Po mūsų planetos paviršiumi,didesniame nei 1000 km. gylyje - mokslininkai aptiko  
okeanus.


 

Istoriją apie tvaną žinome iš Biblijos. Daugelis mokslininkų tiki kad jis buvo iš tikrūjų. Ant kontinentų randama daug užtvindymo pėdsakų. Bet iš kur žemėje atsirado toks kiekis vandens, tokio mąsto katastrofai kaip tvanas?

Vienaip ar kitaip šiuo klausimu hiotezių yra gana daug, ir iki 2007 m. šiuo klausimu nebuvo jokių rimtų mokslinių duomenų. 2007 metais vasario mėnesį pasaulį apskriėjo sensacinga naujiena, apie tai, jog mūsų planetos gelmėse, giliai po žeme randasi didžiausi okeanai, ir visa tai ne iš fantastinio romano. Tai atsirado hipotezės pagrindas, kuris rieš tai atrodė visiškai kvailas - vanduo Tvanui tekėjo iš žemės gelmių !!!

Du okeanai

Mūsų laneta yra apraizgyta gausiu seismografų tinklu, kurie registruoja žemės drebėjimus ir braižo jų seismogramas. Nagrinėjant įvairių rajonų seismogramų duomenis galima sužinoti kaip bangos nuo  stichijos smūgių  sklinda žemės paviršiumi, per mantiją. Štai šiais duomenimis ir pasinaudojo du JAV mokslininkai. Vašingtono seismologijos profesorius Michael  Wysession ir  dabar  San Diego universitete dirbantis Jesse Lawrense. Išviso jie ištyrė 600 000 seismogramų. Jų duomenų tyrimo analizė sukrėtė mokslininkus. Rezultatai rodė: mažiausiai dviejose vietose - po rytine Eurazijos kontinento dalimi ir po Šiaurės amerika - stūkso du gigantiški vandens rezervuarai.

- Aie tai liūdija išilginių seisminių bangų išnykimo diagrama, - sako rofesorius, - tokios vietos būdingos būtent vandeniui.

Zondo pagalba ištyrę gelmes mokslininkai sudarė trimatį vaizdo modelį: vandens ten ne mažiau nei Šiaurės lediniame okeane. Rezervuarai išsidėstęs 1200 - 1400 kilometrų gylyje.

O kiek anksčiau 2006 metų viduryje - jūros vandenį po žemės paviršiumi aptiko Anglijos mokslininkai iš Mančesterio universiteto. Jo pėdsakus atpažino dujose, kurios veržiasi iš 1500 kilometrų gylio. Bet jais tuomet nepatikėjo, netgi po straisnio, autoritetingame ,, Nature '' žurnale.

- Kai vanduo auolė į žemės vidų tiksliai neaišku - ne išimtis, kad atsirado kartu su planeta. Tai yra - visuomet ten buvo.

Daugelis mokslininkų mano kad vanduo iš gelmių periodiškai išteka į paviršių. Ir atvirkščiai, okeano vanduo tas kuris išorėje - rasiskverbia į gilumą. Kalbant moksline kalba, žemės hidrosferos apimtis gali keistis.

- Tarp kitko, okeano dugne yra keistos skylės, iš kurių teka 400 laipsnių karščio vanduo. Jas vadina << juodosiomis rūkorėmis >>. Įmanoma, << atiteka >> vanduo iš vidaus. Ne išimtis, kad prieštvaniniu laikotariu požeminiai rezervuarai pratrūko ir prasidėjo karšto, ir sūraus vandens išsiveržimas. Pasaulio okeano lygis pakilo, o iš viršaus, nuo susidariusių garų lyjo lietus 40 parų. Štai ir įvyko pasaulio tvanas. O atvėses vanduo gryžo atgal.

Tai reiškia, bent jau teoriškai, kad tvanas gali pasikartoti. Ir jei taip, tai Ararato tikrai nesimatys. Profesorius Michael  Wysession gazdina, kad žemiau jo aptiktų okeanų ir po dar neištirtų rajonų mantija irgi yra vanduo. Labai daug vandens. Jo apimtis kaip teigia profesorius, gali siekti penkis krtus didesnį vandens tūrį nei visi antžeminiai okeanai.

 

 

                                                                                                                                               Michael  Wysession

 

 

 

<< Būtent tą dieną prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai >>  (Pradžios 7:11)