ĮVEIKOS FILOSOFIJA 

    IŠTVERT!

   Ištvert! Tiktai ištvert!

    Save plačiai atvert

    visatos griausmui, verkt,

    ir už gerklės nutvert

    verkimą tą, išverst

    save, spygliais aptvert

    nuo širdgėlos, pasvert

    vėl aklinai užvert

    ir tvert, iš naujo tvert!

    Ištvert!

    Ištvert!

    Ištvert!

                                                                                                                                            Jonas Jakštas

Šis pasaulis laužo visus, daugelis nuo to tampa tik stipresni.                                                                                                                           Ernestas Hemingvėjus, "Atsisveikinimas su ginklais". 

BŪTIS

Ką reiškia gyventi jausti gyvenimo pilnatvę?

Esu gyvas tik būdamas savo būties procese. Negaliu aptikti savo būties tame kuo užsiimu, ko siekiu, įgytuose tituluose ar tame, ką žmonės galvoja ar kalba apie mane. Tikrai egzistuoju tik tai momentais, kai įsisąmoninu, išgyvenu, renkuosi, veikiu. Todėl negaliu pamatyti savo būties, nes aš ir esu matymas, o viskas, ką matau – negali būti manimi. Aš – matymas, judėjimas, įsisąmoninimas.

 Jei aš noriu tikro gyvenimo, turiu suvokti savo egzistavimo procesą ir tai, kad mano centras – mano išgyvenimas. Ir jei aš nepriimu rimtai savo gyvenimo, jis slysta tolyn nuo manęs. Mano vidinis jausmas – raktas į būties įsisąmoninimą.

 Priimdamas rimtai savo gyvenimą, daug atrandu savo būtyje; ką anksčiau per mažai vertinau, dabar galiu įvertinti deramai. Taip galiu praturtinti savo gyvenimą. Būsiu atidus visoms savo emocijoms – ir toms, kurių anksčiau bandžiau nepastebėti, pavyzdžiui, pykčiui ir įsiūčiui; savo fantazijai, vaizduotei ir išgyvenimams, kuriuos bandžiau išbraukti iš savo gyvenimo, bet  kurie yra bet kurios žmogiškosios istorijos dalis – nusivylimui ir nesėkmei.

Jei leisiu savo asmenybei prisirišti prie objektyvių daiktų, tapsiu labai pažeidžiamu išorinėms aplinkybėms ir atsitiktinumams. Identiškumas, pagrįstas tuo ką nuveikiau, kaip mane priima kiti žmonės, ką jie apie mane galvoja – tai identiškumas prisirišęs prie praeities. Jis veda į užsistovėjimą ir pasikartojimus gyvenime. Tik tikras procesualus identiškumas yra gyvas šiuo momentu bei gebantis keistis ir evoliucionuoti kartu su mano gyvenimo srautu. 

James F.T. Bugental 

The Search for Existential Identity: Patient-Therapist Dialogues in Humanistic Psychotherapy. San Francisco, EUA: Jossey-Bass, 1976

GYVENIMO PRASMĖ

Pačių susikurta prasmė visai nebūtų prasmė. Prasmės, t. y. pagrindo, kuriuo gali laikytis mūsų egzistencija, neįmanoma sukurti. Ją galima tik priimti.

Joseph Ratzinger.  Krikščionybės įvadas. V.: Katalikų pasaulis, 1991.

Žinoma, gyvenimas, apskritai, neturi prasmės; nes jeigu ji būtų, žmogus taptų nelaisvas - jis imtų vergauti gyvenimo prasmei, jo gyvenimas būtų sąlygotas visiškai kitų kategorijų - vergo kategorijų.                                                                                                                                                                                                                              Andrejus Tarkovskis

POREIKIAI

Poreikiai mus stumia, o vertybės - pritraukia.  

Viktor Frankl

NERIMAS

Likimo ir mirties nerimas yra pagrindinis, pats visuotiniausias, neišvengiamas.  Visos pastangos jį išguiti yra bergždžios.  Nes egzistenciškai kiekvienas suvokia savęs netektį, kurią reiškia biologinė mirtis.  Likimas nesukeltų neišvengiamo nerimo, jei už jo nestovėtų mirtis. Drąsa būti yra etinis veiksmas, kuriuo žmogus patvirtina esminį savo paties buvimą, nepaisant  jam prieštaraujančių egzistencijos pusių.                                                                                                                                                                                            Paul Tillich

Mirties baimė atvirkščiai proporcinga pasitenkinimui gyvenimu. 

              Irvin Yalom

                                                                           Yalom Irvin D. Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę. 2008.

Jau daugelį metų esu įsitikinęs, kad esama teigiamos koreliacijos tarp mirties nerimo ir negyvento gyvenimo jausmo. Kitaip sakant: kuo mažiau gyvenote savo gyvenimą, tuo labiau nerimaujate dėl mirties.

                                                                     Irvin D. Yalom ir Marilyn Yalom "Gyvenimo ir mirties klausimas", 2021

PYKTIS

Saugokis kantraus žmogaus pykčio.                                                                          

  Egiptiečių patarlė

Kiekvienas gali supykti - tai paprasta. Tačiau susipykti su tinkamu žmogumi, neperžengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dėl tinkamos priežasties, tinkamu būdu - visai nėra paprasta.                                                                                                      

                                                                                                         Aristotelis, Nikomacho etika 

SANTYKIAI

Viską ką galime aptikti žmogaus psichikoje sąlygoja tarpasmeniniai santykiai.   

                       Harry Stack Sullivan, JAV psichiatras. Cit. iš "Психология и  психотерапия в афоризмах", 2008

Laikyti paslaptį – tai nusileisti norui išsiskirti iš kitų; atskleisti paslaptį – tai galimybė užmegzti ryšį.  

                                            Edeltrud Meistermann- Seeger,  šeimos psichoterapeutas. Cit. iš "Психология и психотерапия в афоризмах", 2008

VEIKLA

Veikla gelbsti nuo mirties. Ji gelbsti ir nuo baimės, ir nuo silpnybių, netgi nuo šalčio ir ligų.  

Antuanas  de Sent - Egziuperi

PERFEKCIONIZMAS

Perfekcionizmas - tai aukščiausio lygio prievarta savęs atžvilgiu.

Ann Wilson Schaef

cit. iš: Beverly Engel. Išgydyti savo emocinį aš. Paveiki programa, padėsianti pakelti savivertę, nuraminti vidinį kritiką ir įveikti gėdos jausmą / Vert. iš anglų k.        I. Skaržinskaitė. - V.: Sofoklis, 2024. - P. 19                                                                                                                                                                                                                                                                         

ATSAKOMYBĖ

Visaip venkite priskirti sau aukos statusą. Kokia nepakenčiama būtų jūsų padėtis, stenkitės nekaltinti tuo išorines jėgas: istoriją, valstybę, vadovus, rasę, tėvus, mėnulio fazę, vaikystę, kad jus ne laiku pasodino ant puodo ir t.t. Tuo momentu, kai kažką kaltinate, jūs menkinate  savo ryžtą ką nors pakeisti.

                                                                                                                          Josifas Brodskis, 1988

Kartais žmonės sako: "Aš darau, stengiuosi, bet vėl viskas po senovei, vėl tas pats". Vadinasi neišmokai. Nekaltink nei Dievo, nei žmonių, nei likimo. Vadinasi, kažko nepamatei, nesupratai, sukiesi kaip voverė rate. Gal tau trūksta drąsos? Bet daryk viską, kad tą pamoką išmoktum, nesvarbu kokį pažymį gausi. Dvejetas - irgi pažymys. Bet eisi pirmyn.

                                                                                                                     Kunigas Ričardas Doveika   

                                                                             cit. iš   L. Lavaste knygos  "Kunigas Ričardas". V.: Alma littera, 2020

LAIKAS

Dabartis - trapiausias ir labiausiai vengiamas laikas. Jūs galite juo naudotis tik tuomet, kai nesijaudinate dėl savo praeities ar ateities.

Karlas Vitakeris.  Cit. iš "Психология и психотерапия в афоризмах", 2008

TĖVAI IR VAIKAI 

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.

Jie atėjo pas jus, bet ne iš jūsų.

Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,

Nes jie turi savąsias.

Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,

Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.

Jei galit, siekite būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.

Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykštėj dienoj.

Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai. (...)

                                                                                       Cit. pagal Kahlilis Džibranas: Pranašas, Vilnius: Taura, 1991, p. 20

                                                                                      Knygoje Morgan Scott Peck. Nepramintuoju taku. V.: 2024. - P. 194.