Home



Atsisiųskite originalių prezentacijų apie tradicinę Lietuvą.

Aplankykite mūsų svetainę www.ethnicart.lt , jei norite sužinoti daugiau apie senąją ir šiandieninę Lietuvą.

Senajame žalvario amžiuje, tarp 1700 ir 1400 m. pr. m.e., Rytų Pabaltijyje atsirado pirmieji atvežtiniai bronziniai dirbiniai: kirviai, kalavijai, durklai. Manoma, kad apie bronzos amžiaus vidurį baltai jau patys mokėjo lydyti ir daryti bronzinius dirbinius naudodami molines, akmenines ir vaškines formas. Spalvotųjų metalų apdirbimo krosnelė rasta tyrinėjant Narkūnų piliakalnį. neabejojama, kad ankstyvajame geležies amžiuje baltai didžiąją dalį bronzinių dirbinių gamino vietoje iš atvežtinės žaliavos. Naujajame bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje baltų kraštuose pasirodė tik baltams būdingi papuošalai: įvijiniai pakabučiai, įvijiniai smeigtukai ir kita. Vietiniai meistrai atrado savąsias papuošalų formas, kai kurias formas paveldėjo iš jau nuo vėlyvojo neolito laikų baltuose darytų kaulinių smeigtukų...daugiau skaitykite www.ethnicart.lt


Prezentacijos apie senąją tradicinę lietuvišką juvelyriką.


NR 4. JEWELLERY EN

Atsisiųskitę originalią prezentaciją apie senuosius tradicinius lietuviškus papuošalus anglų kalba.

Visa informacija paremta istoriniais ir moksliniais tyrimais.

Prezentacijoje rasite glaustą tekstinę informaciją ir daug iliustracijų šia tema.

 

Turinys :

Archaeological findings 0-XIc.

Archaeological findings XI-XVIIIc.

Archaeological findings - amber.

Jewellery today.


Lapų kiekis :

10

Failo svoris :

1,90 Mb

Failas :

.pps

Kaina :

5 LT

 

Atsisiųsti čia.







NR 5. JUVELYRIKA LT


Atsisiųskitę originalią prezentaciją apie senuosius tradicinius lietuviškus papuošalus lietuviškai.

Visa informacija paremta istoriniais ir moksliniais tyrimais.

Prezentacijoje rasite glaustą tekstinę informaciją ir daug iliustracijų šia tema.

 

Turinys :

Arceologiniai radiniai ( 0-XIa.).

Arceologiniai radiniai ( XI XIIIa.).

Arceologiniai radiniai –gintaras.

Lietuviška juvelyrika šiandien.

 

Lapų kiekis :

10

Failo svoris :

2,23 Mb

Failas :

.pps

Kaina :

5 LT
 

Atsisiųsti čia.



Baltų tradicija - tai pasaulėjauta, senasis tikėjimas, papročiai, folkloras ir pan., o Romuva simbolizuoja šios tradicijos vieningumą. Yra žinių iš XIV a, jog viduryje baltų žemių (šiandien tai Kaliningrado sritis) buvusi ypatinga Romuvos šventovė, kurią gerbė visos Baltijos tautos. Joje degė amžinoji ugnis, kurios šviesa ir ramybė (tokia ir vardo Romuva prasmė) sklido po visą Pabaltijį ir dar toliau. Iki šiol baltarusiai turi liaudies dainų apie Romuvą, o save vadina krivičiais, t.y. Romuvos žynio Krivio pasekėjais. Deja, šią ugnį užgesino naujos religijos platintojai, o toliau prasidėjo sunkūs laikai prigimtiniam tikėjimui ir senajai tradicijai. Protėvių, gamtos, tėviškės, savo dievų gerbimas buvo piktai draudžiamas ir persekiojamas. Šiandien atėjo prabudimo laikas, ir senojo tikėjimo prisikėlimas yra neišvengiamas. Panašūs dalykai vyksta Europoje ir kituose civilizacijos išvargintuose kraštuose. Žmonės pasiilgo jaukaus paprastumo, bendravimo su gamta, kalbėjimo su medžiais, akmenimis, upeliais, būtent to, kas buvo įprasta mūsų protėviams, mokėjusiems rasti ir kurti darną. Mes taip pat suprantame, jog šiais laikais kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti arba ne - savo tikėjimą.
Senasis tikėjimas buvo labai įvairus, ir jo formos buvo susijusios su istoriniu laikotarpiu, kuris kartais buvo taikus ir malonus, o kartais žiaurus ir varginantis. Vienokius dievus turėjo žemdirbiai, kitokius kariai, dar kitokius burtininkai. Buvo daug bendrumų, kurie sudarė senos ir turtingos kultūros pagrindą bei visumą. Šiandien istorinė chronologija arba progreso ir evoliucijos idėjos nebeturi tos reikšmės, kurią turėjo praeityje. Viskas yra šiuolaikiška, kas tinka mūsų laikui, kas tenkina minties paieškas, dvasios troškimus. M.Gimbutienė susižavėjusi rašė ir pasakojo apie Senosio Europos kultūrą - jos taikingumą, kūrybingumą ir moteriškumą - idealus, kurių ypač reikia šiuolaikiniam žmogui. Visa tai buvo prieš kelis tūkstančius metų, bet šiandien tie praeities idealai ir kultūros formos gali būti pavyzdys ir siekiamybė...daugiau skaitykite www.ethnicart.lt




Taip pat siūlome atsisiųsti originalią  prezentaciją apie svetainę www.ethnicart.lt nemokamai.

Lietuvių kalba atsisiųsti čia.

Anglų kalba atsisiųsti čia.






Kitų prezentacijų, kurias galite atsisiųsti, temos :



Baltų kultūra  EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.





Lietuva EN
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.






Vilnius EN





Keramika EN  LT 
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.



Muzika EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.




Dailė EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.






Kalvystė EN  LT kuriama...

Drožyba, pynimas EN  LT kuriama...

Tekstilė EN  LT kuriama...

Liaudies medicina EN  LT kuriama...

Muzika EN  LT kuriama...

Tautosakos skrynia EN  LT kuriama...



Daugiau prezentacijų čia...


www.ethnicart.lt



Ethnicart.lt, 13-14 century Lithuanians were the last pagans in Europe, ethnic art, Lithuania, Vilnius - the European Capital of Culture 2009, 
Lithuanian, Lithuanian history, last pagans, Lithuanian prehistory, balts, pagan, Lithuania ethnic culture, Lithuania ethnic, folklore, ethnic architecture, Lithuanian architect, Lithuanian wood houses, Lithuanian music, Lithuania ragaja, Lithuanian albums, ancient, art, religion, paganism, Lithuania ritual, Lithuania archaeological findings, Lithuania books, Lithuania museums, Lithuania folklor, Lithuanian folk music, Lithuanian folk songs, Lithuanian folk dances, Lithuania musical instruments, folk instruments, Lithuanian musical groups, Lithuanian masters, Lithuania folkrock, Lithuania carving, Lithuania weaving, Lithuania wickerwork, Lithuanian photogallery, events, country tourism, news, ceramics, Lithuania ceramicists, Lithuania blacksmith, Lithuania jewellery, Lithuania jewellers, lithuanian folkmedicine, Lithuania ecology, Lithuania handycrafts, crafts, craftsmens, Lithuania best artists.
Lietuva, Lietuvos valstybė, Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009, lietuvių tauta, lietuvio prigimtis, protėviai, prigimtiniai dalykai, Lietuvos, Lietuvos baltu kultura, baltų kultūra, paskutiniai pagonys, Lietuvos etninė kultūra, lietuvių etninė kultūra, 13-14 amžiuje lietuviai buvo paskutiniai pagonys Europoje, Lietuvos patarlės, lietuviškos patarlės, lietuviška tautosaka, lietuviški priežodžiai, Lietuvos burtai, J.Basanavičius, Lietuvos kaimo turizmas, etnografinės sodybos, Lietuvos istorija, Lietuvos proistorė, lietuviškos knygos, Lietuvos etnokultūra, etnokultura, Lietuvos architektūra, Lietuvos etnoarchitektūra, Lietuvos architektai,  rąstiniai namai, alka, alkakmenys, šventas akmuo, šventa kalva, šventas medis, stabmeldžiai, pagonys, baltai, Lietuvos muzika, elektronika, ragaja, baltiška muzika, lietuviški muzikiniai albumai, Lietuvių liaudies dainos, lietuviškos dainos, Lietuvos folkloras, Lietuvos knygos, Lietuvos baltai, lietuviai, Lietuvos amatininkai, rankų darbo dirbiniai, Lietuvos menas, Lietuvos menininkai, Lietuvos kultūra, Lietuvos kalviai, Lietuvos kalvystė, Lietuvos keramikai, Lietuvos keramika, Lietuvos dailininkai, Lietuvos dailė, Lietuvos tekstilė, Lietuvos pagonybė, Lietuvos pagonys, Lietuvos žemėlapiai, Lietuvos etnokosmologija, etnokosmologija, etnokosmologijos muziejus vienintelis pasaulyje, Lietuvos audimas, audimo raštai, audimo rastai, audėjos, ekologija Lietuvoje, ekologiška produkcija, sveikata, vaiztažolės, liaudies medicina, žolininkė, Lietuvos reklama, Lietuvos nuorodos, prezentacijos apie Lietuvą, apie amatus, Lietuvos tradicija, baltų tradicija, kaimo turizmas, Lietuvos renginiai, Lietuvos muziejai, Lietuvos naujienos.



Comments