Savadarbis saules kolektorius Kontaktai: saulestestas@gmail.com

 Tikriausiai visi esame girdėję, apie dviejų tipų saulės kolektorius.

Vakuuminiai, kurie sudaryti iš stiklinių vamzdžių, su dviguba sienele, kurioje yra vakuumas, o viduje plonas varinis vamzdelis.
Plokštieji, kai paviršius yra padendgtas dažniausiai varine skarda, o prie jos pritvirtintas varinis vamzdelis, kuriame teka skystis.
Šiai dienai pirkti saulės kolektorius Lietuvoje yra visiškas absurdas, nebent priklausote žaliųjų sąjungai :)
Siūlomų kolektrorių kainos ypatingai didelės ir atsipirkimo laipkotarpis minimum 10 - 15 metų taipogi eksploatavimo metu teks investuoti papildomų pinigėlių sistemos remontui.
Taip pat pardavėjai meluoja, deklaruodami saulės kolektorių nominalius galingumus, nes instrukcijose nurodomas maksimalus galingumas ir tai ne pas visus šiuos duomenis galima rasti.
Reiktu žinoti, kad maksimalų galingumą jūs pasiektumėte, jei jūsų kolektorius būtų pastatytas dykumoje, o Lietuvoje bus paskiektas 50-70% galingumas.
Jei vistiek nusprendėt įsigyti firminį kolektorių, reiktu gerai pasukti galvą, kokį tipą pasirinkti. Vakuuminių saulės kolektorių našumas yra žymiai mažesnis už plokščiųjų, tačiau jie pasiekia aukštesnę temperatūrą ir patiria mažiau šilumos nuostolių. Jei planuojate saulės kolektorių naudoti tik šiltuoju sezonu, siūlyčiau įsigyti plokščią kolektorių, o jei turite minčių panaudoti saulės kolektorių šaltuoju laikotarpiu galite pagalvoti apie vakuuminį kolektorių, tačiau reikia nepamiršti, kad žiemą tik retą dieną turėsite šiltą vandenį, nes saulėtų dienų skaičius bus labai mažas. Čia Lietuva :)
Prisiskaičius įvairiausių straipsnių išstudijavus firminius ir savadarbius kolektorius, gimė idėja pasigaminti savo kolektorių ir atlikti testavimo eksperimentą.
Buvo nuspręsta pagaminti dviejų tipų kolektorių:
 
Kolektoriaus pajungimo tipas - pasirinktas 1 variantas.
 
 
 
1. Iš stiklinių vamzždžių, kažkas panašaus į vakuuminį, tik tai be vakuumo :)
2.  Iš skardinių radiatorių ir laistymo žarnos, kažkas panašaus į plokščiajį saulės kolektorių.
                                                                                                    
        
 
 
Saulės kolektoriaus gamybai panaudota: stikliniai vamzdžiai po 2,4 m. Stiklo sienelės storis 5mm. Į vidų sudėti ir nuosekliai tarpusavyje sujungti variniai 14 mm vamzdeliai, bei panaudotos santechninės jungtys vamzdelių sujungimui, apšiltinimo medžiaga bei visos sistemos tvirtinimas, kad vėjas nenupūstu.
 
        
 
 
 
 
 Plokščiasis saulės kolektorius
Gamyba - pagrindui panaudota OSB plokštė, apšiltinimui putų 5 cm. polistirolo danga. Pats kolektorius iš skardinio radiatoriaus 1,8x0,6m bei 20 m ir  juodos 3/4 colio laistymo žarnos 20 metrų ilgio. 
 
 
 
 
 
 
                                     
                   
 
  
                                     
                                             Rezultatas gavos toks :)
 
 
                                                                                    
      Karšto vandens kaupimui panaudotas 100l vandens boileris su standartiniu gyvatuku viduje.
 
                         
 
Sukonstruotas vandens išsiplėtimo bakelis      Bendras vandens kaupimo sistemos vaizdas
 
  
Sistemos valdymui sukurtas specialus išmanusis valdiklis :)
Valdymo programą teko tobulinti keletą kartų siekant kuo efektyviau surinkti ir kaupti šilumą.
Vandens perpumpavimui panaudotas 12V siurbliukas. 
 
 
valdiklis    
 
 T1: vandens temperatūra boileryje
T2: vandens temperatūra saulės kolektoriuje
P1: Reguliuojamas temperatūrų skirtumas, prie kurio yra paleidžiamas vandens siurblys
PUMP: siurblio galingumas
 
      
Bandymas gegužės 4 d. 12 val.00 min.                    11val. 30 min.    
 
 
 
 
                   
                                    10 val.                                                   Reguliatorius
 
Sistema pradėjo veikti antrą sezona, eksperimentas tęsiasi, todėl karts nuo karto vyksta tobulinimo darbai :)
Pirminiame variante kolektorius iš stiklinių vamzdžių buvo sujungtas lygiagrečiai - vandens pralaidumas buvo didesnis, tačiau temperatūra žemesnė, todėl buvo pereita prie nuoseklaus jungimo siekiant surinkti aukštesnės temperatūros vandenį.
Plokščiasis kolektorius buvo sudarytas tik iš skardinio radiatoriaus, papildomai integruota juoda vandens laistymo žarna, siekiant išnaudoti visą kolektoriaus plotą.
Praėjusį sezoną saulės kolektorių kryptis ir kampas buvo netinkami, todėl maksimali pernai pasiekta temperatūra buvo 45 laipsniai.
Šį sezoną nukreipus kolektroius į pietinę pusę ir pastačius juos nemažiau, kaip 30 laipsnių kampu, pasijuto didžiulis temperatūros šoktelėjimas.
Gegužės pirmosiomis dienomis saulės kolektorius maksimaliai dienos antroje pusėje buvo prikaupęs boileryje 57 laipsnių temperatūrą.
Karštas vanduo puikiai išsilaiko iki ryto ir užtenka rytiniams pasipliuškenimams.
 
Siurblio valdiklio veikimas
Pirminis variantas - pasiekus tam tikrą nustatytą temperatūrų skirtumą siurblys pasileisdavo 10 % galingumu ir kolektoriaus temperatūrai didėjant 1 laipsniu siurblio galingumas padidėdavo +10% ir taip iki 100% (pasiekaimas maksimalus siurblio galingumas)
Kai užduotas temperatūrų skirtumas sumažėja vienu laipsniu siurblys išsijungia ir laukia kol temperatūrų skirtumas vėl padidės.
 
 
 
Nežinote, kaip apskaičiuoti Jūsų kolektoriaus realų galingumą, pažiūrėkite filmuką.
Papildomi puslapiai (1): Skardinis saulės kolektorius
Comments