Pastoriaus žodis

KALĖDŲ PASAKOJIMAS ŠIAI DIENAI

 

,,Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.  Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių“. Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: „Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis“. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi“ (Evangelija pagal Matą 1 sk. 18-25 eil., N Testamentas).

 

„Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių“.                       

 

    Kodėl Jėzus? Ne Petras, ne Antanas, o Jėzus? Atsakymas: „nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Hebrajų kalboje vardas Jėzus reiškia „Jahvė yra išgelbėjimas“ (Arba „Jahvė gelbsti“.“Jahvė – hebrajiškas Judaizme ir Krikščionybėje tikimo ir garbinamo Dievo vardas. Į lietuvių kalbą jis dažniausiai verčiamas žodžiu „Viešpats“). Taigi, gimė žmogus, kuris savo charakteriu ir gyvenimu liudijo, jog Dievas yra malonus ir gelbsti kiekvieną, kuris Juo pasitiki. Išgirsti „Jėzus Kristus“, prisimink – „Dievas gelbsti“. 

    Jėzus atėjo tam, kad išgelbėtų iš nuodėmių. Kas yra nuodėmė? 1) Nuodėmė – negyventi taip, kaip Dievas sako, negyventi pagal Dievo Įstatymą, Jo įsakymus ir nurodymus. Jėzus atėjo tam, kad sunaikintų žmoguje esantį priešiškumą Dievo atžvilgiu ir suteiktų Juo pasitikinčiam jėgą gyventi Dievo Įstatymu, įsakymais ir nurodymais. Juk Dievo Įstatyme slypi visa tai, kas naudinga ir gera žmogui, kas veda jį į tikrą pasitenkinimą ir klestėjimą. Jo Įstatyme – šviesa, padedanti atskirtį gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo... Jei tu sakaisi tikįs Dievą, Jėzų Kristų, bet negyveni pagal Dievo Įsakymus ir nurodymus, turi bėdą: tavyje nėra įgyvendintas Dievo pažadėtasis išgelbėjimas per pasitikėjimą Jėzumi Kristumi! Nedelsk, šaukis Jo, prašyk atleidimo ir Dvasios, kad gyventum taip, kaip Dievas nori. Nes šį Išgelbėjimą Jėzuje Kristuje pats Dievas paruošė. 2)  Nuodėmė – suvokti, kad gali padaryti kažką gero, ir nedaryti! Jėzus atėjo tam, kad tu ne tik norėtum gero, bet ir įgyvendintum tai. Jame – jėga ir gyvybė, įkvėpimas ir galimybės. 3) Nuodėmė – veikti neįsitikinus, jog tai, ką ruošiesi daryti ar jau darai, yra gera ir teisinga. Nuodėmė - veikti prieš savo sąžinę. Jėzus apvalo, atnaujina, apšviečia žmogaus sąžinę savo žodžiu, dvasia ir daro žmogu „vientisu“: mintis, suvokimas, veiksmas susiderina, nyksta priešprieša dvasioje ir veiksmuose. Jėzus teikia supratimą, kad veiktum žinodamas, ramus ir tvirtas. 4) Nuodėmė = ,,nepataikyti į taikinį, į tikslą”. Taip verčiamas Naujojo Testamento graikų kalboje naudojamas žodis nuodėmei nusakyti. Dievas sukūrė žmogų tikslingam gyvenimui. Gyveni nepažindamas Dievo valios – „nepataikai į taikinį“, negyveni pagal savo paskirtį ir pašaukimą. O jei taip, vargu ar būsi patenkintas savimi ir savo gyvenimu. Jėzus išvaduoja iš šito, suteikdamas reikalingą pažinimą ir jėgą. Dažniausiai pats žmogus susigalvoja sau kokį tikslą ir jo siekia. Ir neretai pats jo gyvenimas paliudija, jog jis „nepataikė į taikinį, nepasiekė tikslo“. Jėzus atėjo tam, kad tu ne tik sugebėtum užsibrėžti tikslą, bet ir apšviesti, kokiu būdu jį pasiekti. 

    Kalėdos – gimė žmogus, kuris gelbsti savuosius iš jų nuodėmių. „Savuoju“ tampa kiekvienas, kuris tiki Dievu, pasitiki Juo ir Jėzumi Kristumi. Tu gali tapti Jo žmogumi! Jei tik tu nori. Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, yra bevalis nuodėmės vergas. Bet jei Jėzus išvaduoja, kiekvienas tikrai tampa laisvu! Ar tu nori laisvės? Ar tau reikia išgelbėjimo? Jei taip. Šaukis Jėzaus Kristaus, melsk atleidimo ir išvadavimo, pavesk jam savo sielą!

    „Viešpatie Jėzau, štai aš! Pažvelk į mane, išklausyk mane. Pripažįstu, jog esu nusidėjėlis, ir visos mano nuodėmės nuo tavęs nepaslėptos. Atleisk man! Pasigailėk ir gelbėk mane! Meldžiu, suteik man savo Dvasios, kad gyvenčiau taip, kaip tu nori. Meldžiu ir laukiu, atsiliepk ir pagydyk mano sielą. Ačiū tau. Amen.“      



***********************************************************************************************


  

                                                                                        Viešpats Jėzus kalbėjo:
    -  Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? (Mato 6:26).

 

    Viešpats Dievas laikų pradžioje viską nuostabiai sukūrė ir sutvarkė.

    Atverk akis! Apsidairyk!

    Negali nepamatyti aukšto ir paslaptingo, tačiau tokio nuostabaus dangaus! Negali nepripažinti mus supančios 
    gamtos grožio! Negali nesižavėti gelmių paslaptimis! Viskas tvirtai ir nuostabiai darniai padaryta.
    Visa – žmogui; visa – dėl jo.

    Prisiminkime statomą namą. Pirma padedamas pamatas, po to iškeliamos sienos, sukonstruojamas stogas, įvedama visa reikalinga įranga... Vertas pasigėrėjimo statinys! Tačiau jis visiškai netenka prasmės, jei jame niekas neapsigyvena.

    Lygiai taip yra su mūsų planeta ir žmogumi joje. Žemė – nuostabus „statynys“ žmogui gyventi. Joje yra visa, ko gali jam prireikti, kad įvykdytų Kūrėjo jam pavestą darbą, pasiektų jam duotą tikslą „pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir tą, kurį Jis siuntė – Jėzų Kristų“. Visa aplink paruošta ir tarnauja siekiančiam tikslo. Todėl Viešpats Jėzus Kristus garsiai ir primygtinai ragina nepasiduoti perdėtam rūpinimuisi pragyvenimo dalykais ir gyvenimo malonumais, ragina nepamiršti tikrojo pašaukimo ir sako: „ieškokite, triūskite dėl maisto, kuris nepragaišta; Žmogaus Sūnus jo duos jums, nes būtent tokia yra Jį Siuntusio valia“.

    Pažvelkite į paukščius. Kiekvieną rytą jie pakyla, tikėdami Kūrėjo malone ir laukdami Jo dovanos. Ir kiekvieną dieną jos sulaukia. Sulaukia tiek, kad gana ir jiems, ir jų vaikams. Kiekvienai dienai – savas maistas. Kiekvieną dieną – nauja malonė. Taip ir su maistu žmogaus dvasiai, su pagalba tikslui pasiekti. Žodis, Dvasia, gyvenimo aplinkybės, malonė pagalbai patirti – visa paruošta žmogui. Palaiminti ieškantys, palaiminti einantys! Palaiminti tikintys!

    Viliuosi, kad rasite šį tą naudingo savo dvasiai ir čia, šioje svetainėje. Žinoma, niekas negali prilygti verte ir naudingumu kruopščiam ir nuosekliam Dievo apreikštųjų tiesų mokymuisi, tačiau ir momentinė paguoda ar atgaiva – ach, kokia ji miela!

    Viešpats Dievas tebūna malonus mums visiems!

   

         

Papildomi puslapiai (1): "SVEIKI, ATVYKĘ!"
Comments