Naudinga žinoti‎ > ‎

Kaip išvengti pavasarinio nuovargio?

Remigijus Gineitis paskelbė 2012-05-04 22:58   [ atnaujinta 2012-05-04 23:05 ]
Po šaltos žiemos imame ilgėtis saulėtų dienų ir pavasario. O pavasarį daugelis iš mūsų pasijuntame nervingi, išsekę, nuvargę, be energijos, prastos nuotaikos, apimti mieguistumo ir vangumo. Ką daryti, kad pavasarį mes jaustumės linksmi, žvalūs ir darbingi?!

● Reikia koreguoti savo gyvenimo įpročius: tinkamai išsimiegoti, pasiilsėti ir atsipalaiduoti; daugiau laiko praleisti gryname ore (nes yra žalingas oro užterštumo poveikis), ypač šviesiu paros metu; daugiau judėti ir padidinti savo fizinį aktyvumą; svarbus yra geras psichologinis nusiteikimas; vengti persidirbimo, laikytis darbo ir poilsio režimo, išmokti pasipriešinti išmokti pasipriešinti psichologiniams krūviams ir stresui, daugiau šypsotis ir juoktis;

● reikia maitintis įvairiai ir subalansuotai, rinktis pilnavertį pagal kiekį ir sudėtį
maistą, kad su juo organizmas gautų reikiamą kiekį pačių įvairiausių jam gyvybiškai
būtinų biologiškai aktyvių medžiagų, kurių pats organizmas nepasigamina. Patys
vitaminai ir kt. veikliosios medžiagos energijos organizmui nesuteikia, bet jie dalyvauja
organizmo biocheminiuose procesuose, kurie maistą paverčia energija. Ypač nuovargio
prevencijai reikalingi mineralai: geležis ( yra burokėliuose, viso grūdo duonoje,
jautienoje, džiovintose vynuogėse-razinose, riešutuose, ryžiuose, slyvose, sojos
pupelėse), magnis ( gausu bananuose, kopūstuose, kviečių gemaluose, grūduose,
krapuose, lašišoje, petražolėse, pupose, riešutuose, ryžiuose, žirniuose, žaliose lapinėse
salotose), cinkas (gausu rūpaus malimo miltų duonoje, kviečių gemaluose, linų
sėmenyse, raudonoje mėsoje, sėlenose, šeivamedžio uogose, žuvyje), selenas (yra
aliejuje, grūdiniuose produktuose, jūros produktuose, riešutuose, pupelėse), kt.
antioksidantai, jodas (yra jūros kopūstuose, jūros žuvyje, pupelėse, vynuogėse);
vitaminai: B grupės ( gausu alaus mielėse, duonos produktuose, grikuose, kopūstuose,
ryžiuose), vitaminas C ir bioflavonoidai (gausu bruknėse, serbentuose, citrinose ir kt.
citrusiniuose vaisiuose, dilgėlėse, erškėtuogėse, granatuose, morkose, obuoliuose,
paprikose, spanguolėse, šaltalankio ir šermukšnių uogose, vynuogėse, kt.vaisiuose bei
daržovėse ir jų sultyse), vitaminas E (gausu alyvų aliejuje, avižinėse kruopose,
avokadose, grikiuose, kviečių gemaluose, riešutuose, sojos pupelėse, šaltalankio
aliejuje, jūros žuvyse);

● per dieną reikia išgerti bent 6-8 stiklines vandens. Viena iš didžiausių su
sveikata susijusi klaida, kurios neišvengia dauguma žmonių – tai nepakankamo vandens
kiekio per parą išgėrimas. Didžioji dalis žmonių gyvena nuolatinėje dehidratacijos
būsenoje. Neaiškios kilmės stresas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti yra keli iš
simptomų. Be vandens organizmas negali šalinti kenksmingų medžiagų, kovoti su
stresu, virškinti maisto, metabolizuoti mitybinių medžiagų ar atlikti bet kurių kitų
organizmui būtinų funkcijų;
...

(visą Docento dr. Juozo Vasiliausko straipsnio tekstą rasite prisegtuke)
Ċ
Remigijus Gineitis,
2012-05-04 22:58
Comments