Naudinga žinoti


„CEFALY“- įdomus mokslui, naudingas žmonėms

Remigijus Gineitis paskelbė 2012-05-22 06:34

Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos “Virtualūs instrumentai biomedicinoje 2012“ žurnalistai fiksavo lankytojų, išbandžiusių raminančią CEFALY programą, atsiliepimus.
 Ieva Lukošiūtė demonstruoja CEFALY prietaisą

„Maniau, kad diena bus sunki, nes kamavo nerimas, skaudėjo galvą. Tačiau „Cefaly“ išgelbėjo – praėjo skausmas, pagerėjo nuotaika. Ir tai – tik per 20 minučių, ir be jokių vaistų“, – džiaugėsi Klaipėdos universiteto studentė Rosita.

„Prieš seansą buvo galvos sunkumas, apatija, o dabar to nebėra, esu rami, net linksma pasidarė“, – šypsojosi Dovilė.

„Man patiko. Dabar ramu ir gera. Tikras relaksas“, – skubėjo pasidžiaugti Vytautas.

Pozityviu CEFALY poveikiu galėjo įsitikinti ne tik visi konferencijos lankytojai, mokslininkai taip pat pripažino, kad CEFALY metodas - įdomus mokslui ir labai perspektyvus. Daugiau pasiskaityti galima straipsnyje "„CEFALY“: jokio streso ir galvos skausmo".

Kaip išvengti pavasarinio nuovargio?

Remigijus Gineitis paskelbė 2012-05-04 22:58   [ atnaujinta 2012-05-04 23:05 ]

Po šaltos žiemos imame ilgėtis saulėtų dienų ir pavasario. O pavasarį daugelis iš mūsų pasijuntame nervingi, išsekę, nuvargę, be energijos, prastos nuotaikos, apimti mieguistumo ir vangumo. Ką daryti, kad pavasarį mes jaustumės linksmi, žvalūs ir darbingi?!

● Reikia koreguoti savo gyvenimo įpročius: tinkamai išsimiegoti, pasiilsėti ir atsipalaiduoti; daugiau laiko praleisti gryname ore (nes yra žalingas oro užterštumo poveikis), ypač šviesiu paros metu; daugiau judėti ir padidinti savo fizinį aktyvumą; svarbus yra geras psichologinis nusiteikimas; vengti persidirbimo, laikytis darbo ir poilsio režimo, išmokti pasipriešinti išmokti pasipriešinti psichologiniams krūviams ir stresui, daugiau šypsotis ir juoktis;

● reikia maitintis įvairiai ir subalansuotai, rinktis pilnavertį pagal kiekį ir sudėtį
maistą, kad su juo organizmas gautų reikiamą kiekį pačių įvairiausių jam gyvybiškai
būtinų biologiškai aktyvių medžiagų, kurių pats organizmas nepasigamina. Patys
vitaminai ir kt. veikliosios medžiagos energijos organizmui nesuteikia, bet jie dalyvauja
organizmo biocheminiuose procesuose, kurie maistą paverčia energija. Ypač nuovargio
prevencijai reikalingi mineralai: geležis ( yra burokėliuose, viso grūdo duonoje,
jautienoje, džiovintose vynuogėse-razinose, riešutuose, ryžiuose, slyvose, sojos
pupelėse), magnis ( gausu bananuose, kopūstuose, kviečių gemaluose, grūduose,
krapuose, lašišoje, petražolėse, pupose, riešutuose, ryžiuose, žirniuose, žaliose lapinėse
salotose), cinkas (gausu rūpaus malimo miltų duonoje, kviečių gemaluose, linų
sėmenyse, raudonoje mėsoje, sėlenose, šeivamedžio uogose, žuvyje), selenas (yra
aliejuje, grūdiniuose produktuose, jūros produktuose, riešutuose, pupelėse), kt.
antioksidantai, jodas (yra jūros kopūstuose, jūros žuvyje, pupelėse, vynuogėse);
vitaminai: B grupės ( gausu alaus mielėse, duonos produktuose, grikuose, kopūstuose,
ryžiuose), vitaminas C ir bioflavonoidai (gausu bruknėse, serbentuose, citrinose ir kt.
citrusiniuose vaisiuose, dilgėlėse, erškėtuogėse, granatuose, morkose, obuoliuose,
paprikose, spanguolėse, šaltalankio ir šermukšnių uogose, vynuogėse, kt.vaisiuose bei
daržovėse ir jų sultyse), vitaminas E (gausu alyvų aliejuje, avižinėse kruopose,
avokadose, grikiuose, kviečių gemaluose, riešutuose, sojos pupelėse, šaltalankio
aliejuje, jūros žuvyse);

● per dieną reikia išgerti bent 6-8 stiklines vandens. Viena iš didžiausių su
sveikata susijusi klaida, kurios neišvengia dauguma žmonių – tai nepakankamo vandens
kiekio per parą išgėrimas. Didžioji dalis žmonių gyvena nuolatinėje dehidratacijos
būsenoje. Neaiškios kilmės stresas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti yra keli iš
simptomų. Be vandens organizmas negali šalinti kenksmingų medžiagų, kovoti su
stresu, virškinti maisto, metabolizuoti mitybinių medžiagų ar atlikti bet kurių kitų
organizmui būtinų funkcijų;
...

(visą Docento dr. Juozo Vasiliausko straipsnio tekstą rasite prisegtuke)

Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?

Remigijus Gineitis paskelbė 2012-01-12 00:40   [ atnaujinta 2012-01-14 00:36 ]

Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija ar dislipidemija. Jis yra vienas pavojingiausių rizikos veiksnių, glaudžiai susijęs su ateroskleroze ir lemiantis sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių pasaulyje miršta ypač daug žmonių. Cholesterolis mums gyvybiškai būtinas, tačiau jo perteklius „nusėda“ ant kraujagyslių, jos siaurėja, šiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų. Taip sutrikdoma kraujotaka ir sukeliamos sunkios ligos: išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, insultas ir kt.




Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių frakcijų: MTL arba „blogojo“ cholesterolio, DTL arba „gerojo“ cholesterolio ir trigliceridų. Cholesterolis organizme susidaro dviem pagrindiniais keliais – yra gaminamas žmogaus kepenyse ir gaunamas su maistu. Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje, jokių tik jam būdingų simptomų nejaučiama. 

Cholesterolio ir jo frakcijų padidėjimas nustatomas atliekant specialius kraujo tyrimus. Sveiko žmogaus bendras cholesterolio kiekis kraujyje (prieš tyrimą būti 14 val. nevalgius!) turėtų būti mažesnis kaip 5,2 mmol/l. Esant kitiems rizikos veiksniams (padidėjusiam kraujospūdžiui, rūkymui, antsvoriui, cukraligei, judėjimo stokai, aterosklerozei ir kt.) šis kiekis turėtų nesiekti 4,5 mmol/l. Tiksliau galima įvertinti pagal lipidogramos (cholesterolio atskirų frakcijų) tyrimo rezultatus.

Cholesterolio kiekis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo arba dėl kai kurių ligų (pvz., skydliaukės funkcijos susilpnėjimas, cukrinis diabetas, lėtinė kepenų liga, inkstų patologija, hormonų (kontraceptikų) ar skysčius varančių vaistų vartojimas ir kt.).

Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje rekomenduoju:
...

(visą Docento dr. Juozo Vasiliausko straipsnio tekstą rasite prisegtuke)

Ką reikia daryti peršalus?

Remigijus Gineitis paskelbė 2012-01-11 03:22   [ atnaujinta 2012-01-12 12:46 ]

Pagrindiniai peršalimo simptomai yra pakilusi temperatūra, sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas ir perštėjimas, užkimimas, silpnumas, bendros savijautos pablogėjimas. Peršalus vartojami vaistai pačio peršalimo negydo, jie tik slopina nemalonius simptomus ir tuo pačiu pagerina bendrą savijautą. Žmogaus organizmas pasveiksta tik tada, kai jo imuninė sistema įveikia virusus (per 3 – 7 dienas). Žemiau išvardintos priemonės gerokai sutrumpina sveikimo laiką.

Peršalus, kai temperatūra neaukšta (iki 39 laipsnių), - jos dirbtinai mažinti nerekomenduojama. Pakilusi temperatūra yra svarbiausias organizmo ginklas prieš ligos sukėlėjus. Pakilusia temperatūra organizmas pats kovoja su liga, sudarydamas nepalankias sąlygas ligos sukėlėjams.

Peršalus rekomenduoju:
...
(visą Docento dr. Juozo Vasiliausko straipsnio tekstą rasite prisegtuke)

1-4 of 4