Medicinos ir sveikatos naujienos

Remiantis rugsėjo 6 d. žurnale "Journal of Nursing Management" internete paskelbtu tyrimu, didesnis ilgų slaugytojų pamainų skaičius yra susijęs su didesniu pacientų incidentų (pvz., savęs žalojimo ir destruktyvaus elgesio) skaičiumi psichikos sveikatos ir bendruomenės ligoninėse.

Dr. Chiara Dall'Ora iš Sautamptono universiteto Jungtinėje Karalystėje su kolegomis tyrė slaugos personalo (įskaitant registruotas slaugytojas, sveikatos priežiūros pagalbinius darbuotojus arba slaugytojų padėjėjus ir slaugytojų padėjėjus) ≥12 valandų pamainų naudojimo ir pacientų incidentų skaičiaus ryšį psichikos sveikatos ir bendruomenės ligoninėse. Į analizę įtraukti 898 143 slaugytojų pamainų ir 38 373 pacientų incidentų duomenys (2018 m. balandžio mėn. - 2021 m. kovo mėn.).

Tyrėjai pastebėjo ryšį tarp ≥12 valandų trukmės pamainų ir incidentų skaičiaus, o didėjanti ilgų pamainų dalis buvo susijusi su nedideliu bendro incidentų skaičiaus padidėjimu, palyginti su dienomis skyriuose, kuriuose nebuvo ilgų pamainų. Tačiau šis rodiklis smarkiai didėjo, kai ilgų pamainų dalis buvo didesnė nei 70 proc. Be to, didėjant ilgų pamainų daliai, savęs žalojimo rodikliai didėjo tolygiau.

"Nors suteikus darbuotojams galimybę rinktis ir lanksčiai pasirinkti pamainų režimą, gali sumažėti smurto prieš darbuotojus ir destruktyvaus elgesio atvejų skaičius, atrodo, kad visa nauda prarandama, kai palatose dirbama tik 12 ir daugiau valandų trukmės pamainomis", - rašo autoriai. "Slaugytojų vadovai ir asmenys, atsakingi už slaugos personalo darbo grafikų sudarymą, turėtų vengti 12+ valandų pamainų įvedimo kaip visuotinės intervencijos visiems darbuotojams."

Remiantis naujais tyrimais, kurių metu nustatyta, kad daugiau estrogenų per visą gyvenimą arba ilgesnis reprodukcinis gyvenimas gali būti naudingas smegenims, o moterims, kurios patyrė didesnį bendrą poveikį, nustatyta mažesnė smegenų smulkiųjų kraujagyslių ligų rizika.

Smegenų smulkiųjų kraujagyslių liga atsiranda dėl smulkiųjų smegenų kraujagyslių pažeidimo. Ji gali padidinti mąstymo sutrikimų ir demencijos riziką.

"Ankstesni tyrimai parodė, kad smegenų smulkiųjų kraujagyslių ligų dažnis padidėja po menopauzės, kuri dažnai siejama su hormonų nebuvimu", - sakė tyrimo autorius Kevinas Whittingstallas iš Šerbruko universiteto Kvebeke. "Vis dar nežinoma, ar hormonų poveikis iki menopauzės pratęsia šį apsaugos langą ir po menopauzės."

Norėdami tai ištirti, mokslininkai į tyrimą įtraukė 9 000 moterų po menopauzės, kurių vidutinis amžius buvo 64 metai ir kurios tyrimo pradžioje nesirgo smegenų smulkiųjų kraujagyslių ligomis, duomenis. Visos moterys gyveno Jungtinėje Karalystėje.

Tyrėjai nagrinėjo, kiek kartų moterys buvo nėščios, jų reprodukcinio gyvenimo trukmę ir baltosios medžiagos hiperintensyvumą - smegenų kraujagyslių sveikatos biomarkerį.

Tyrimo dalyvės atsakė į klausimus apie amžių pirmųjų menstruacijų ir menopauzės pradžios metu, nėštumų skaičių, geriamųjų kontraceptikų vartojimą ir hormonų terapiją.

Tyrėjai taip pat atliko joms smegenų skenavimą, siekdami nustatyti smegenų smulkiųjų kraujagyslių ligas, įvertindami baltosios medžiagos hiperintensyvumą, kuris rodo smegenų baltosios medžiagos pažeidimą.

Tada komanda apskaičiavo visą gyvenimą patiriamą hormonų poveikį, sudėdama dalyvių nėštumo metų skaičių su metų skaičiumi nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės. Dalyvių vidutinis hormonų poveikis per visą gyvenimą buvo 40 metų.

Jie nustatė, kad moterų, kurių hormonų poveikis per visą gyvenimą buvo didesnis, baltosios medžiagos hiperintensyvumas buvo mažesnis.

Nors vidutinis bendras baltosios medžiagos hiperintensyvumo tūris buvo 0,0019 mililitro (ml), didesnį hormonų poveikį patyrusių asmenų tūris buvo mažesnis - skirtumas buvo 0,007 ml, palyginti su mažesnį hormonų poveikį per visą gyvenimą patyrusių asmenų tūriu.

Tyrėjai taip pat atsižvelgė į tai, kiek metų dalyviai vartojo geriamuosius kontraceptikus ir pakaitinę hormonų terapiją, tačiau tai nepakeitė nėštumų skaičiaus ir reprodukcinių metų įtakos baltosios medžiagos hiperintensyvumui. Tyrimo ribotumas yra tas, kad informacija buvo grindžiama dalyvių prisiminimais apie įvykius, kurie galėjo būti netikslūs.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti rugsėjo 27 d. žurnale "Neurology", Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale. Tyrimą rėmė Kanados gamtos mokslų ir inžinerinių tyrimų taryba ir Kvebeko tyrimų fondas.

"Mūsų tyrimas išryškina lemiamą reprodukcinės istorijos vaidmenį formuojantis moterų smegenims per visą gyvenimą, - sakė Whittingstall žurnalo pranešime spaudai. "Šie rezultatai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į reprodukcinę istoriją valdant moterų po menopauzės smegenų sveikatą. Ateities tyrimuose turėtų būti nagrinėjami būdai, kaip sukurti geresnę hormonų terapiją."

Naujais tyrimais nustatyta, kad vyresnės nei 50 metų moterys masiškai renkasi žolę, o menopauzės simptomai gali būti viena iš svarbių priežasčių.

Tačiau šios moterys nebūtinai pasiekia norimų rezultatų. Taip teigia menopauzės ekspertai, kurie teigia, kad iš ribotų tyrimų nėra aišku, ar narkotikai padeda palengvinti simptomus, ar juos sustiprina.

"Žmonės yra beviltiški. Jie nori miego. Jie nori jaustis geriau. Ir šiuo metu jau gana normalizuota, kad kanapės yra kažkas, kas padeda spręsti šias problemas. Noriu aiškiai pasakyti, kad iš tikrųjų nežinome, ar tai veikia", - sakė tyrimo autorė Carolyn Gibson, Kalifornijos universiteto San Franciske sveikatos paslaugų tyrėja.

"Įrodymai tikrai nevienareikšmiai, ar tai padeda, ar kenkia, ar palaiko, ar sustiprina miego problemas ir nerimą", - pažymėjo Gibson.

Tai gali ir palengvinti, ir sustiprinti simptomus, sakė Gibson.

Ji pridūrė, kad "tai taip pat gali trukdyti žmonėms pradėti įrodymais pagrįstą gydymą, kuris gali būti veiksmingesnis".

Gibson vis dažniau pastebi kanapių reklamą, skirtą moterims, susiduriančioms su menopauze. Ji, psichologė, taip pat pastebėjo, kad vis daugiau pacientų savarankiškai gydosi nuo skausmo ir nerimo.

Norėdama tai ištirti, jos komanda įtraukė daugiau kaip 5100 vidutinio amžiaus moterų duomenis. Daugiau nei 40 proc. jų teigė kada nors vartojusios kanapes rekreaciniais ar gydymo tikslais. Apie 28 % teigė, kad tai buvo skirta lėtiniam skausmui gydyti. Miego problemos ir stresas buvo 22 % priežasčių.

Daugiau nei 10 % tyrimo dalyvių kanapes vartojo per pastarąsias 30 dienų. Dauguma iš jų rūkė šį narkotiką - 56 %. Apie 52 % vartojo valgomuosius produktus, o 39 % teigė, kad vartojo daugiau nei vieną formą.

Iš tų, kurie per pastarąsias 30 dienų vartojo kanapes, 31 proc. rūkė jas kasdien arba beveik kasdien. Apie 19 % teigė, kad valgomąsias kanapes vartojo kasdien arba beveik kasdien.

Daugiau nei 30 simptomų yra pripažinti kaip tie, kurie gali pasireikšti perėjimo į menopauzę metu. Be miego problemų ir nerimo, tai karščio bangos, naktinis prakaitavimas, lytinių organų šlapinimosi simptomai ir kitos nuotaikos problemos.

Šiuos simptomus galima gydyti hormonų terapija, SSRI antidepresantais arba vaistais nuo nervų skausmo, vadinamais gabapentinu. Taip pat gali būti veiksmingas nemedikamentinis gydymas, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija ir kitas elgesys, palaikantis bendrą gerovę, įskaitant socialinius ryšius, fizinį aktyvumą, jogą ir dėmesingą įsisąmoninimą, sakė Gibsonas.

Žolės forma, stiprumas ir vartojimo dažnumas gali turėti didelę reikšmę svarstant galimus padarinius sveikatai.

Pavyzdžiui, viena iš kanapių rūkymo rizikų yra ta, kad kvėpavimas bet kokios rūšies dūmais kelia žinomą pavojų sveikatai. Pasak Gibsono, dabar kanapių produktai taip pat turi vis didesnį stiprumą, o priklausomybės potencialas kelia susirūpinimą.

"Anksčiau manėme, kad tai nesukelia priklausomybės, o dabar suprantame, kad tikrai sukelia", - sakė Gibsonas.

"Manau, kad tai yra tai, ką žmonės vis dažniau darys, nes legalizavimas ir normalizavimas tampa vis labiau paplitęs", - sakė Gibsonas. "Tikiuosi, kad žmonės apie šiuos klausimus kalbėsis su savo gydytojais."

Tyrimo rezultatai bus pristatyti trečiadienį Filadelfijoje vyksiančiame kasmetiniame Menopauzės draugijos susitikime. Medicinos susitikimuose pristatomos išvados laikomos preliminariomis, kol nėra paskelbtos recenzuojamame žurnale.

Dr. Tara Iyer, Brighamo ir moterų ligoninės Menopauzės ir vidutinio amžiaus klinikos Bostone asocijuota gydytoja ir menopauzės specialistė, teigė, kad tyrimo rezultatai atspindi tai, ką ji mato tarp pacientų.

Iyer, kuri tyrime nedalyvavo, pažymėjo, kad daugelis pacienčių, sužinojusios, kad gali kreiptis pagalbos ir patekti į laukiančiųjų vizito pas specialistą sąrašą, kenčia jau daugelį metų.

"Taigi, jie iš tiesų yra išbandę daugybę įvairių dalykų, viską, ką tik gali gauti, iš esmės, kad pabandytų palengvinti kai kuriuos savo simptomus", - sakė Iyer. "CBD, marihuana ar THC produktai apskritai tikrai patenka į šį sąrašą."

Auksinis menopauzės gydymo standartas moterims, kurios atitinka tam tikrus saugumo kriterijus ir yra jaunesnės nei 60 metų amžiaus arba per 10 metų nuo paskutinių menstruacijų, yra hormonų terapija.

Iyer atkreipė dėmesį į tuos pačius alternatyvius gydymo būdus kaip ir Gibsonas, nurodydama gyvenimo būdo pokyčius, antidepresantus, vaistus nuo nerimo, gabapentiną ir kognityvinę elgesio terapiją.

"Sakyčiau, kad skirtingiems asmenims būtų naudingos skirtingos terapijos, priklausomai nuo to, kaip atrodo jų unikali patirtis", - sakė Iyer.

Iyeris pažymėjo, kad kai kurie pacientai teigia, jog kanapių vartojimas jiems davė tam tikrą naudą tokių simptomų, kaip sąnarių dažai ir miegas, atžvilgiu, tačiau iš ribotų tyrimų nėra aišku, ar tai tikrai kanapių, ar placebo efektas.

Kartu ji pridūrė, kad kanapių vartojimas gali turėti žalingą poveikį kitiems simptomams, kurie taip pat pasireiškia menopauzės metu, pavyzdžiui, atminties problemoms, smegenų miglai ir sunkumams susikaupti.

"Rekomenduočiau kreiptis į menopauzės specialistą, nes jei vienintelė priežastis, dėl kurios jie tikisi vartoti kanapes, yra palengvinti simptomus, yra veiksmingesnių, gerai ištirtų ir saugių gydymo būdų, kurie gali padėti tiesiogiai spręsti šiuos simptomus ir spręsti ne tik porą problemų, kurioms spręsti kanapės gali būti naudingos", - sakė Iyer.

Naujas nerimą keliantis tyrimas rodo, kad slaugytojų, sveikatos priežiūros technikų ir sveikatos priežiūros pagalbinių darbuotojų savižudybių rizika yra didesnė nei visų JAV gyventojų.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad šie darbuotojai, slaugydami sergančius pacientus ir valdydami didelį darbo krūvį, turi atlikti stresą keliančias užduotis, mažai kontroliuodami pacientų gydymo rezultatus.

Maža to, "sveikatos priežiūros darbuotojų santykių vaidmenims dažnai būdingi tam tikri aukštų pasiekimų ir perfekcionistiniai ar kompulsyvūs asmenybės bruožai, dėl kurių jie gali būti pernelyg atsidavę darbui ir turėti problemų dėl laisvo laiko", - sakė pirmasis tyrimo autorius Dr. Markas Olfsonas, Kolumbijos universiteto Psichiatrijos katedros profesorius. "Visa tai gali prisidėti prie prastos savirūpos ir atitolinti jų pagalbos poreikio pripažinimą. Taip pat daug stigmos, kuri tebėra susijusi tik su psichikos sveikatos priežiūra".

Rugsėjo 26 d. žurnale "Journal of the American Medical Association" paskelbtame tyrime, kurio duomenys apima laikotarpį nuo 2008 iki 2019 m., buvo analizuojama nacionaliniu mastu reprezentatyvi daugiau kaip 1,8 mln. 26 metų ir vyresnių suaugusiųjų grupė.

Sveikatos priežiūros darbuotojai buvo suskirstyti į šešias grupes - gydytojus, registruotus slaugytojus, kitus sveikatos priežiūros specialistus, diagnozuojančius ar gydančius, sveikatos priežiūros technikus, sveikatos priežiūros pagalbinius darbuotojus ir socialinius / elgsenos sveikatos priežiūros darbuotojus - ir palyginti su ne sveikatos priežiūros darbuotojais.

Duomenų analizė parodė, kad sveikatos priežiūros pagalbiniai darbuotojai, registruoti slaugytojai ir sveikatos priežiūros technikai dažniau nei ne sveikatos priežiūros darbuotojai mirė dėl savižudybės. Tuo tarpu gydytojų savižudybių skaičius buvo maždaug toks pat, kaip ir bendroje populiacijoje, t. y. metinis standartizuotas savižudybių skaičius buvo 13 savižudybių 100 000 gyventojų. Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad darbas sveikatos priežiūros srityje labiau susijęs su savižudybės rizika tarp moterų.

Ankstesniuose tyrimuose Olfsonas taip pat nustatė, kad registruotoms slaugytojoms, socialiniams darbuotojams ir kitiems elgesio sveikatos priežiūros darbuotojams kyla gerokai didesnė mirties nuo narkotikų perdozavimo rizika, palyginti su ne sveikatos priežiūros darbuotojais.

Ankstesniuose tyrimuose buvo nagrinėjama gydytojų psichikos sveikata, tačiau šiame naujajame tyrime pažymima, kad mažai žinoma apie maždaug 95 % likusių sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų psichikos sveikatą.

Tyrime taip pat nėra duomenų apie pandemiją, kuri sukėlė padidėjusį sveikatos priežiūros darbuotojų streso ir perdegimo lygį.

Mayer Bellehsen, Trauminio streso, atsparumo ir atsigavimo centro ir Jungtinio karo veteranų ir jų šeimų elgesio sveikatos centro Feinbergo padalinio, veikiančio Niujorke, Northwell Health, įkūrėja ir direktorė, teigė, kad pakeisti sveikatos priežiūros sistemą taip, kad ji geriau palaikytų darbuotojus, būtų sunki užduotis.

"Reikia daugybės lygmenų pokyčių, pradedant tiesioginiu psichikos sveikatos prieinamumo ir stigmatizavimo problemos sprendimu ir baigiant aplinkos, kurioje būtų pakankamai išteklių ir paramos, mažiau dėmesio skiriant produktyvumo reikalavimams, kūrimu", - sakė Bellehsenas, kuris tyrime nedalyvavo.

Be to, jis teigė, kad padėtų "daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros darbuotojams, kad jie galėtų teikti norimą klinikinę priežiūrą taip, kad būtų gerbiamas jų savarankiškumas".

Kalbant apie tai, ką gali padaryti sveikatos priežiūros darbuotojų artimieji, Bellehsenas sakė, kad svarbu "atkreipti dėmesį į artimųjų emocijų, elgesio ir nuotaikos pokyčius ir nežiūrėti į tai lengvabūdiškai, jei įtariate, kad kažkam pasikeitė psichikos sveikata.

"Būtinai kreipkitės ir užduokite klausimus apie tai, kaip žmogui sekasi, įskaitant ir tai, kad būtų patogu tiesiogiai paklausti, ar žmogus negalvoja apie savižudybę", - pridūrė jis. "Jei taip, nukreipkite juos į šaltinius, kurie gali padėti."

Žmonėms, kurie mano, kad jų gyvybei gresia pavojus, galima skambinti arba rašyti SMS žinutes 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Mokslininkai praneša, kad genų terapija atstatė visiškai nutrauktas stuburo smegenis turinčių pelių judrumą.

Tyrėjai nustatė, kad pelės atgavo gebėjimą vaikščioti, o jų eisena buvo panaši į pelių, kurios natūraliai pradėjo vaikščioti tik po dalinių nugaros smegenų pažeidimų, eiseną.

Taip atsitiko todėl, kad taikant naująją genų terapiją buvo naudojami metodai, kurie ne tik atstatė nugaros smegenų audinius, bet ir nukreipė juos taip, kad būtų atkurtas judrumas, teigė tyrimo autoriai.

"Prieš penkerius metus įrodėme, kad nervinės skaidulos gali būti regeneruojamos per anatomiškai užbaigtus nugaros smegenų sužalojimus [kai nugaros smegenys visiškai nutraukiamos], - sakė vyresnysis tyrėjas Markas Andersonas. Jis yra Šveicarijos mokslinių tyrimų ir gydymo centro "NeuroRestore" Centrinės nervų sistemos regeneracijos direktorius.

"Tačiau taip pat supratome, kad to nepakanka motorinei funkcijai atkurti, nes naujosios skaidulos nesugebėjo prisijungti prie reikiamų vietų kitoje pažeidimo pusėje", - sakė M. Andersonas Šveicarijos federalinio technologijų instituto pranešime spaudai.

Dalinis žmogaus ir pelės nugaros smegenų pažeidimas gali sukelti pradinį paralyžių, tačiau dažniausiai po to savaime atsistato motorinė funkcija.

To negalima pasakyti apie visišką nugaros smegenų pažeidimą. Natūrali reparacija neįvyksta, ir pacientas lieka paralyžiuotas, paaiškino tyrimo autoriai.

Atsigavimui po sunkių nugaros smegenų sužalojimų reikalingos strategijos, skatinančios nervinių skaidulų regeneraciją, tačiau mokslininkams sunkiai sekėsi rasti tinkamą derinį, kuris skatintų sėkmingą ataugimą.

Ši mokslininkų grupė atliko išsamią analizę, siekdama nustatyti konkretų neuronų tipą, dalyvaujantį natūraliame atstatyme, kuris vyksta po dalinio nugaros smegenų sužalojimo.

Analizė atskleidė, kad tam tikri aksonai - plonos skaidulos, jungiančios neuronus, - ne tik turi atsinaujinti, bet ir vėl susijungti su savo natūraliais tikslais, kad būtų atkurta motorinė funkcija.

Remdamiesi šiuo atradimu, mokslininkai sukūrė daugialypę genų terapiją.

Komanda suaktyvino tų nustatytų pelių neuronų augimą, kad atsinaujintų jų nervinės skaidulos, taip pat skatino specifinius baltymus, kurie palaiko neuronų augimą per randinį audinį.

Tyrėjai taip pat naudojo kreipiamąsias molekules, kad pritrauktų atsinaujinančias nervų skaidulas prie jų natūralių taikinių po sužalojimu.

Rezultatai paskelbti rugsėjo 21 d. žurnale "Science". Tyrimai su gyvūnais ne visuomet pasiteisina žmonėms.

"Tikimės, kad mūsų genų terapija veiks sinergiškai su kitomis mūsų procedūromis, susijusiomis su nugaros smegenų elektriniu stimuliavimu", - sakė vyresnysis tyrėjas Grégoire'as Courtine'as, vienas iš "NeuroRestore" vadovų. "Manome, kad norint rasti visapusišką sprendimą nugaros smegenų pažeidimams gydyti, reikės abiejų metodų - genų terapijos, kad būtų ataugintos atitinkamos nervų skaidulos, ir nugaros smegenų stimuliacijos, kad būtų maksimaliai padidintas tiek šių skaidulų, tiek žemiau esančių nugaros smegenų gebėjimas sukelti judesius."