Faraonas užkietina širdį
Kodėl Dievas užkietino faraono širdį? Ar tai nereiškia, kad faraonas neturėjo laisvo pasirinkimo ir dėl to yra nekaltas? Pabandysime surasti atsakymą. Kaip ten yra ištikrųjų?
Faraono širdies užkietinimas yra labai sunkus klausimas. Čia susiduriame su kaip kuriais žodžiais, kurie yra naudojami, kurie reiškia širdies užkietinimą. Yra naudojami trys žodžiai:
Hazak- reiškia būti tvirtu, taip pat reiškia būti stipriu.
Kaved- reiškia daryti sunkiu.
Kase- reiškia turėti kietą sprandą. Tas žodis reiškia būti tvirtu ar užsispyrusiu.
Kai kurie rašto tyrinėtojai mano, kad Dievas neužkietino faraono širdies, kad jis pats tą širdį sukietino. Kad Dievas norėjo tik sutvirtinti faraono širdį. Bet gramatikoje yra sunkumų. Kaip kada sakoma, kad Dievas užkietina faraono širdį. Kaip kada faraonas pats užkietino širdį. Kaip kada faraono širdis užkietėjo.
Ir taip pabandysime suprasti, kaip čia yra. Kas ištikrųjų atsitiko Išėjimo knygoje. Ir kodėl Dievas užkietina faraono širdį?
Bet pradžioje noriu pasakyti, kad Dievas myli visus ir nei vieno nesunaikina, jei ką nors dar galima išgelbėti.
Pradėsime nuo to, kodėl Dievas siunčia bausmes Egiptui? Todėl atsiversime Išėjimo 4 skyrių 21-23 eilutę.
Viešpats pasakė Mozei: „Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos. Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus. Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’ “.Čia aiškia yra sakoma, kad Mozė faraonui turi pasakyti ko Viešpats nori, kad faraonas išleistu žydus iš Egipto. Bet jis Jo nepaklausys. Ir Dievas užkietins jo širdį. Bet svarbu tai, kad ne iškarto sukietina faraono širdį. Bet tai padaro kiek vėliau.
Dabar pasižiūrėsime, kas atsitiko, kaip Mozė atsistojo priešais faraoną. 5 skyriuje Mozė kreipėsi į faraoną.
Eilutė. 5,1-2 Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: „Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje’ “. Faraonas atsakė: „Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio“.
Tie žodžiai labai svarbus Išėjimo knygoje. Faraonas neišleidžia žydų, nes nepažįsta Viešpaties. Į tai atsakydamas Dievas siunčia bausmes Egiptui. Bausmių tikslas, kad faraonas ir egiptiečiai sužinotų. Kas toks yra Viešpats?
Eilutė. 7,5. Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės“.;
8,10. Tada Viešpats tarė Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų. Kaip Viešpats ir buvo sakęs.
8,22. Tada Viešpats tarė Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų. Kaip Viešpats ir buvo sakęs. Bet tą dieną Aš atskirsiu Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats.
Mes matome, kad faraonas pasakė, kad nepažįsta Viešpaties. Dievas siunčia bausmes. Ir bausmių tikslas, kad faraonas ir egiptiečiai sužinotu. Kas toks yra Viešpats. Atkreipkite dėmesį į vieną momentą. Pirmos penkios bausmės reikalingos tam, kad parodyti, kad faraono širdis buvo iškietinta paties faraono.
7,13; Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs.
7,23; Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį.
8,15; Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip ir Viešpats sakė.
8,32; bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.
9,7. Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos.
Mes matome, kad kaip buvo baudžiamos pirmos penkios bausmės, Viešpats nesukietina faraono širdies. Bet faraonas, pats sukietina savo širdį.
Bet kaip Viešpats užkietina širdį apie tai yra parašyta 9,12.
Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.
Noriu pasakyti, kad tie žmonės kurie neklauso Dievo- ateina prie taško, kada jau negali klausyti Dievo balso. Tada jau jo tiesiog nebegalima išgelbėti.( Kaip ir Mozė penkis kartus atsikalbinėjo prieš Dievą ir neorėjo eiti ir paklusti, Dievas užpyko ant Mozės. Bet čia visai kitas atvejis.)
Kada skaitome 9 skyrių, čia randame tą momentą, kada faraonas savo užsispyrimu ateina prie tokio taško, kad jau negali sugrįžti atgal. Ir kas toliau beatsitiktų, jo išgelbėti jau nebeįmanoma. Tai matoma, kaip Viešpats komentuoja. 9,13-16
9,13-16 Tada Viešpats tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti. Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje. Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus. Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.
Šiose eilutėse matome, kad Dievas yra pasiruošęs sunaikinti faraoną. Kad faraono nepaklusnumas perpildė saiką. Ir jam priklauso sunaikinimas. Dievas jo nesunaikina vien dėl to, kad nori pasauliui parodyti savo šlovę. Kad Dievas yra Viešpats. Kad faraonas pasiekė savo ribas parodo septinta bausmė. Jis pasako, kad nusidėjo. Bet jo atgaila yra nenuoširdi.
9,27-28 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: „Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę. Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu“. Bet toliau, kaip jam palengvėjo, matome, kad jis nepakeitė savo sprendimo.
9,37-38 Faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais. Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.
Bet septintoji bausmė jau pradeda keisti egiptiečių širdis. Nes kaip kurie egiptiečiai, kurie girdėjo, kas turi atsitikti iš ganyklų pasiėmė savo gyvulius ir tarnus. Ir išsaugojo savo turtą.
9,20-21 Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius. O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.
Ir mes matome, kad kaip kurie egiptiečiai ištikrųjų pradėjo suprasti. Kas toks yra Viešpats. Kaip kurie egiptiečiai išvengė bausmės ir suprato, kad su Dievu juokauti neverta. Tas pats pabrėžta ir kitoje eilutėje. Kaip kurie tarnautojai ateina pas faraoną ir patys prašo, kad faraonas paleistu.
10,7 Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: „Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?“
Faraonas buvo pats vyriausias. Jis buvo laikomas dievu. Jo priimti sprendimai buvo neginčijami ir vykdomi. Dabar ateina jo tarnautojai ir jam kalba. Matome, kad bausmės pasiekė savo tikslą. Egiptiečiai pamatė, kad Dievas yra Viešpats.
Jei 7 bausmių užteko egiptiečiams, kad jie suprastu, kas toks yra Viešpats. Žinoma, ne visi egiptiečiai tai suprato. Tik dalis egiptiečių tai suprato. Kodėl buvo reikalingos dar trys bausmės? 10 žydus skyriuje matome tikslą, kodėl dar reikalingos trys bausmės? Septynios bausmės buvo reikalingos tam, kad egiptiečiai suprastu, kad Dievas yra Viešpats. Tai dabar bausmių tikslas truputi keičiasi
10,1-2 Viešpats tarė Mozei: „Eik pas faraoną, nes Aš užkietinau jo ir jo tarnų širdis, kad padaryčiau šituos ženklus jų tarpe ir kad galėtum papasakoti savo vaikams ir vaikų vaikams, ką Aš padariau Egipte ir kokius ženklus parodžiau jų tarpe, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats“.
Dabar Dievas kreipiasi į Mozę, kad bausmių tikslas yra tam, kad žydai pasakotų savo vaikų vaikams (kartoms), ką Dievas padarė Egipte, kad žydai žinotu, kad Dievas yra Viešpats. Dar viena įdomi detalė. Kad faraono širdies iki 8 bausmės Dievas neužkietina. Bet po 7 bausmės, jau faraono širdį užkietina Dievas.
Štai kas dabar gaunasi. 7 bausmės buvo reikalingos, kad faraonas ir egiptiečiai suprastu, kad Dievas yra Viešpats. O pasikutintos trys bausmės reikalingos ne tiek egiptiečiams, kiek žydams. Todėl ir žydai turi sužinoti, kas toks yra Viešpats. Bet žydams neužteko 10 bausmių, kad suprasti, kas toks yra Viešpats. Kada jie išėjo iš Egipto ir turėjo pereiti per jūrą, jie iki galo nesuprato, kas su jais atsitiko.
Eilutė. 14,11-12 Jie sakė Mozei: „Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto? Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje“.
Kitais žodžiais tariant, išėjimą iš Egipto jie priskiria Mozei, o ne Dievui. Kad čia dėl visko kaltas Mozė. Skaitant toliau Išėjimo knygą, žydai taip iki galo ir nesuprato, kas toks yra Viešpats. Veršio išliejimas, maišas dykumoje, murmėjimas.
Dar reikia atsakyti į labai svarbų klausimą. Jei reikėjo žydams dar papildomai, kad jie sužinotų, kad Dievas yra Viešpats. Tai kodėl egiptiečiai, kurie suprato, kad Dievas yra viešpats, turi kentėti dėl žydų? Jei egiptiečiai pateptų savo staktas krauju, būtų išvengę ir tos bausmės. Mirties angelas būtų ir jų namus aplenkęs, kaip ir žydų.
Taip pat mes turime prisiminti, kad karas būdavo ne tik tarp tautų, bet ir tar jų dievų.
Skaičių 33,4 Laidojant jiems Viešpaties išžudytus pirmagimius. Ir jų dievams Viešpats įvykdė teismą.
Ir taip dar parodomas dar vienas tikslas. Kad atlikti teismą egiptiečių dievams. Tuo parodoma, kad tai ne dievai, nes yra tik vienas tikras Dievas, Viešpats. Nes egiptiečiai dėl savo dievų, didžiavosi prieš žydus.
Eilutė. 18,10-11 ir tarė: „Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės. Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi“.
Dievas norėjo ne tik egiptiečiams, bei žydams parodyti, kad Jis yra Viešpats, bet ir visoms kitoms tautoms pasaulyje. Kada Dievas baudžia egiptiečius, susidaro nuomonė, kad Dievas suinteresuotas tik žydų išgelbėjime. O dėl egiptiečių nesuinteresuotas. Bet ištikrųjų taip nėra. Bausmės egiptiečiams buvo duotos tam, kad jie nusisuktu nuo savo stabų, dievų ir pagarbintų Dievą. Pranašas Izaijas labai įdomiai rašo apie egiptiečius.
Iz 19,22 Viešpats užgaus Egiptą ir išgydys. Jie gręšis į Viešpatį. Jis leisis permaldaujamas ir pagydys juos.
Kitaip sakant, Dievas yra netik žydų Dievas, bet ir visų tautų Dievas. Jis nori išgelbėti kiekvieną.
Ko mes gali pasimokyti iš tos istorijos.
1. Su pagonimis Dievas veikia ir daro jiems gerą iki 5-7 kartų. Kad parodyti, jog yra Dievas. Teko sutikti ne vieną žmogų, kuriam atsitikdavo daug stebuklingų dalykų. Po 5-7 karto Dievas užpyksta ir žmogui ateina teismas. Todėl paraginkite žmones, kad jie atidžiai žiūrėtu į Dievo pagalbą ir stebuklus, neužkietintų savo širdies. Matome, kad pasaulyje labai daug žūsta žmonių. Daugelis nepasimoko ir neatkreipia dėmesio į Dievo pagalbą jiems. Sako, kad tai atsitiktinumas. Būna atveju, kad žmogus suranda Dievą. Bet tai atsitinka ne dažnai. Mažuma atkreipia dėmesį. Kaip egiptiečiai, pamatę Dievo bausmes, pasiėmė gyvulius ir vergus iš laukų. Mažuma pasiėmė, bet dauguma paliko.
2. Su tikinčiais Dievas taip pat dirba. Iš savo malonės daro daug daugiau stebuklų, kad parodyti, kad Jis yra Viešpats. Ar Dievas tai pat baudė žydus, kaip ir egiptiečius? Ne. Žydai nepatyrė nei vienos Dievo bausmės. Jie patyrė faraono bausmę. Nuo tos dienos jie negaudavo šiaudų, kuriuos dėdavo į plytas. Dabar jie turėjo pririnkti šiaudų ir vis tiek turėdavo padaryti dienos normą. Bet iš žydų reakcijos matome, kad tie stebuklai jiems nepadėjo. Kaip bausmes stebi iš šalies, tai nelabai tave veikia. Galime stebėti save. Mes tai pat skaitome, kaip Dievas baudė egiptiečius. Ar tai mus veikia. Sąžiningai, ne. Kai žiūri į kitų žmonių bausmes ir kančias, mus nelabai liečia. Dėl to mes nelabai pergyvename. Galime pasimokyti ir nedaryti tokių klaidų. Visada sunkumuose prisiminkite, ką jums Dievas padarė praeityje. Padės ir ateityje. Nebūkite kvaili, kaip tai darė žydai. Sena prigimtis duoda savo. Netikime ir nepasitikime Dievu. Pasitikime savimi ir kitais. O be tikėjimo negalima patikti Dievui. Žydų viltis buvo sugrįžti atgal į Egiptą vergauti. Ten yra aiškiau gyventi, nei vaikščioti po dykumą. Egiptas reiškia pasaulį. Pasaulyje darai ką nori ir esi nebaudžiamas. Kaip ne keista, bet daugelis tikinčių nori sugrįžti atgal į pasaulį, vergauti nuodėmėms. Bet ačiū Dievui, kad Jis leidžia mums paklaidžioti. Ir jei žmogus supranta, kad suklydo, gali laisvai sugrįžti atgal. Atgailauji ir vėl sugrįžti atgal pas Dievą. Dievas duoda šansą pradėti vėl iš naujo gyvenimą su Dievu. Bet jei tikintis užkietina širdį ir nenori nieko girdėti apie atgailą. Toks žmogus jau mirė.