0044-8

Lytle, N. K., Barber, A. G. ir Reya, T. (2018). „Kamieninių ląstelių likimas vėžio augime, progresavime ir atsparume terapijai“. Nature Reviews Cancer. 18(11): 669-680. https://doi.org/10.1038/s41568-018-0056-x.

Ma, Z., Yang, M., Foda, M. F., Zhang, K., Li, S., Liang, H., Zhao, Y. ir Han, H. (2022). „Su naviku susijusių makrofagų poliarizacija, skatinama vitamino C liposomomis, skirta vėžio imunoterapijai“. ACS Nano. 16(10): 17389-17401. https://doi.org/10.1021/acsnano.2c08446.

Mansoori, S., Fryknäs, M., Alvfors, C., Loskog, A., Larsson, R., and Nygren, P. (2021). „2a fazės klinikinis tyrimas apie individualizuotos dozės mebendazolo saugumą ir veiksmingumą pacientams, sergantiems išplitusiu virškinimo trakto vėžiu“. Sci Rep. 11(1): 8981. https://doi.org/10.1038/s41598-021-88433-y.

Marigoudar, J. B., Sarkar, D., Yuguda, Y. M., Abutayeh, R. F., Kaur, A., Pati, A., Mitra, D., Ghosh, A., Banerjee, D., Borah, S., Barman, K., Das, B., Khairnar, S. J., Šeherčehajić, E., and Kumar, S. (2022). „Vitamino D vaidmuo nukreipiant vėžio ir vėžio kamieninių ląstelių populiacijas ir jo terapinė reikšmė“. Med Oncol. 40(1): 2. https://doi.org/10.1007/s12032-022-01855-0.

Martinez, P., Baghli, I., Gourjon, G. ir Seyfried, T. N. (2024). „Mitochondrijų ir kamieninių ląstelių ryšys: Papildomi paaiškinimai vėžio supratimui“. Metabolites. 14(4). https://doi.org/10.3390/metabo14040229.

Mashhadi, M., Bakhshipour, A., Zakeri, Z. ir Ansari-Moghaddam, A. (2016). „Cinko kiekio referencinis intervalas jauniems sveikiems gyventojams pietryčių Irane“. Health Scope. https://doi. org/10.17795/jhealthscope-18181 .

Mathews, E. H., Stander, B. A., Joubert, A. M. ir Liebenberg, L. (2014). „Vėžinių ląstelių kultūrų išgyvenamumas po gliukozės ir glutamino trūkumo esant tipinėms fiziologinėms koncentracijoms“. Mityba. 30(2): 218-227. https://doi.org/10.1016/j.nut.2013.07.024.

Matta Reddy, A., Iqbal, M., Chopra, H., Urmi, S., Junapudi, S., Bibi, S., Kumar Gupta, S., Nirmala Pangi, V., Singh, I. ir Abdel-Daim, M. M. (2022). „Esminis vitamino D vaidmuo mitochondrijų sveikatai, širdies funkcijai ir žmogaus reprodukcijai“. Excli j. 21: 967-990. https://doi.org/10.17179/excli2022-4935.

McCullough, P. J., Lehrer, D. S., & Amend, J. (2019). Kasdienis geriamasis vitamino D3 dozavimas, naudojant 5000 TO 50 000 tarptautinių vienetų per dieną ilgalaikės hospitalizacijos pacientams: Įžvalgos iš septynerių metų patirties. J Steroid Biochem Mol Biol. 189: 228-239. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2018.12.010

Medjdoub, A., Merzouk, A., Merzouk, H., and Baghli, I. (2016). „Vitamino C ir NADH poveikis pesticidų (mankozebo ir metribuzino) veikiamų žmogaus limfocitų proliferacinei funkcijai in vitro“. Journal of Food Science and Engineering. 6. https://doi. org/10.17265/2159-5828/2016.03.006.

Meidenbauer, J. J., Mukherjee, P., and Seyfried, T. N. (2015). „Gliukozės ketono indekso skaičiuoklė: paprastas įrankis terapiniam veiksmingumui stebėti, skirtas smegenų vėžio metaboliniam valdymui“. Nutr Metab (Lond). 12: 12. https://doi.org/10.1186/s12986-015-0009-2.

Mihaylova, M. M., Cheng, C. W., Cao, A. Q., Tripathi, S., Mana, M. D., Bauer-Rowe, K. E., Abu-Remaileh, M., Clavain, L., Erdemir, A., Lewis, C. A., Freinkman, E., Dickey, A. S., La Spada, A. R., Huang, Y., Bell, G. W., Deshpande, V., Carmeliet, P., Katajisto, P., Sabatini, D. M. ir Yilmaz Ö.H. (2018). „Badavimas aktyvina riebalų rūgščių oksidaciją, kad pagerintų žarnyno kamieninių ląstelių funkciją homeostazės ir senėjimo metu“. Cell Stem Cell. 22(5): 769-778.e764. https://doi.org/10.1016/j.stem.2018.04.001.

Mikirova, N. (2017). „Askorbo rūgšties ir dehidroaskorbo rūgšties koncentracija plazmoje ir periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse po geriamojo liposomomis inkapsuliuoto arba intraveninio askorbo rūgšties pristatymo“. J Orthomol Med. 32.

Mocayar Marón, F. J., Ferder, L., Reiter, R. J., and Manucha, W. (2020). „Kasdienė ir sezoninė mitochondrijų apsauga: Bendrų galimų mechanizmų, kuriuose dalyvauja vitaminas D ir melatoninas, atskleidimas“. J Steroid Biochem Mol Biol. 199: 105595. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2020.105595.

Moen, I.n ir Stuhr, L. E. (2012). „Hiperbarinė deguonies terapija ir vėžys - apžvalga“. Target Oncol. 7(4): 233-242. https://doi.org/10.1007/s11523-012-0233-x.

Moertel, C. G., Fleming, T. R., Creagan, E. T., Rubin, J., O'Connell, M. J., and Ames, M. M. (1985). „Didelės vitamino C dozės, palyginti su placebu, gydant pacientus, sergančius išplitusiu vėžiu, kuriems anksčiau nebuvo taikyta chemoterapija. Atsitiktinių imčių dvigubai aklas palyginimas“. N Engl J Med. 312(3): 137-141. https://doi.org/10.1056/nejm198501173120301.

Mohr, S. B., Gorham, E. D., Kim, J., Hofflich, H., Cuomo, R. E., and Garland, C. F. (2015). „Ar pakankamas vitamino D kiekis gali pagerinti kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą?“ J Steroid Biochem Mol Biol. 148: 239-244. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2014.12.010.

Mohr, S. B., Gorham, E. D., Kim, J., Hofflich, H., and Garland, C. F. (2014). „Metaanalizė apie vitamino D pakankamumą siekiant pagerinti krūties vėžiu sergančių pacienčių išgyvenamumą“. Anticancer Res. 34(3): 1163-1166.

Mukherjee, P., Augur, Z. M., Li, M., Hill, C., Greenwood, B., Domin, M. A., Kondakci, G., Narain, N. R., Kiebish, M. A., Bronson, R. T., Arismendi-Morillo, G., Chinopoulos C. ir Seyfried, T. N. (2019). „Terapinė nauda derinant kalorijų ribojimo ketogeninę dietą ir tikslinį glutamino vartojimą vėlyvosios stadijos eksperimentinėje glioblastomoje“. Commun Biol. 2: 200. https://doi.org/10.1038/s42003-019-0455-x.

Mukherjee, P., Greenwood, B., Aristizabal-Henao, J., Kiebish, M. ir Seyfried, T. N. (2023). Ketogeninė dieta kaip metabolinė priemonė mebendazolo ir devimistato terapiniam veiksmingumui didinti ikiklinikinėje vaikų gliomoje. bioRxiv. 2023.06.09.544252. https://doi.org/10.1011/2023.06.09.544252

Mukhopadhyay, T., Sasaki, J., Ramesh, R. ir Roth, J. A. (2002). „Mebendazolas sukelia stiprų priešvėžinį poveikį žmogaus vėžio ląstelių linijoms tiek in vitro, tiek in vivo“. Clin Cancer Res. 8(9): 2963-2969.

Mussa, A., R. A. Mohd Idris, N. Ahmed, S. Ahmad, A. H. Murtadha, T. A. Tengku Din, C. Y. Yean, W. F. Wan Abdul Rahman, N. Mat Lazim, V. Uskoković, K. Hajissa, N. F. Mokhtar, R. Mohamud ir R. Hassan (2022) „Didelės vitamino C dozės vėžio terapijai“. Farmacijos pramonė. 15(6): 711. https://doi.org/10.3390/ph15060711.

Muñoz, A. ir Grant, W. B. (2022). „Vitaminas D ir vėžys: An Historical Overview of the Epidemiology and Mechanisms“ (Istorinė epidemiologijos ir mechanizmų apžvalga). Nutrients. 14(7). https://doi.org/10.3390/nu14071448.

Nazio, F., Bordi, M., Cianfanelli, V., Locatelli, F. ir Cecconi, F. (2019). „Autofagija ir vėžio kamieninės ląstelės: molekuliniai mechanizmai ir terapinis pritaikymas“. Ląstelių mirtis ir diferenciacija. 26(4): 690-702. https://doi.org/10.1038/s41418-019-0292-y.

Nencioni, A., Caffa, I., Cortellino, S., and Longo, V. D. (2018). „Badavimas ir vėžys: molekuliniai mechanizmai ir klinikinis taikymas“. Nat Rev Cancer. 18(11): 707-719. https://doi.org/10.1038/s41568-018-0061-0.

Ngo, B., Van Riper, J. M., Cantley, L. C., and Yun, J. (2019). „Targeting cancer vulnerabilities with high dose vitamin C„ (“Vėžio pažeidžiamumo šalinimas naudojant dideles vitamino C dozes"). Nat Rev Cancer. 19(5): 271-282. https://doi.org/10.1038/s41568-019-0135-7.

Nygren, P., and Larsson, R. (2014). „Vaistų perkėlimas nuo stendo prie lovos: naviko remisija antihelmintiniu vaistu mebendazolu gydant atsparų metastazavusiam storosios žarnos vėžiui“. Acta Oncol. 53(3): 427-428. https://doi.org/10.3109/0284186x.2013.844359.

Olsen, R. R., Mary-Sinclair, M. N., Yin, Z., & Freeman, K. W. (2015). Bcl-2 šeimos narių antagonizavimas jautrina neuroblastomą ir Ewingo sarkomą glutamino metabolizmo inhibitoriui. PLoS One. 10(1): e0116998. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0116998

Park, D., Lee, J. H. ir Yoon, S. P. (2022). „Priešvėžinis fenbendazolo poveikis 5-fluorouracilui atsparioms storosios žarnos vėžio ląstelėms“. Korean J Physiol Pharmacol. 26(5): 377-387. https://doi.org/10.4196/kjpp.2022.26.5.377.

Park, S., Ahn, S., Shin, Y., Yang, Y. ir Yeom, C. H. (2018). „Vitaminas C vėžyje: A Metabolomics Perspective“. Front Physiol. 9: 762. https://doi.org/10.3389/fphys.2018.00762.

Pastò, A., Bellio, C., Pilotto, G., Ciminale, V., Silic-Benussi, M., Guzzo, G., Rasola, A., Frasson, C., Nardo, G., Zulato, E., Nicoletto, M. O., Manicone, M., Indraccolo, S. ir Amadori, A. (2014). „Vėžio kamieninės ląstelės iš epitelinio kiaušidžių vėžio pacientų privilegijuoja oksidacinį fosforilinimą ir yra atsparios gliukozės trūkumui“. Oncotarget. 5(12): 4305-4319. https://doi.org/10.18632/oncotarget.2010.

Pedersen, P. L. (1978). Vėžio mitochondrijos ir vėžio ląstelių bioenergetika. Prog Exp Tumor Res. 22: 190-274. https://doi.org/10.1159/000401202

Persi, E., Duran-Frigola, M., Damaghi, M., Roush, W. R., Aloy, P., Cleveland, J. L., Gillies, R. J., and Ruppin, E. (2018). „Sisteminė viduląstelinio pH pažeidžiamumo analizė vėžio terapijai“. Nat Commun. 9(1): 2997. https://doi.org/10.1038/s41467-018-05261-x.

Phillips, M. C. L., Leyden, J., McManus, E. J., Lowyim, D. G., Ziad, F., Moon, B. G., Haji Mohd Yasin, N. A. B., Tan, A., Thotathil, Z., and Jameson, M. B. (2022). „Feasibility and Safety of a Combined Metabolic Strategy in Glioblastoma Multiforme“ (Kombinuotos metabolinės strategijos tinkamumas ir saugumas daugiaformės glioblastomos atveju): A Prospective Case Series“. J Oncol. 2022: 4496734. https://doi.org/10.1155/2022/4496734.

Pinto, L. C., Soares, B. M., Pinheiro Jde, J., Riggins, G. J., Assumpção, P. P., Burbano, R. M., & Montenegro, R. C. (2015). Anthelmintinis vaistas mebendazolas slopina augimą, migraciją ir invaziją skrandžio vėžio ląstelių modelyje. Toxicol In Vitro. 29(8): 2038-2044. https://doi.org/10.1016/j.tiv.2015.08.007

Poff, A., Koutnik, A. P., Egan, K. M., Sahebjam, S., D'Agostino, D.P., and Kumar, N. B. (2019). „Targeting Warburg effect for cancer treatment“ (Varburgo efekto panaudojimas vėžio gydymui): Ketogeninė dieta gliomos gydymui“. Semin Cancer Biol. 56: 135-148. https://doi.org/10.1016/j.semcancer.2017.12.011.

Poff, A. M., Ari, C., Arnold, P., Seyfried, T. N., and D'Agostino, D. P. (2014). „Ketonų papildai sumažina navikinių ląstelių gyvybingumą ir prailgina metastazavusiu vėžiu sergančių pelių išgyvenamumą“. Int J Cancer. 135(7): 1711-1720. https://doi.org/10.1002/ijc.28809.

Poff, A. M., Kernagis, D., and D'Agostino, D. P. (2016). „Hiperbarinė aplinka: Deguonies ir ląstelių pažeidimai versus apsauga“. Compr Physiol. 7(1): 213-234. https://doi.org/10.1002/cphy.c150032.

Poff, A. M., Ward, N., Seyfried, T. N., Arnold, P., and D'Agostino, D. P. (2015). „Netoksiškas metabolinis metastazavusio vėžio valdymas VM pelėms: naujas ketogeninės dietos, ketonų papildų ir hiperbarinės deguonies terapijos derinys“. PLoS One. 10(6): e0127407. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0127407.

Polireddy, K., Dong, R., Reed, G., Yu, J., Chen, P., Williamson, S.,...Chen, Q. (2017). Didelės parenterinio askorbato dozės slopino kasos vėžio augimą ir metastazavimą: I/IIa fazės tyrimas. Sci Rep. 7(1): 17188. https://doi.org/10.1038/s41598-017-17568-8

Praharaj, P. P., Patro, B. S. ir Bhutia, S. K. (2022). „Mitofagijos ir mitochondrijų homeostazės disreguliacija vėžio kamieninėse ląstelėse: Naujasis mechanizmas į vėžio kamienines ląsteles nukreiptai vėžio terapijai“. British Journal of Pharmacology. 179(22): 5015-5035. https://doi.org/10.1111/bph.15401

Quigley, M., Rieger, S., Capobianco, E., Wang, Z., Zhao, H., Hewison, M., and Lisse, T. S. (2022). „Vitamino D moduliacija mitochondrijų oksidacinio metabolizmo ir mTOR moduliuoja prisitaikymą prie streso ir priešvėžinius atsakus“. JBMR Plus. 6(1): e10572. https://doi.org/10.1002/jbm4.10572.

Rais, R., Lemberg, K. M., Tenora, L., Arwood, M. L., Pal, A., Alt, J., Wu, Y., Lam, J., Aguilar, J. M. H., Zhao, L., Peters, D. E., Tallon, C., Pandey, R., Thomas, A. G., Dash, R. P., Seiwert, T., Majer, P., Leone, R. D., Powell, J. D. ir Slusher, B. S. (2022). „DRP-104, į navikus nukreipto metabolinio inhibitoriaus prodrug atradimas“. Sci Adv. 8(46): eabq5925. https://doi.org/10.1126/sciadv.abq5925.

Riordan, H. D., Riordan, N. H., Jackson, J. A., Casciari, J. J., Hunninghake, R., González, M. J., Mora, E. M., Miranda-Massari, J. R., Rosario, N., and Rivera, A. (2004). „Intraveninis vitaminas C kaip chemoterapijos priemonė: klinikinių atvejų ataskaita“. P R Health Sci J. 23(2): 115-118.

Riordan, N., Riordan, H. ir Casciari, J. (2000). „Klinikinė ir eksperimentinė patirtis su intraveniniu vitaminu c“. J Orthomol Med. 15: 13.

Roa, F. J., Peña, E., Gatica, M., Escobar-Acuña, K., Saavedra, P., Maldonado, M., Cuevas, M. E., Moraga-Cid, G., Rivas, C. I. ir Muñoz-Montesino, C. (2020). „Therapeutic Use of Vitamin C in Cancer„ (“Terapinis vitamino C naudojimas sergant vėžiu"): Physiological Considerations“. Front Pharmacol. 11: 211. https://doi.org/10.3389/fphar.2020.00211.

Satheesh, N. J., Samuel, S. M., and Büsselberg, D. (2020). „Combination Therapy with Vitamin Could Eradicate Cancer Stem Cells„ (“Kombinuotoji terapija su vitaminu galėtų išnaikinti vėžio kamienines ląsteles"). Biomolekulės. 10(1). https://doi.org/10.3390/biom10010079.

Schmit, J. (2013). Benzimidazolų priešvėžinis poveikis in vitro šunų osteosarkomos D17 ląstelių linijai Ilinojaus universitetas Urbanoje-Šampanėje. http://hdl.handle.net/2142/45401

Sebastian, J. P., Hugh, D. R., Stephen, M. H., Arie, K., Hoffer, L. J. ir Mark, L. (2006). „Į veną vartojamas vitaminas C kaip vėžio terapija: trys atvejai“. Canadian Medical Association Journal. 174(7): 937. https://doi.org/10.1503/cmaj.050346.

Seraphin, G., Rieger, S., Hewison, M., Capobianco, E., and Lisse, T. S. (2023). „Vitamino D poveikis vėžiui: A mini review“. J Steroid Biochem Mol Biol. 231: 106308. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2023.106308.

Seyfried, T. N., Arismendi-Morillo, G., Mukherjee, P., and Chinopoulos, C. (2020). „On the Origin of ATP Synthesis in Cancer„ (“Apie ATP sintezės kilmę vėžyje"). iScience. 23(11): 101761. https://doi.org/10.1016/j.isci.2020.101761.

Seyfried, T. N., and Chinopoulos, C. (2021). „Ar mitochondrijų medžiagų apykaitos teorija gali geriau paaiškinti vėžio kilmę ir valdymą nei somatinių mutacijų teorija?“ Metabolitai. 11(9). https://doi.org/10.3390/metabo11090572.

Seyfried, T. N., Flores, R. E., Poff, A. M., and D'Agostino, D. P. (2014). „Vėžys kaip medžiagų apykaitos liga: reikšmė naujiems gydymo būdams“. Kancerogenezė. 35(3): 515-527. https://doi.org/10.1093/carcin/bgt480.

Seyfried, T. N., and Huysentruyt, L. C. (2013). „Apie vėžio metastazių kilmę“. Crit Rev Oncog. 18(1-2): 43-73. https://doi.org/10.1615/critrevoncog.v18.i1-2.40.

Seyfried, T. N., Shivane, A. G., Kalamian, M., Maroon, J. C., Mukherjee, P., and Zuccoli, G. (2021). „Ketogeninė metabolinė terapija be chemoterapijos ar spinduliavimo, skirta ilgalaikiam IDH1 mutavusios glioblastomos gydymui: 80 mėnesių stebėjimo atvejo ataskaita“. Front Nutr. 8: 682243. https://doi.org/10.3389/fnut.2021.682243.

Seyfried, T. N., Yu, G., Maroon, J. C., and D'Agostino, D. P. (2017). „Press-pulse: a novel therapeutic strategy for the metabolic management of cancer„ (“Spaudimas-pulsas: nauja terapinė strategija vėžio medžiagų apykaitai valdyti"). Nutr Metab (Lond). 14: 19. https://doi.org/10.1186/s12986-017-0178-2.

Sharmeen, S., Skrtic, M., Sukhai, M. A., Hurren, R., Gronda, M., Wang, X.,...Schimmer, A. D. (2010). Antiparazitinis preparatas ivermektinas sukelia nuo chlorido priklausomą membranos hiperpoliarizaciją ir ląstelių mirtį leukemijos ląstelėse. Blood. 116(18): 3593-3603. https://doi.org/10.1182/blood-2010-01-262675

Sheeley, M. P., Andolino, C., Kiesel, V. A. ir Teegarden, D. (2022). „Vitamino D energijos apykaitos reguliavimas vėžio atveju“. Br J Pharmacol. 179(12): 2890-2905. https://doi.org/10.1111/bph.15424.

Shelton, L. M., Huysentruyt, L. C., and Seyfried, T. N. (2010). „Glutamino nukreipimas slopina sistemines metastazes VM-M3 pelių naviko modelyje“. Int J Cancer. 127(10): 2478-2485. https://doi.org/10.1002/ijc.25431.

Sia, J., Szmyd, R., Hau, E. ir Gee, H. E. (2020). „Radiacijos sukeltos vėžinių ląstelių žūties molekuliniai mechanizmai: A Primer“. Front Cell Dev Biol. 8: 41. https://doi.org/10.3389/fcell.2020.00041.

Son, D. S., Lee, E. S. ir Adunyah, S. E. (2020). „The Antitumor Potentials of Benzimidazole Anthelmintics as Repurposing Drugs„ (“Benzimidazolinių antihelmintikų kaip vaistų perskirstymo potencialas"). Immune Netw. 20(4): e29. https://doi. org/10.4110/in.2020.20.e29.

Song, B., Park, E. Y., Kim, K. J., and Ki, S. H. (2022). „Repurposing of Benzimidazole Anthelmintic Drugs as Cancer Therapeutics„ (“Benzimidazolinių antihelmintinių vaistų kaip vėžio terapijos priemonių panaudojimas"). Cancers (Basel) . 14(19). https://doi.org/10.3390/cancers14194601.

Soto, A. M. ir Sonnenschein, C. (2011). „Vėžio audinių organizavimo lauko teorija: patikrinamas somatinių mutacijų teorijos pakaitalas“. Bioessays. 33(5): 332-340. https://doi.org/10.1002/bies.201100025.

Sugimoto, R., Lee, L., Tanaka, Y., Morita, Y., Hijioka, M., Hisano, T. ir Furukawa, M. (2024). „Cinko trūkumas kaip bendras vėžio požymis: literatūros apžvalga“. Biol Trace Elem Res. 202(5): 1937-1947. https://doi.org/10.1007/s12011-023-03818-6

Suwannasom, N., Kao, I., Pruß, A., Georgieva, R., and Bäumler, H. (2020). „Riboflavinas: pamiršto natūralaus vitamino nauda sveikatai“. Int J Mol Sci. 21(3). https://doi.org/10.3390/ijms21030950.

Tamai, Y., Iwasa, M., Eguchi, A., Shigefuku, R., Sugimoto, K., Hasegawa, H. ir Takei, Y. (2020). „Varis, cinkas ir metaltioneinas serume tarnauja kaip potencialūs hepatocelulinės karcinomos biomarkeriai“. PLoS One. 15(8): e0237370. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0237370.

Tang, M., Hu, X., Wang, Y., Yao, X., Zhang, W., Yu, C., Cheng, F., Li, J. ir Fang, Q. (2021). „Ivermektinas, potencialus priešvėžinis vaistas, gautas iš antiparazitinio vaisto“. Pharmacol Res. 163: 105207. https://doi.org/10.1016/j.phrs.2020.105207.

Tiwari, S., Sapkota, N. ir Han, Z. (2022). „Pasninko poveikis vėžiui: A narrative review of scientific evidence“. Cancer Sci. 113(10): 3291-3302. https://doi.org/10.1111/cas.15492.

Trump, D. L. (2018). „Kalcitriolis ir vėžio gydymas: Neišnaudota galimybė“. Bone Rep. 9: 110-119. https://doi.org/10.1016/j.bonr.2018.06.002.

van den Boogaard, W. M. C., Komninos, D. S. J., and Vermeij, W. P. (2022). „Chemoterapijos šalutinis poveikis: Chemoterapija: ne visi DNR pažeidimai yra vienodi“. Cancers (Basel) . 14(3). https://doi.org/10.3390/cancers14030627.

Vidinis cheminių medžiagų poveikis. 2024. Prieiga per internetą: https: //www.vidal.fr/medicaments.html (žiūrėta 2024 m. rugsėjo 5 d.).

Vuda, M. ir Kamath, A. (2016). „Narkotikų sukelta mitochondrijų disfunkcija: Mechanizmai ir neigiamos klinikinės pasekmės“. Mitochondrion. 31: 63-74. https://doi.org/10.1016/j.mito.2016.10.005.

Wan, J., Zhou, J., Fu, L., Li, Y., Zeng, H., Xu, X., Lv, C. ir Jin, H. (2021). „Askorbo rūgštis slopina kepenų vėžio augimą ir metastazavimą in vitro ir in vivo, nepriklausomai nuo kamieninių genų reguliavimo“. Front Pharmacol. 12: 726015. https://doi.org/10.3389/fphar.2021.726015.

Wang, F., He, M. M., Wang, Z. X., Li, S., Jin, Y., Ren, C.,...Xu, R. H. (2019). Didelių askorbo rūgšties dozių su mFOLFOX6 arba FOLFIRI I fazės tyrimas pacientams, sergantiems metastazavusiu storosios žarnos vėžiu arba skrandžio vėžiu. BMC Cancer. 19(1): 460. https://doi.org/10.1186/s12885-019-5696-z

Wang, G., Yin, T., & Wang, Y. (2016). Didelių vitamino C dozių poveikio pelių navikams in vitro ir in vivo įvertinimas. Exp Ther Med. 12(5): 3058-3062. https://doi.org/10.3892/etm.2016.3707

Wang, J., Xu, Y., Wan, H., & Hu, J. (2018). Antibiotikas ivermektinas selektyviai indukuoja apoptozę lėtinėje mieloidinėje leukemijoje sukeldamas mitochondrijų disfunkciją ir oksidacinį stresą. Biochem Biophys Res Commun. 497(1): 241-247. https://doi.org/10.1016/j.bbrc.2018.02.063

Wang, Q. ir Zhou, W. (2021). „Fizinių pratimų vaidmuo ir molekuliniai mechanizmai vėžio prevencijai ir gydymui“. J Sport Health Sci. 10(2): 201-210. https://doi.org/10.1016/j.jshs.2020.07.008.

Wang, Y., Sun, Z., Li, A. ir Zhang, Y. (2019). „Ryšys tarp cinko kiekio kraujo serume ir plaučių vėžio: stebėjimo tyrimų metaanalizė“. World J Surg Oncol. 17(1): 78. https://doi.org/10.1186/s12957-019-1617-5.

Ward, N. P., Poff, A. M., Koutnik, A. P., and D'Agostino, D. P. (2017). „I komplekso slopinimas didina dichloracetato citotoksiškumą stiprindamas oksidacinį stresą VM-M3 glioblastomos ląstelėse“. PLoS One. 12(6): e0180061. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0180061.

Weber, D. D., Aminazdeh-Gohari, S., and Kofler, B. (2018). Ketogeninė dieta vėžio terapijoje. Aging (Albany NY). Jungtinės Amerikos Valstijos. 10: 164-165.

Weber, D. D., Aminzadeh-Gohari, S., Tulipan, J., Catalano, L., Feichtinger, R. G., and Kofler, B. (2020). „Ketogeninė dieta gydant vėžį - kokia mūsų padėtis?“ (Ketogenic diet in the treatment of cancer - Where do we stand? Mol Metab. 33: 102-121. https://doi.org/10.1016/j.molmet.2019.06.026.

Wei, Q., Qian, Y., Yu, J. ir Wong, C. C. (2020). „Metaboliniai pertvarkymai skatinant vėžio metastazes: mechanizmai ir terapinės pasekmės“. Oncogene. 39(39): 6139-6156. https://doi.org/10.1038/s41388-020-01432-7.

Woolf, E. C., Syed, N. ir Scheck, A. C. (2016). „Navikų metabolizmas, ketogeninė dieta ir β-hidroksibutiratas: Naujasis požiūris į adjuvantinį smegenų navikų gydymą“. Front Mol Neurosci. 9: 122. https://doi.org/10.3389/fnmol.2016.00122.

Wu, S., Zhang, K., Liang, Y., Wei, Y., An, J., Wang, Y., Yang, J., Zhang, H., Zhang, Z., Liu, J. ir Shi, J. (2022). „Nanoįgalintas sisteminis naviko energijos išeikvojimas per cinko (II) trukdžių tarpininkaujamą glikolizės slopinimą ir specifinį GLUT1 išsekimą“. Adv Sci (Weinh) . 9(7): e2103534. https://doi.org/10.1002/advs.202103534.

Wu, X., Hu, W., Lu, L., Zhao, Y., Zhou, Y., Xiao, Z., Zhang, L., Zhang, H., Li, X., Li, W., Wang, S., Cho, C. H., Shen, J. ir Li, M. (2019). „Repurposing vitamin D for treatment of human malignations via targeting tumor microenvironment“ (Vitamino D pakartotinis panaudojimas žmogaus piktybiniams navikams gydyti, nukreipiant į naviko mikroaplinką). Acta Pharm Sin B. 9(2): 203-219. https://doi.org/10.1016/j.apsb.2018.09.002.

Wu, X., Tang, J. ir Xie, M. (2015). „Cinko kiekis kraujo serume ir plaukuose serumo ir plaukuose sergant krūties vėžiu: metaanalizė“. Sci Rep. 5: 12249. https://doi.org/10.1038/srep12249.

Xiong, Y., Yong, Z., Xu, C., Deng, Q., Wang, Q., Li, S., Wang, C., Zhang, Z., Yang, X. ir Li, Z. (2023). „Hiperbarinis deguonis suaktyvina fermentų valdomas kaskadines reakcijas, skirtas kooperacinei vėžio terapijai ir vėžio kamieninių ląstelių eliminavimui“. Adv Sci (Weinh) . 10(21): e2301278. https://doi.org/10.1002/advs.202301278.

Xu, C., Yang, H. L., Yang, Y. K., Pan, L. ir Chen, H. Y. (2022). „Cinko pirštų baltymas 750 sušvelnina piktybinį burnos CSC tipo ląstelių, praturtintų iš tėvinių CAL-27 ląstelių, biologinį elgesį“. Oncol Lett. 23(1): 28. https://doi.org/10.3892/ol.2021.13146.

Xv, F., Chen, J., Duan, L. ir Li, S. (2018). „Vitamino K2 priešvėžinio poveikio tyrimų pažanga“. Oncol Lett. 15(6): 8926-8934. https://doi.org/10.3892/ol.2018.8502.

Yang, X., Wang, H., Huang, C., He, X., Xu, W., Luo, Y. ir Huang, K. (2017). „Cinkas padidina ląstelių aprūpinimą energija, kad pagerintų ląstelių judrumą ir atkurtų sutrikusią energetinę apykaitą OTA sukeltoje toksinėje aplinkoje“. Mokslinės ataskaitos. 7(1): 14669. https://doi.org/10.1038/s41598-017-14868-x

Ye, H., Wu, K., Liu, Y., Zhu, Y., Luo, H. ir Zou, W. (2022). „Cinko oksido nanodalelės silpnina atsparumą chemoterapijai, skatindamos kolorektalinio vėžio ląstelių kamieninį progresavimą per miR-1321/HIF-2α ašį“. Arabian Journal of Chemistry. 15(7): 103938. https://doi.org/10.1016/j.arabic.2022.103938

Yokokawa, H., Fukuda, H., Saita, M., Miyagami, T., Takahashi, Y., Hisaoka, T. ir Naito, T. (2020). „Cinko koncentracija serume ir cinko trūkumo / ribinio trūkumo ypatumai tarp Japonijos tiriamųjų“. J Gen Fam Med. 21(6): 248-255. https://doi.org/10.1002/jgf2.377.

Yousef, R. G., Elwan, A., Gobaara, I. M. M., Mehany, A. B. M., Eldehna, W. M., El-Metwally, S. A., A Alsfouk, B., Elkaeed, E. B., Metwaly, A. M., and Eissa, I. H. (2022). „Anti-cancer and immunomodulatory evaluation of new nicotinamide derivatives as potential VEGFR-2 inhibitors and apoptosis inducers: in vitro and in silico studies“ (Naujų nikotinamido darinių kaip potencialių VEGFR-2 inhibitorių ir apoptozės induktorių priešvėžinis ir imunomoduliacinis vertinimas: in vitro ir in silico tyrimai). J Enzyme Inhib Med Chem. 37(1): 2206-2222. https://doi.org/10.1080/14756366.2022.2110868.

Yu, C., Min, S., Lv, F., Ren, L., Yang, Y. ir Chen, L. (2023). „Vitaminas C slopina storosios žarnos vėžio ląstelių HCT116 augimą ir panaikina gliukozės sukeltą onkogeninį poveikį mažindamas Varburgo efektą“. Med Oncol. 40(10): 297. https://doi.org/10.1007/s12032-023-02155-x.

Zeng, X., Dong, X., Xiao, Q. ir Yao, J. (2022). „Vitaminas C slopina glutamato transporterio 1 (GLT-1) ubikvitinaciją astrocituose, mažindamas HECTD1 reguliavimą“. ACS Chem Neurosci. 13(5): 676-687. https://doi.org/10.1021/acschemneuro.1c00845.

Zhang, C. ir Le, A. (2021). „Diabetas ir vėžys: Epidemiologiniai ir metaboliniai ryšiai“. Adv Exp Med Biol. 1311: 217-227. https://doi.org/10.1007/978-3-030-65768-0_16.

Zhang, G., Sheng, M., Wang, J., Teng, T., Sun, Y., Yang, Q. ir Xu, Z. (2018). „Cinkas pagerina mitochondrijų kvėpavimo funkciją ir užkerta kelią mitochondrijų ROS susidarymui reperfuzijos metu fosforilindamas STAT3 ties Ser(727)“. J Mol Cell Cardiol. 118: 169-182. https://doi.org/10.1016/j.yjmcc.2018.03.019.

Zhang, P., Li, Y., Xu, W., Cheng, J., Zhang, C., Gao, J., Li, Z., Tao, L. ir Zhang, Y. (2022). „Ivermektino sukeltas imunotoksiškumas yra susijęs su NF-κB signaliniu keliu makrofaguose“. Chemosfera. 289: 133087. https://doi.org/10.1016/j.chemosphere.2021.133087.

Zheng, X. X., Chen, J. J., Sun, Y. B., Chen, T. Q., Wang, J., and Yu, S. C. (2023). „Mitochondrijos vėžio kamieninėse ląstelėse: Ar tai yra Achilo kulnas, ar kietas šarvas?“ (Achilles heel or hard armor). Trends Cell Biol. 33(8): 708-727. https://doi.org/10.1016/j.tcb.2023.03.009.

Zhou, H.-M., Zhang, J.-G., Zhang, X., and Li, Q. (2021). „Vėžio kamieninių ląstelių nukreipimas į atsparumą terapijai: mechanizmas, signalizavimas ir perspektyvūs preparatai“. Signalų perdavimas ir tikslinė terapija. 6(1): 62. https://doi.org/10.1038/s41392-020-00430-1.

Zhou, X., Zheng, W., Nagana Gowda, G. A., Raftery, D., Donkin, S. S., Bequette, B., and Teegarden, D. (2016). “1,25-dihidroksivitaminas D slopina glutamino apykaitą Harvey-ras transformuotose žmogaus krūties epitelio ląstelėse MCF10A“. J Steroid Biochem Mol Biol. 163: 147-156. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2016.04.022.

Zuccoli, G., Marcello, N., Pisanello, A., Servadei, F., Vaccaro, S., Mukherjee, P. ir Seyfried, T. N. (2010). „Metabolinis daugiaformės glioblastomos valdymas taikant standartinį gydymą kartu su ribota ketogenine dieta: Atvejo ataskaita“. Nutr Metab (Lond). 7: 33. https://doi.org/10.1186/1743-7075-7-33.

Remiantis vasario mėnesio žurnalo „ Nutrients“ numeryje paskelbta metaanalize, raudonojo ar baltojo vyno vartojimo ir bendros vėžio rizikos ryšys reikšmingai nesiskiria.

Pažymėdama, kad alkoholinių gėrimų vartojimas didina vėžio riziką, Rachel K. Lim iš The Warren Alpert Medical School prie Browno universiteto Providenso mieste, Rodo saloje, ir jos kolegos atrinko tyrimus, kuriuose nagrinėta vyno ir vėžio rizika, kad įvertintų, ar raudonasis vynas yra sveikesnis pasirinkimas. Į atsitiktinių efektų metaanalizę buvo įtraukta 20 kohortinių tyrimų ir 22 atvejų kontrolės tyrimai.

Tyrėjai nustatė, kad vyno vartojimas nesusijęs su bendra vėžio rizika, lyginant didžiausią ir mažiausią vyno suvartojimo lygį 95 923 dalyvių analizėje; jokių skirtumų pagal vyno rūšį nepastebėta (apibendrinta santykinė rizika [95 proc. pasikliautinieji intervalai], atitinkamai 0,98 [0,87-1,10] ir 1,00 [0,91-1,10] raudonajam ir baltajam vynui). Tarp moterų baltojo vyno vartojimas buvo reikšmingai susijęs su padidėjusia vėžio rizika (apibendrinta santykinė rizika [95 proc. pasikliautinieji intervalai], atitinkamai 1,26 [1,05-1,52] ir 0,91 [0,72-1,16] baltajam ir raudonajam vynui); reikšmingas ryšys taip pat pastebėtas analizuojant tik kohortinius tyrimus (apibendrinta santykinė rizika [95 proc. pasikliautinieji intervalai], atitinkamai 1,12 [1,03-1,22] ir 1,02 [0,96-1,09] baltajam ir raudonajam vynui). Reikšmingas raudonojo ir baltojo vyno vartojimo sąsajų skirtumas nustatytas tik odos vėžio rizikos tarp atskirų vėžio vietų atžvilgiu (apibendrinta santykinė rizika [95 proc. pasikliautinieji intervalai], atitinkamai 1,22 [1,14-1,30] ir 1,02 [0,95-1,09] baltajam ir raudonajam vynui).

„Mūsų išvados pateikė svarbią visuomenės sveikatos žinią, kad raudonojo vyno gėrimas gali būti ne ką geresnis nei baltojo vyno gėrimas vėžio rizikos požiūriu“, - rašo autoriai.

Santrauka / Visas tekstas

Kovo 6 d. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro sergamumo ir mirtingumo savaitiniame pranešime paskelbtame tyrime teigiama, kad maždaug vienas iš penkių (21 proc.) mirčių nuo idiopatinės plaučių fibrozės (IPF) atvejų gali būti susijęs su profesiniu poveikiu.

Dr. Jacekas M. Mazurekas (Jacek M. Mazurek) iš Nacionalinio profesinės saugos ir sveikatos instituto Vašingtone su kolegomis atliko žvalgomąją 2020-2022 m. daugybinių mirties priežasčių duomenų analizę, kad ištirtų JAV darbuotojų mirtingumą nuo IPF pagal pramonės šakas ir profesijas.

Tyrėjai nustatė 67 843 mirusiuosius, sergančius IPF (59 proc. vyrų), todėl galima daryti prielaidą, kad per šį trejų metų laikotarpį 8 340 vyrų ir 5 908 moterų mirčių nuo IPF galėjo būti susijusios su profesine ekspozicija. Didžiausias proporcingas mirtingumo santykis pagal pramonės grupes buvo tarp komunalinių paslaugų sektoriuje dirbančių vyrų (1,15) ir viešojo administravimo sektoriuje dirbančių moterų (1,12). Didžiausi mirtingumo nuo IPF rodikliai pagal profesijų grupes tarp vyrų buvo bendruomenės ir socialinių paslaugų darbuotojų (1,23); tarp moterų didžiausias mirtingumo nuo IPF rodiklis buvo žemės ūkio, žvejybos ir miškininkystės darbuotojų (1,24).

„Įvertinimus dėl padidėjusio mirtingumo nuo IPF tarp konkrečių pramonės šakų ir profesijų darbuotojų reikia patvirtinti, kontroliuoti žinomus su poveikiu susijusius rizikos veiksnius ir tęsti stebėjimą, kad būtų geriau suprastas visas profesinio poveikio, kuris gali padidinti riziką susirgti IPF, spektras“, - rašo autoriai.

Kovo 7 d. žurnale „ JAMA Network Open“ paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad maždaug 40 proc. suaugusiųjų, kenčiančių nuo lėtinio skausmo, patiria depresiją ar nerimą.

Dr. Rachel V. Aaron iš Džono Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos Baltimorėje su kolegomis atliko sisteminę literatūros apžvalgą, kad įvertintų depresijos ir nerimo paplitimą tarp suaugusiųjų, kenčiančių nuo lėtinio skausmo, taip pat veiksnius, kurie mažina paplitimą.

Remdamiesi 376 tyrimais (50 šalių ir 347 468 asmenys), tyrėjai nustatė, kad tarp suaugusiųjų, patiriančių lėtinį skausmą, klinikiniai depresijos simptomai pasireiškė 39,3 proc. atvejų (I2 = 98,9 proc.), o klinikiniai nerimo simptomai - 40,2 proc. atvejų (I2 = 99,0 proc.). Paplitimas skyrėsi priklausomai nuo skausmo būklės (didžiausias fibromialgijos atveju [depresija - 54,0 proc., nerimas - 55,5 proc.], mažiausias - artrito atveju [depresija - 29,1 proc., nerimas - 17,5 proc.) Be to, paplitimas buvo didesnis tarp jaunesnių žmonių (depresija, β = -0,02; nerimas, β = -0,02) ir moterų (depresija, β = 0,69; nerimas, β = 0,90).

„Šis tyrimas rodo, kad depresijos ir nerimo paplitimas tarp suaugusiųjų, patiriančių lėtinį skausmą, yra maždaug 40 proc.“, - rašo autoriai. „Norint spręsti šią svarbią visuomenės sveikatos problemą, klinikinėse įstaigose, kuriose gydomi lėtiniu skausmu sergantys žmonės, būtina reguliariai tikrinti psichikos sveikatos simptomus.“

Kovo 6 d. JAMA Internal Medicine žurnale internete paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis sviesto suvartojimas yra susijęs su didesniu mirtingumu, kuris sutampa su Amerikos širdies asociacijos epidemiologijos ir prevencijos / gyvenimo būdo ir kardiometabolinės sveikatos 2025 mokslinėmis sesijomis, vykusiomis kovo 6-9 d. Naujajame Orleane.

Yu Zhangas, medicinos mokslų daktaras iš Harvardo T. H. Čano visuomenės sveikatos mokyklos Bostone, su kolegomis ištyrė sviesto ir augalinio aliejaus vartojimo sąsajas su bendro ir specifinių priežasčių sąlygoto mirtingumo rizika tarp suaugusių JAV gyventojų perspektyviame populiaciniame kohortiniame tyrime, remdamiesi Slaugytojų sveikatos tyrimo, Slaugytojų sveikatos tyrimo II ir Sveikatos specialistų stebėjimo tyrimo duomenimis.

Per 33 stebėjimo metus užfiksuoti 50 932 221 054 suaugusiųjų mirties atvejai: 12 241 ir 11 240 mirčių buvo atitinkamai dėl vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrėjai nustatė, kad, palyginti su mažiausiu suvartojamu sviesto kiekiu, didžiausias suvartojamo sviesto kiekis buvo susijęs su reikšmingai padidėjusia bendro mirtingumo rizika, pakoregavus dėl galimų klaidinančių veiksnių (rizikos santykis, 1,15). Priešingai, didžiausias, palyginti su mažiausiu bendro augalinių aliejų suvartojimo kiekiu, buvo susijęs su gerokai mažesniu mirtingumu (rizikos santykis, 0,84). Nustatytas reikšmingas ryšys tarp didesnio rapsų, sojų pupelių ir alyvuogių aliejaus suvartojimo ir mažesnio bendro mirtingumo, atitinkamai 0,85, 0,94 ir 0,92 pavojaus santykio už 5 g per dieną padidėjimą. 10 g per dieną suvartojamo bendro sviesto kiekio pakeitimas tokiu pat kiekiu augalinio aliejaus buvo susijęs su reikšmingu bendro mirtingumo ir mirtingumo nuo vėžio sumažėjimu (rizikos santykis 0,83 abiem atvejais).

„Šie rezultatai patvirtina dabartines mitybos rekomendacijas gyvūninius riebalus, tokius kaip sviestas, keisti nehidrogenizuotais augaliniais aliejais, kuriuose yra daug nesočiųjų riebalų, ypač alyvuogių, sojų ir rapsų aliejumi“, - rašo autoriai.

Vienas autorius atskleidė ryšius su Novo Nordisk fondu ir Tarptautine riešutų ir džiovintų vaisių taryba.

Neseniai žurnale BMC Public Health paskelbto tyrimo duomenimis, tatuiruotiems asmenims padidėja limfomos ir odos vėžio rizika.

Signe Bedsted Clemmensen iš Pietų Danijos universiteto Odensėje su kolegomis atliko du dvynių tyrimus, siekdami ištirti galimą ryšį tarp tatuiruočių dažų poveikio ir tam tikrų rūšių vėžio išsivystymo: kohortos tyrimą, kuriame dalyvavo 2367 atsitiktinai atrinkti dvyniai, ir atvejo kontrolės tyrimą, kuriame dalyvavo 316 dvynių, gimusių 1960-1996 metais.

Tyrėjai nustatė, kad odos vėžio (bet kurios rūšies, išskyrus bazaliomą) rizika tarp tatuiruotų asmenų, dalyvavusių atvejo kontrolės tyrime, buvo 1,62 karto didesnė (95 proc. pasikliautinasis intervalas - nuo 1,08 iki 2,41). Atlikus 14 dvynių porų, nesuderintų dėl tatuiruočių dažų poveikio ir odos vėžio, analizę, rizikos santykis buvo 1,33 (95 proc. pasikliautinasis intervalas - nuo 0,46 iki 3,84). Nustatyta, kad didesnė rizika susirgti odos vėžiu ir limfoma kyla, jei tatuiruotės yra didesnės nei delnas (pavojaus santykis [95 proc. pasikliautinieji intervalai] atitinkamai 2,37 [1,11-5,06] ir 2,73 [1,33-5,60]). Atlikus individualaus lygmens analizę, kohortinio tyrimo struktūroje nustatyti atitinkamai 3,91 (95 proc. pasikliautinasis intervalas nuo 1,42 iki 10,8) ir 2,83 (95 proc. pasikliautinasis intervalas nuo 1,30 iki 6,16) pavojaus santykiai dėl odos vėžio ir bazalinių ląstelių karcinomos.

„Esame susirūpinę, kad tatuiruočių dažai turi rimtų pasekmių visuomenės sveikatai, nes tatuiruotės gausiai paplitusios tarp jaunosios kartos, - rašo autoriai. „Rekomenduojama atlikti tyrimus, kurie tiksliai nustatytų tatuiruočių dažais sukeltos kancerogenezės etiologinį kelią.“