Baltų kultūra. Amatai. Papuošalai.


Baltiškų papuošalų internetinė e-parduotuvė - www.ethnicshop.lt





Atsisiųskite originalių prezentacijų apie tradicinę Lietuvą.


Aplankykite mūsų svetainę www.ethnicart.lt , jei norite sužinoti daugiau apie senąją ir šiandieninę Lietuvą.


Internetinė svetainė Ethnicart.lt (lietuviškas pavadinimas - Prigimtis.lt) yra pažintinio – informacinio pobūdžio, skirta visiems Lietuvos ir užsienio lankytojams, besidomintiems baltiškąja Lietuvos proistore (XIa.p.m.e - XIIIa.), etnine kultūra, amatais, menu, ekologija. Neturėjome tikslo perrašinėti mokslines knygas ar disertacijas, tiesiog stengiamės, jog informacija svetainėje būtų pakankamai glausta ir aiški, artima kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo išsilavinimo ar mokslinio laipsnio.

Internetinės svetainės pavadinimas ethnicart.lt (angliškai-ethnic-liaudies, art-menas) pasirinktas būtent anglų kalba dėl tos priežasties, jog norėjome, kad ši svetainė būtų orientuota į visą pasaulį ir lengvai randama pagal pavadinimą internete bet kurios šalies lankytojų. Lietuviškasis svetainės pavadinimas prigimtis.lt. Svetainėje kalbama apie žmogaus prigimčiai svarbius dalykus, apie lietuvio prigimtį.

Svetainė yra ne statinio - prezentacinio pobūdžio, o aktyvi, nuolat kintanti, ir pildoma nauja informacija. Pagrindinį dėmesį sutelksime būtent į senąją baltiškąją Lietuvos kultūrą ir jos atgimimą jaučiamą pastaraisiais metais. Mūsų tautos etnokultūra - ne vieną tūkstantį metų augintas ąžuolas, kurio negalime užmiršti, privalome jį puoselėti ir auginti toliau ir vieną dieną jis ims mesti giles iš kurių užaugs naujas ąžuolynas...

Informacija svetainėje pateikiama anglų ir lietuvių kalbomis. Anglų kalba pateikta informacija bus lengvai pasiekiama užsienio piliečiams, tokiu būdu per internetą su Lietuvos etnokultūra galės susipažinti bet kuris Žemės gyventojas.

Nuo 2007m kai pradėjo veikti svetainė joje lankytojai apsilankė apie 200000 kartų.


Baltų tradicijos susiformavo didelėje teritorijoje, apimančioje Baltijos jūros pietrytines pakrantes ir didžiulį miškų, ežerų bei upių kraštą, šiandien padalintą į baltų ir slavų kelių valstybių žemes. Šis padalinimas, prie kurio daugiausia prisidėjo naujosios pasaulio religijos ir grobikiška politika, iki šiol kelia painiavą ir trukdo suvokti šio nuostabaus krašto vieningumą. Dauguma šios šalies gyventojų, nepaisant jų šiandieninių tautinių skirtingumų, turi panašią pasaulėjautą, dorovinius ir estetinius vertinimus, turtingiausią folklorą ir įvairiais pavidalais išlikusį prigimtinį tikėjimą.

Mūsų protėviai ilgus amžius gyveno šioje žemėje, kūrė būvį, stengdamiesi suprasti ir įprasminti supantį pasaulį. Iki vadinamų istorinių ar rašytinių laikų jie jau turėjo sukūrę svarbiausių savo kultūros dalykų - kalbą, pasaulėjautą, sukaupę meno ir kt. Ne viskas išliko, daugelis kultūros ir buities dalykų savaime sunyko, bet būta ir prievartos ir griaunamųjų jėgų. Agresyvios religinės bei politinės jėgos stengėsi užkariauti tautas ir primesti joms savo gyvenimo būdą bei pasaulėžiūrą. Labiausiai jautrios prievartai buvo savita kalba ir tikyba. Praradusi šias dvasinės kultūros formas, tauta ar etninė bendrija netekdavo tapatumo ir virsdavo jau kitokia žmonių bendrija, gerokai skurdesne. Dar XIII a pagoniškosios Lietuvos valdovas Gediminas skelbė, jog kiekviena tauta turi teisę į savitą pasaulio suvokimą ir jo gerbimą. Vilnius buvo įvairių religijų miestu, o Lietuva buvo daugiatautė ir visi gyveno, pakankamai sutardami. Ši protinga gyvensena, deja, nepajėgė išsilaikyti nuožmios ir agresyvios to meto "civilizacijos" sąlygomis.

Baltų tradicija - tai pasaulėjauta, senasis tikėjimas, papročiai, folkloras ir pan., o Romuva simbolizuoja šios tradicijos vieningumą. Yra žinių iš XIV a, jog viduryje baltų žemių (šiandien tai Kaliningrado sritis) buvusi ypatinga Romuvos šventovė, kurią gerbė visos Baltijos tautos. Joje degė amžinoji ugnis, kurios šviesa ir ramybė (tokia ir vardo Romuva prasmė) sklido po visą Pabaltijį ir dar toliau. Iki šiol baltarusiai turi liaudies dainų apie Romuvą, o save vadina krivičiais, t.y. Romuvos žynio Krivio pasekėjais. Deja, šią ugnį užgesino naujos religijos platintojai, o toliau prasidėjo sunkūs laikai prigimtiniam tikėjimui ir senajai tradicijai. Protėvių, gamtos, tėviškės, savo dievų gerbimas buvo piktai draudžiamas ir persekiojamas. Šiandien atėjo prabudimo laikas, ir senojo tikėjimo prisikėlimas yra neišvengiamas. Panašūs dalykai vyksta Europoje ir kituose civilizacijos išvargintuose kraštuose. Žmonės pasiilgo jaukaus paprastumo, bendravimo su gamta, kalbėjimo su medžiais, akmenimis, upeliais, būtent to, kas buvo įprasta mūsų protėviams, mokėjusiems rasti ir kurti darną. Mes taip pat suprantame, jog šiais laikais kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti arba ne - savo tikėjimą. 
Senasis tikėjimas buvo labai įvairus, ir jo formos buvo susijusios su istoriniu laikotarpiu, kuris kartais buvo taikus ir malonus, o kartais žiaurus ir varginantis. Vienokius dievus turėjo žemdirbiai, kitokius kariai, dar kitokius burtininkai. Buvo daug bendrumų, kurie sudarė senos ir turtingos kultūros pagrindą bei visumą. Šiandien istorinė chronologija arba progreso ir evoliucijos idėjos nebeturi tos reikšmės, kurią turėjo praeityje. Viskas yra šiuolaikiška, kas tinka mūsų laikui, kas tenkina minties paieškas, dvasios troškimus. M.Gimbutienė susižavėjusi rašė ir pasakojo apie Senosio Europos kultūrą - jos taikingumą, kūrybingumą ir moteriškumą - idealus, kurių ypač reikia šiuolaikiniam žmogui. Visa tai buvo prieš kelis tūkstančius metų, bet šiandien tie praeities idealai ir kultūros formos gali būti pavyzdys ir siekiamybė... daugiau skaitykite www.ethnicart.lt




Aplankykite mūsų svetainę 
www.ethnicart.lt, jei norite sužinoti daugiau apie senąją ir šių dienų Lietuvą.


Čia galite atsisiųsti originalaus dizaino elektroninę prezentaciją apie Vilnių anglų kalba.

Prezentacija  -    NR2.Vilnius  EN

Lapų kiekis :
10

Failo svoris :

3,34 Mb

Failas : 
.pps

Kaina : 
5 LT  
 
Atsisiųsti čia.




Taip pat siūlome atsisiųsti originalią  prezentaciją apie svetainę www.ethnicart.lt nemokamai.

Lietuvių kalba atsisiųsti čia.

Anglų kalba atsisiųsti čia.






Kitų prezentacijų, kurias galite atsisiųsti, temos :



Baltų kultūra  EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.




Lietuva
EN
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.





Vilnius
EN





Keramika EN  LT 
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.



Muzika EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.




Dailė EN  LT
Jei norite atsisiųsti šią prezentaciją, eikite čia.






Kalvystė EN  LT kuriama...

Drožyba, pynimas EN  LT kuriama...

Tekstilė EN  LT kuriama...

Liaudies medicina EN  LT kuriama...

Muzika EN  LT kuriama...

Tautosakos skrynia EN  LT kuriama...



Daugiau prezentacijų čia...


www.ethnicart.lt



Ethnicart.lt, 13-14 century Lithuanians were the last pagans in Europe, ethnic art, Lithuania, Vilnius - the European Capital of Culture 2009, 
Lithuanian, Lithuanian history, last pagans, Lithuanian prehistory, balts, pagan, Lithuania ethnic culture, Lithuania ethnic, folklore, ethnic architecture, Lithuanian architect, Lithuanian wood houses, Lithuanian music, Lithuania ragaja, Lithuanian albums, ancient, art, religion, paganism, Lithuania ritual, Lithuania archaeological findings, Lithuania books, Lithuania museums, Lithuania folklor, Lithuanian folk music, Lithuanian folk songs, Lithuanian folk dances, Lithuania musical instruments, folk instruments, Lithuanian musical groups, Lithuanian masters, Lithuania folkrock, Lithuania carving, Lithuania weaving, Lithuania wickerwork, Lithuanian photogallery, events, country tourism, news, ceramics, Lithuania ceramicists, Lithuania blacksmith, Lithuania jewellery, Lithuania jewellers, lithuanian folkmedicine, Lithuania ecology, Lithuania handycrafts, crafts, craftsmens, Lithuania best artists.
Lietuva, Lietuvos valstybė, Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009, lietuvių tauta, lietuvio prigimtis, protėviai, prigimtiniai dalykai, Lietuvos, Lietuvos baltu kultura, baltų kultūra, paskutiniai pagonys, Lietuvos etninė kultūra, lietuvių etninė kultūra, 13-14 amžiuje lietuviai buvo paskutiniai pagonys Europoje, Lietuvos patarlės, lietuviškos patarlės, lietuviška tautosaka, lietuviški priežodžiai, Lietuvos burtai, J.Basanavičius, Lietuvos kaimo turizmas, etnografinės sodybos, Lietuvos istorija, Lietuvos proistorė, lietuviškos knygos, Lietuvos etnokultūra, etnokultura, Lietuvos architektūra, Lietuvos etnoarchitektūra, Lietuvos architektai,  rąstiniai namai, alka, alkakmenys, šventas akmuo, šventa kalva, šventas medis, stabmeldžiai, pagonys, baltai, Lietuvos muzika, elektronika, ragaja, baltiška muzika, lietuviški muzikiniai albumai, Lietuvių liaudies dainos, lietuviškos dainos, Lietuvos folkloras, Lietuvos knygos, Lietuvos baltai, lietuviai, Lietuvos amatininkai, rankų darbo dirbiniai, Lietuvos menas, Lietuvos menininkai, Lietuvos kultūra, Lietuvos kalviai, Lietuvos kalvystė, Lietuvos keramikai, Lietuvos keramika, Lietuvos dailininkai, Lietuvos dailė, Lietuvos tekstilė, Lietuvos pagonybė, Lietuvos pagonys, Lietuvos žemėlapiai, Lietuvos etnokosmologija, etnokosmologija, etnokosmologijos muziejus vienintelis pasaulyje, Lietuvos audimas, audimo raštai, audimo rastai, audėjos, ekologija Lietuvoje, ekologiška produkcija, sveikata, vaiztažolės, liaudies medicina, žolininkė, Lietuvos reklama, Lietuvos nuorodos, prezentacijos apie Lietuvą, apie amatus, Lietuvos tradicija, baltų tradicija, kaimo turizmas, Lietuvos renginiai, Lietuvos muziejai, Lietuvos naujienos.



Comments