Mokomės tari garsą R

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2012-02-04 02:55

Tėvus dažnai neramina vaikų kalbos problemos. Daugelis jų pastebi, kad vaikas puikiai oreantuojasi įvairiose situacijose, daug kalba, pasakoja, klausinėja, tačiau nepakankamai aiškiai ir taisyklingai taria garsus. Vienas iš jų, gana lengvai pastebimas kalboje, yra netaisyklingas garso R tarimas ar jo keitimas kitais garsais (paprastai J, L). Tėvai stengiasi padėti savo vaikams, mokydami ištarti sunkesnius žodžius, tačiau ne visada tai lengvai pavyksta.Skaityti toliau..

Liežuvio masažas su dantų šepetuku

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2012-01-20 12:51




Logopedinės pagalbos centras

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-12-12 10:36


         Logopedinės pagalbos centras įsikūręs Kaune, Savanorių  284.  Šio centro tikslas - teikti logopedo paslaugas vaikams ir suaugusiems turintiems įvairių kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų.

Teikiamos paslaugos:

1. Kalbinių gebėjimų įvertinimas
Individualus vaiko ar suaugusiojo kalbos ir kalbėjimo tyrimas trunka nuo 45 min. iki 1,30 val. Jo metu įvertinama žodyno apimtis, gramatinė kalbos sandara, artikuliacinio aparato, garsų tarimo ir foneminės klausos ypatumai. Suteikiama išsami informacija bei rekomendacijos šeimos nariams apie kalbos ugdymą. Tėvams pageidaujama kalbinių gebėjimų įvertinimo išvados pateikiamos raštu (lietuvių, anglų kalba).

2. Individualios logopedinės pratybos:
• Vėluojančios kalbos skatinimas
• Garsų tarimo mokymas
• Foneminės klausos lavinimas
• Žodyno taurinimas
• Gramatinės kalbos sandaros formavimas
• Rašymo ir skaitymo sutrikimų įveikimas
• Pagalba mikčiojantiems vaikams, paaugliams ir suaugusiems
• Kalbinių gebėjimų grąžinimas (po traumos ar insulto)

3. Tėvų, pedagogų konsultavimas.
Logopedinės pagalbos centre sukaupta nemažai literatūros specialiojo ugdymo, vaikų auklėjimo klausimais, parengta informacinių bukletėlių ir metodinės medžiagos įveikiant įvairius kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimus. Vyksta paskaitos mikčiojančių vaikų tėvams. Teikiama metodinė pagalba pedagogams apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą.

4. Pamokėlės būsimiems pirmokams.
Žaidimų metu skatinama vaiko motyvacija mokytis, turtinamas žodynas, lavinamas dėmesys, atmintis, kūrybiškumas. Atliekant įvairias piešimo, lipdymo užduotis lavinama smulkioji motorika, ranka ruošiama rašymui. Vaikučiai mokosi bendradarbiauti bei pažinti raideles ir skaičius. Užsiėmimų trukmė 1,30 min.

Paslaugos yra mokamos

Adresas:

Sąvanorių 284, kab.232

(Ortopedijos technika) Kaunas

Logopedė (ekspertė) ir psichologė

Dr. Vilma Makauskienė

Tel.: 8-687 87899

http://logopedaslpc.lt/

Ankstyvasis skaitymo mokymas

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-10-18 10:56

Vis daugiau vaikų į pirmą klasę ateina jau mokėdami skaityti. Skaitytojų amžius vis jaunėja. Mokymo skaityti pradžia būna gana ankstyva, dažniausiai namuose ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėveliai kartais ne visada suvokia, kokia skaitymo mokymo esmė, ne visada parenka tinkamiausius vaikų mokymo būdus. Trumpai apie tai čia ir pakalbėsime.

Kokio amžiaus vaikus galima pradėti mokyti skaityti? Tai klausimas, kuris dažnai iškyla tėvams, tai mokslininkų diskusijų tema. Manoma, kad vaikas greičiausiai visko išmoksta per pirmuosius šešerius gyvenimo metus, kai smegenys auga sparčiausiai. Šiame amžiuje išmokti skaityti lengviau negu septynerių. Yra įvairių nuomonių, tačiau, manau, teisingiausias atsakymas tas, kad kiekvienam vaikui yra savas laikas ir jis labai individualus.

Jauniausias skaitantis vaikas, apie kurį  esu girdėjusi, buvo pusantrų metukų mergaitė. Man pačiai neteko girdėti jos skaitymo, bet tie žmonės, kurie apie ją pasakojo, teigė, kad mažylė skaitė pakankamai sklandžiai ir sąmoningai. Teko matyti vienerių metukų berniuką, kuris laimingas nešiojo raidžių korteles nuo mamos prie močiutės ir vardijo pavadinimus. Močiutė, pradinių klasių mokytoja, žaisdama su vaiku išmokė atpažinti pagrindines raides. Įsivaizduokite, kokia būdavo aplinkinių nuostaba, kai mažas vaikas gatvėje, pavyzdžiui, afišose, atpažindavo ir vardindavo raides. Aišku, ne su kiekvienu vaiku gali taip žaisti. Šio berniuko kalba vystėsi gerai. Būdamas metukų jis pakankamai aiškiai tarė žodžius, pusantrų metukų kalbėjo sakinukais. Taip susiklostė gyvenimas, kad berniukas močiutės neteko ir niekas žaidimų su raidelėmis nebežaidė. Berniukas jas pamiršo, tačiau mokykloje skaityti mokėsi labai lengvai, o suaugęs mėgo skaityti knygas. O jeigu močiutė būtų ir toliau žaidusi?

Ketverių metukų mergaitė savarankiškai garsiai skaitydavo močiutei Šarlio Pero pasakas, o grįžus mamai iš darbo, jas atpasakodavo. Pradinių klasių mokytoja per skaitymo pamokas jai leisdavo skaityti pasirinktas knygas, o kai perskaitydavo prašydavo papasakoti visai klasei. Mergaitė klasėje neišsiskyrė ypatingais savo gabumais, tačiau geras skaitymo greitis jai leisdavo greičiau perskaityti mokomąją medžiagą.

Kai kurie vaikai labai anksti pradeda skirti ženklus ir raides, lengvai įsimena ir atpažįsta, kaip lengvai atpažįsta paveikslėlyje nupieštą kačiuką ar šuniuką. Jei vaikas raides mokysis taip, kaip mokosi atpažinti knygelėje paveikslėlį, žaisdamas su raidelėmis įvairius žaidimus, tai nejučia jas išmoks. („Žiūrėk, kas gi čia?“, „Ogi raidytė A.“, „Kur dabar ji pasislėpė?“ „Pažiūrėk, kas po stalu gyvena? A ir O. Pastatykim joms iš kaladėlių namelį“, „Nuvežk raidytę M į virtuvę pas mamą.“ ir pan.). Pagrindinė mažo vaiko veikla, užtikrinanti optimalią jo raidą, yra žaidimas. Skaitymo mokymasis turi natūraliai įeiti į vaikų žaidimus, turi būti reikalingas žaidžiant. Sugalvokite žaidimų, į kuriuos įtraukite raideles, skiemenis ar žodelius. Sudominkite vaikus raidėmis ir skaitymu. Reikia, kad vaikai mokytųsi žaisdami ir būtų kuo didesnė veiklos įvairovė.

Kaip vystosi vaikų skaitymas, kokius etapus jis praeina? Kokie svarbiausi? Koks yra mokymo(si) skaityti tikslas? Ar sklandus gražiai intonuotas skaitymas ir yra mūsų siekiamybė?

Metukų neturinti mergaitė keletą minučių susikaupusi varto knygą be paveikslėlių ir kažką savo kalba bubena. Kai man pasakojo, kad ji „skaito“ storas mamos knygas, galvojau, kad čia tik tėvų noras tai matyti. Pamačiusi savo akimis supratau, kad tėvai sako tiesą. Tai rimtų rimčiausias skaitymas, tiksliau pasakius, pirmoji skaitymo vystymosi stadija – „pseudoskaitymas“, vadinamoji „ikiskaitymo“ stadija, kuri nė kiek ne mažiau svarbi už patį skaitymą. Vaikas žaidžia skaitymą.

Vaikai dažnai žaidžia skaitymą. Jie skaito „parduotuvėse“ produktų pavadinimus, gatvėse skaito užrašus, apvertę knygą, „paskaito“ mamai pasaką ir pan. Tai labai svarbi veikla, nes vaikai pradeda suvokti skaitymo esmę. Vaikas pasirengia skaitymui, suvokdamas skaitymo tikslą, ryšį tarp paveikslėlių ir teksto, tarp parašytų ir perskaitytų žodžių, išmoksta išskirti konkrečius kalbos srauto elementus. Be šios stadijos negalime pradėti vaikų mokyti skaityti, nes jie nesuvoks, ko mes iš jų norime. Šios stadijos pradžia labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Jeigu vaikas dažnai mato skaitančius žmones, aplinkoje yra daug vaikiškų knygų, mama ar tėtis dažnai kartu su vaiku varto knygutes ir rodo paveikslėlius, vaikas anksti susidomi knygomis ir pradeda mėgdžioti suaugusiųjų skaitymą.

Kiekvieną dieną skaitykite vaikui, nesvarbu, kokio jis amžiaus. Kol visai mažas vaikas, ne tiek svarbu, ką skaitote. Jam svarbu girdėti mamos ar tėčio balsą ir tariamus žodžius. Maži vaikai mėgsta klausytis skaitomų eilėraštukų, dainelių, mėgsta diena iš dienos klausytis skaitomos tos pačios pasakos. Kodėl jiems nepabosta klausyti? Mažiems vaikams svarbu ne turinys:  jie klausosi žodžių, mokosi suvokti teksto konstrukciją. Vėliau reiktų parinkti vaiko amžių atitinkančią knygelę ir ją ne tik skaityti, bet ir aptarinėti. Kas, ką veikia, kodėl ir pan.

Dažnai tėvai, vaikui pradėjus pačiam skaityti, nustoja jam skaityti knygas. Tėvams atrodo, kad to nebereikia, nes vaikas gali tai padaryti pats. Tėvai nepagalvoja, kad vaikui ilgą laiką skaitymas nėra toks lengvas darbas, jog skaitant būtų galima pajusti malonumą. Tam, kad nededant pastangų galėtume džiaugtis turiniu, reikia pakankamai sklandaus skaitymo. Vaikams reikia įdėti daug darbo, kol tai pasieks. Be to, nepamirškime, kad kartu su vaiku skaitant knygutę, malonumą vaikas gauna ne tik iš skaitymo, bet ir iš buvimo kartu su mama ar tėčiu. Kuo daugiau malonumo teiks ši veikla, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas ir užaugęs mėgs knygas.

Kas gi yra tas skaitymas? Rašto kalba yra kodas. Žmonės sugalvojo kaip užkoduoti tai, ką sakome. Kad galėtume sužinoti kas parašyta, turime žinoti tą kodą ir mokėti jį iškoduoti. Taigi, po „žaidžiame skaitymą“ stadijos, seka mokymosi iškoduoti stadija. Vaikas turi suvokti, kad atskiri garsai gali būti užrašyti tam tikrais ženklais. Vaikas pradeda sieti raidę su garsu.

Kaip mes mokome vaiką pažinti raides? Teko matyti gatvėje moterį, rodančią vaikui parduotuvės iškaboje raides ir mokančią jas pavadinti. „Kokios čia raidės?“ Vaikas laimingas atsako „ES“, „EM“. Mama džiaugiasi, kad vaikutis taip greitai mokosi. Bet ji net nepagalvoja, kad išmokytas taip pavadinti raides, vaikas susidurs su didelėmis problemomis pradėjęs skaityti. Kaip jis skaitys žodį „mama“? EM A EM A. Vaikas turi sujungti atskiras raides į žodį, išgirsti tą žodį ir iš garsinio vaizdo jį atpažinti. Kokį žodį jis išgirs ir atpažins? „EМА!“. O žodis LĖLĖ taps žodžiu „ELĖ“. Neapsunkinkim ir taip jau vaikams nelengvo darbo – išmokti skaityti. Pavadinti raides EM, EN, EL vaikas išmoks, kai mokykloje mokysis abėcėlę.

Kiek laiko reikia vaikui, kad jis įsimintų raides? Kiek kartų jis turi išgirsti raidės pavadinimą? Viskas priklauso nuo vaiko. Vaikai, kaip ir visi žmonės, yra labai skirtingi. Pagaliau tai priklausys ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo to, kaip dažnai mama, tėtis, močiutė ar kitas suaugęs žmogus jam rodo raides. Prisiminkime, kiek kartų reikėjo pasakyti, kad žolytė žalia, o saulytė geltona, kiek kartų prašėme atnešti žalią ar geltoną kaladėlę, kreidelę, kiek kartų vardijome kitus tų spalvų daiktus, kol vieną kartą vaikas pats pavadino spalvą.

Kokie raidės mokymo etapai? Pradžioje suaugęs parodo ir pavadina raidę (kortelėje, knygoje, gatvėje), paskui vaikas mokosi parodyti raidę pagal suaugusio pavadinimą (rask, kur pasislėpė raidė A, parodyk, kur šitame žodyje raidė A) ir tik po to vaikas savarankiškai atpažins ir pavadins raidę. Jei per anksti bandysim peršokti šiuos etapus, vaikui bus sunku atsiminti raidės pavadinimą, dažnai darys klaidas ir nebenorės tokios veiklos. Neskubėkime klausti vaiko „Kokia čia raidė?“. Kuo ilgiau truks suaugusiojo raidės įvardijimo etapas, tuo lengviau vėliau bus vaikui savarankiškai atsiminti raidės pavadinimą.

Raidžių įsiminimui padeda tokie užsiėmimai, kaip jų lipdymas iš plastilino, tešlos, dėliojimas iš lazdelių, kaladėlių, akmenukų, mozaikos dalelių, dėliojimas ant popieriaus lapo, padengto plastilinu iš žirnių, kruopų. Galima raides modeliuoti iš vielos, storų siūlų, medžiagos juostelių. Naudinga ir apvedžioti pieštuku raidžių kontūrus, jas spalvinti, kirpti. Reiktų pasirinkti, kurie būdai jūsų vaikui labiausiai patinka. Be to, visi šie darbai lavina vaikų smulkiąją motoriką, o tai padeda kalbos vystymuisi ir ruošia ranką rašymo mokymuisi. Net jeigu jūsų vaikas jau pažįsta raides, bet jis vis tiek nori atlikti panašias užduotis, leiskime daryti tai tol, kol jam norisi. Tokia veikla vaikui labai naudinga.

Kai jau vaikas išmoksta keletą raidžių, galima pradėti mokyti skaityti. Dabar vaikas turi suvokti, kaip galima jungti atskiras raides į žodį.

Mokant vaikus iš atskirų raidžių perskaityti žodį, naudojami du būdai. Vienas iš dažniausiai naudojamų – skaitymas skiemenimis. Vaikai mokomi lėtai tęsti vieną raidę, kol pamato ir atpažįsta kitą raidę ir toliau tęsia ją. Pvz., mmmmmaaaaaaaaa. Vaikas turi išgirsti, kokį skiemenį perskaitė. Taip jis mokosi perskaityti atskirus skiemenis, o vėliau, tokiu pačiu būdu, juos jungia į žodžius. Skiemenimis ištaręs žodį, turi iš to žodžio garsinio vaizdo jį atpažinti. Kitas būdas – vaikai mokomi skaityti ne skiemenimis, o vardijant iš eilės žodžio raides. Gerai, jeigu šį pradinio skaitymo etapą vaikas greitai „peršoka“, tuomet greitai pradeda skaityti žodžiais. O jeigu viskas vyksta ne taip sklandžiai? Vaikas vis vardija ir vardija raides iš eilės. Kol žodis trumpas, dar maža bėda, bet kai šiuo būdu bando perskaityti ilgesnį žodį? Kol pasako paskutiniąją raidę, pirmoji būna jau seniai pamiršta. Teko sutikti ne vieną taip vargstantį vaiką. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir pradinių klasių mokytojai retai kada naudoja tokį skaitymo mokymo būdą, tačiau tėveliai, gal patys kažkada taip mokyti ar matę mokant kitus, bando taip mokyti ir savo vaikus.

Kartais suaugę moko vaikus skaityti visai negalvojant apie perskaityto žodžio prasmę. Jie moko tik skaitymo technikos, pamirštant apie svarbiausiąją dalį – sąmoningumą. Koks skaitymo mokymo tikslas? Ar mums svarbiausia, kad vaikas gražiai sklandžiai skaitytų, ar kad suvoktų ką skaito ir galėtų tuo pasinaudoti? Gražiai sklandžiai skaityti suaugusiam žmogui dažnai nėra gyvenimo būtinybė, o pasiskaityti ir suprasti, ką skaitome, labai svarbus mokėjimas, be kurio gerokai pasunkėja mūsų gyvenimas. Taigi jau pačioje skaitymo mokymo pradžioje mokykime vaikus skaityti sąmoningai, t. y. galvojant apie tai, ką skaitome. Perskaitėme žodį, pakalbėkime apie jo reikšmę, perskaitėme sakinuką, pakalbėkime apie jį. Taip bus mažiau galimybių įsitvirtinti „mechaniniam“ skaitymui, kuris apsiriboja tik iškodavimu. Žinokite, kad permokyti visada sunkiau, negu išmokyti.

Kai jau vaikas suvokia, kaip jis gali skaityti (išmoksta iškoduoti), toliau jo skaitymo raida priklausys nuo skaitymo kiekybės. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo greičiau gerės jo skaitymo technika. Turime parinkti vaiko amžių ir interesus atitinkančias knygeles, kurias būtų lengva skaityti. Knygelėse neturi būti ilgų, vaikui sunkiai skaitomų arba nesuprantamų žodžių, ilgų sakinių. Vaikai turi patirti kuo daugiau sėkmės. Jeigu žodžiai sudėtingesni ir sunkiau skaitomi, skaitykite kartu su vaiku, stengdamiesi užbėgti nesėkmei už akių: lengviau skaitomus žodžius palikime vaikui, o sunkiau – perskaitykime patys.

Priminimai suaugusiems, mokantiems vaikus skaityti

-  Nepamirškite, kad mokymasis skaityti vaikui gali būti sunkus darbas, todėl vaikas turi būti nuolat drąsinamas ir giriamas už pastangas.

-  Nenusiminkite, jei vaikas klysta skaitydamas. Tik klysdamas ir taisydamasis jis išmoks sąmoningo taisyklingo skaitymo. Iš klaidų mokomasi.

-  Turėkite daug kantrybės ir jokiu būdu nepriekaištaukite vaikui, jei jam kas nors sekasi sunkiai. Skirkite daugiau laiko skaitymui kartu su vaiku.

-  Pastebėkite mažiausią pažangą ir kuo daugiau džiaukitės vaiko sėkme. Kuo daugiau vaikas patirs teigiamų emocijų, tuo bus didesnė mokymosi skaityti motyvacija.

 Parengė specialioji pedagogė Asta Kisielienė

Artikuliacinė mankštelė (video)

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-09-24 05:45

1 - dalis
Kaip  teisingai atlikti liežuvio mankštelę.
 Pratimų kompleksas garsams S - Z, Š - Ž, l - R.
Begemotas,
varlytė,
 drambliukas,
 gyvatėlė,
 arkliukas,
 šukos,
laikrodukas, ežiukas.
2 - dalis
Pratimai: futbolas,
 sūpynės,
kalakutas,
maišom tešlą,
kepam blynelius,
uogienė,
puodelis,
valome dantukus.

3 - dalis
Pratimai:
 katytė,
 laivas,
dažytojas,
 grybas,
genys,
uodas,
armonikėlė, užvesk motoriuką.


4 - dalis
Tai sudėtingesni pratimai.
Varlytė ir drambliukas,
 gyvatėlė ir akmuo,
laikrodukas,
 katytė,
puodukas ir lėkštutė,
vėjelis, kalnelis.
Šaltinis: logoped1.ru

Ką pasako vaiko mėgiama spalva?

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-09-22 06:16

      Ar atkreipėte dėmesį, kokia spalva jūsų vaikas mėgsta piešti labiausiai? Kokios spalvos rūbus ir žaislus jis renkasi? Mažyliai dažnai prisiriša prie kurios nors vienos spalvos – tai pasireiškia tiek piešiant, tiek renkantis žaislus ar net maisto produktus. Spalvų pasirinkimas vaikui augant gali keistis, pavyzdžiui, būdama penkerių mano dukra labai mėgo violetinę spalvą ir vadino ją „vinkiuota“, nes ji asocijavosi su teletabiu Tinkiu Vinkiu. Dabar, būdama dešimtmetė, ji mieliau renkasi rožinę. „Pasakyk savo mėgstamą spalvą, o aš pasakysiu, koks tu esi“, – tvirtina amerikiečių psichologė D. Sharpe. Spalvų pasirinkimas nemažai pasako apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui, šiltas spalvas mėgsta jausmingesni, impulsyvūs, dažniau su supančiu pasauliu konfliktuojantys žmonės. Mėgstantieji šaltas spalvas labiau kontroliuoja savo emocijas, yra uždaresni, atkaklesni, savarankiškesni, geriau prisitaiko prie gyvenimo taisyklių. Tačiau jie yra pasyvesni, ramesni.

Pasak knygos „Vaikų piešiniai. Kaip juos suprasti“ autorės Nicole Bèdard, tam tikros spalvos pasirinkimas nėra atsitiktinis ir dažnai atspindi tam tikras asmenybės savybes. Interpretuojant mėgstamą vaiko spalvą, reiktų atkreipti dėmesį ne tik į pačią mėgstamiausią, bet ir į kitas patinkančias spalvas, jų atspalvius, taip pat į spalvą, kurios vaikas vengia.

Mėlyna

Mėlyna siejama su jausmų gilumu ir išreiškia ramumą, jautrumą, nuovokumą, ramybę, švelnumą, kartais – lėtumą. Vaikas ją išmoksta atskirti paskutinę. Mažyliai, labiausiai mėgstantys šią spalvą, dažnai būna uždari ir norintys gyventi savo ritmu. Su tokiais vaikais nereikėtų elgtis šiurkščiai ar keisti jų įpročių. Jie vertina pusiausvyrą ir dažnai pasižymi nevaikišku požiūriu į gyvenimą. Mėlynos pomėgis atspindi taikų charakterį, tokie vaikai retai būna kaprizingi, mieliau renkasi ramius žaidimus, pavyzdžiui, konstruktorius, dėliones, dažnai žaidžia vieni. Skaityti...

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymas

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-09-16 10:09

Vaikų darželis "Mažieji šnekoriai"

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-08-27 23:43


Kai šaltukas paspaus,  duris atvers vaikų darželis "Mažieji šnekoriai".  Tai pirmas  privatus darželis Šiauliuose. Jis kuriasi centrinėje miesto dalyje. 
  Kiekvienas vaikas yra vienintelis ir nepakartojamas. Jis turi savo gyvenimo ritmą, pomėgius, poreikius ir augimo tempą.  Mes norime užtikrinti kokybišką globą ir visapusišką ugdymą, sukurti psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, kuri skatins vaiką veikti, pažinti ir tyrinėti. Stengsimės gilintis į vaiko poreikius, ugdysime vaiko šnekamosios kalbos įgūdžius, džiaugsimės drauge su vaiku jo gebėjimu kalbėti, net tada, kai jis dar negali atsakyti žodžiais. 
   "Mažieji šnekoriai" - tai nedidelis,  jaukus darželis, primenantis namų aplinką, tai nesukelia vaikams streso.: vaikai turės galimybę leisti laiką su kitais vaikais, mokytis, draugauti, bendrauti, bet nestresuoti. Darželyje  bus įrengtos ir pritaikytos trys grupės nuo 1  iki 6 metų. Kiekvienoje grupėje  ne daugiau, kaip 10 vaikučių.      Darželyje dirbs kvalifikuotos auklėtojos, muzikos vadovė, anglų k. mokytoja  ir logopedės. Nuo 3 m. vaikai galės mokytis anglų kalbos, logopedės visada padės, jei vaikams dar nesiseks taisyklingai kalbėti. 
  Vaiko pažintis su "Mažaisiais šnekoriais", prasidės nuo susidraugavimo su auklėtojomis vaiko namuose. Tai padės vaikams  pasijusti saugiau naujoje aplinkoje, tuo adaptacija darželyje bus sklandesnė ir  mažiau streso ir vaikams, ir tėvams.
   "Mažuosius šnekorius" galėsite lankyti visą darbo dieną - nuo 7,30 iki 18 val. ar pusę dienos  (galės pasirinkti rytinį ar popietinį laiką), taip pat galėsite lankyti pasirinktas savaitės dienas ar kelias valandas. Tinkamą laiką visada suderinsime su kiekvienu. Esant būtinybei, pasirūpinsime Jūsų vaikučiu  ne tik papildomomis valandomis, bet ir savaitgaliais.
   Darželį lankantys vaikai skanaus tik šviežią ir specialiai jiems ruoštą maistą. Valgiaraštį tvirtins Šiaulių  visuomenės sveikatos centras. Maistas bus tiekiamas.
   Tėvelių dalyvavimas vaiko ugdyme yra labai svarbus. Todėl  jau dabar laukiame Jūsų pasiūlymų. Norime bendradarbiauti ir atrasti tinkamiausią ugdymo būdą Jūsų mažyliams. 
   Taip pat planuojame  tėveliams pasiūlyti  atvesti po pamokų savo pradinukus, kurie galės paruošti pamokas, pažaisti, pailsėti, papietauti ir pavakarieniauti.   Darželyje bus teikiamos  ir logopedo paslaugos vaikučiams, kurie nelankys mūsų darželio.
    Šiuo metu  kuriama darželio internetinė svetainė, kur galėsite rasti visą informaciją apie "Mažuosius šnekorius". 
   Nuoširdžiai kviečiame ir laukiame Jūsų darželyje !
   
   ...Vaikai auga patys. Kaip gėlės. Blaškytis, nervintis, kontroliuoti ir konfliktuoti-kam? Sukurkite palankią aplinką vaikui augti ir vystytis - ir tai bus geriausias auklėjimo metodas...    N.ir Z. Nekrasovos 

Vaikučių  registracija jau vyksta telef. -  +37065658920

El. paštas - maziejisnekoriai@gmail.com

Ar Jūsų vaikas gerai girdi?

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-08-22 22:24

Dažnai mūsų vaikai gyvenime susiduria su visai ne vaikiškais rūpesčiais. Daugelis tėvų labai nustemba sužinoję, kad jų atžala turi klausos problemų. Deja, to kad mažylis blogiau girdi nepastebi net labai dėmesingi tėveliai. Pabandykime pasiaiškinti, kodėl atsiranda klausos sutrikimai ir kaip laiku juos diagnozuoti.

Pagrindinis priešas, atskiriantis silpnai girdintį naujagimį nuo viso kito pasaulio – laikas. Svarbiausia, reikia kuo greičiau patikrinti, ar mažylis neturi klausos problemų. Nuo to priklauso, kokį informacijos kiekį jis gaus per savo gyvenimą.

Ypač svarbu tai padaryti tiems, kurie turi daugiau nei vieną vaiką, kurių gimdymas nebuvo visiškai sklandus, ir jei patys tėvai turi klausos sutrikimų. Susimąstyti apie klausos sutrikimus reiktų, jei mažylis sirgo kiaulyte, meningitu, jei vaikas turi kalbos problemų...

Skaityti toliau...


Berniukai ir mergaitės kalbą suvokia skirtingai

Nijolė Jakubauskienė paskelbė 2011-08-15 22:26

Seniai žinoma, kad mergaitės pasižymi geresniais kalbėjimo gebėjimais nei berniukai, tačiau iki šiol dar niekas nebuvo įrodęs šio skirtumo biologinio pagrindo.

Northwesterno ir Haifos universitetų mokslininkai buvo pirmieji, pastebėję, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis.

 „Tyrimų rezultatai įrodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių – abstraktesnis. O tai gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus“, – teigia tyrimo vadovas Douglas D. Burmanas. Naudodami kompiuterinį magnetinį rezonansą (smegenų sričių aktyvumo matavimo metodiką), mokslininkai tyrė 9–15 metų vaikų, atliekančių tarimo ir rašymo užduotis, smegenų veiklą. Rašymo užduotys buvo padalytos į du sensorinius modulius – regimąjį ir girdimąjį. Atlikdami regimojo modulio užduotis, vaikai skaitė (matė) tam tikrus žodžius, tačiau jų negirdėjo. Girdimojo modulio užduočių žodžiai buvo girdimi, bet nematomi.

Mergaičių rezultatai parodė, kad jų už kalbą atsakingos smegenų sritys veikia žymiai aktyviau nei berniukų. Nesvarbu, ar mergaitės žodžius girdi, ar skaito, – informacija be didesnių nesklandumų pasiekia jų smegenų sritis, susijusias su abstrakčiu kalbiniu mąstymu. Berniukų smegenys veikia visiškai kitaip. Jei jie žodžius girdi, aktyviausiai veikia smegenų klausos sritys, jei mato – vizualinės sritys. Matyt, dėl šių kalbinių skirtumų mergaitės vystosi greičiau nei berniukai, o lyčių skirtumai išnyksta tik sulaukus pilnametystės. Evoliuciniu požiūriu tokie kalbos suvokimo skirtumai nėra blogai: pirmykščių vyrų išlikimas priklausė nuo jų gebėjimo greitai atpažinti su pavojumi susijusius ženklus ar garsus. Ir jie tai sugeba iki šiol!

Paklausite, kaip tai pasireiškia kasdienybėje? Ogi labai paprastai – tereikia tik pasiteirauti moters kelio iki kokio nors jus dominančio objekto. „Trakų gatvėje pasukite į kairę, praeikite pro daugiabutį šalia vaistinės ir tuomet pasukite į dešinę, kur viename kampe yra gėlių parduotuvė, o kitoje gatvės pusėje – kavinė“. Vyras, išgirdęs tokį srautą nereikalingos (jo požiūriu) informacijos, tik sutrikęs sumirksėtų. Jam pakaktų paprastos frazės: „Už šimto metrų pasukite į kairę, po to – į dešinę“. O moteris, gavusi tik tiek informacijos, matyt, pasiklystų.

 

D. D. Burman, T. Bitan, J. R. Booth, Sex Differences in Neural Processing of Language Among Children, Neuropsychologia,  46(5), 2008.

 Šaltinis http://www.psichologijatau.lt

1-10 of 24