Iš Antano Rinkevičiaus užrašų knygutės
1886 m. Pupasodyje gyveno 504 gyventojai.
1923 354
1959 339
1970 359
1979 306
Duomenys apie gyventojų skaičių iš „Tarybinė Liet. enciklopedija“, 3 tomas 47 puslapis.
Kaimo vietovardžiai
Karčemos kalnas – prie kaimo kryžkelės, kur dabar randasi mokykla. Ten seniau buvo karčemos sklypas, kurį vėliau nupirko Mačius Matonis. Karčemą laikė žydas.
Kalviškas daržas – valdė kaimo kalvis, užtat kalvis veltui smailino visam kaimui noragus. Plotas 0,6ha.
Mangarotas
Varstociškė
Kampininkai
Stulgiai
Skardžiai
Žieždrakalnis
Plentauka
Staukuškė
Medziaraistis
Strminakelis
Seirijakelis
Žilvia (upė)
Kriokšlalis
Degėsys
Krekinė (bala)
Nendrinė
Sodžius
Stankūniškė
Slabadakelis
Kaimo muzikantai
Abeciūnas (Pavasario Juozo uošvis) ..................................... smuikas
Pavasaris Ignas ................................................................. smuikas
Pavasaris Juozas ............................................................... bosas
Kavaliauskas Klimas ........................................................... smuikas
Gavėnas Antanas ............................................................... armonika
Barzilauskas Vincas ............................................................ smuikas
Gavėnas Vladas ................................................................. smuikas
Gavėnas Kazys .................................................................. smuikas
Monkelis Vincas .................................................................. smuikas
Valacka Petras ................................................................... smuikas
Rusinas Pranas .................................................................. smuikas
Gavėnas Karalius ............................................................... smuikas
Bucevičius Juozas
Kaimo batsiuviai
Klimavičius Juozas
Barzilauskas Juozas (taisydavo)
Staliai, statybininkai
Gavėnas Karalius – statė
Barzilauskas Vincas – statė
Monkelis Antanas – stalioriavo
Plytnikas Antanas
Bucevičius Juozas
Bucevičius Kazys (Stasio tėvas)
Skietų dirbėjai
Šerkšnas Jonas
Kavaliauskas Klimas
Vengriai
Matonis Pranas
Bubelis Pranas
Audėjos
Kizelytė Antasia
Kaimo siuvėjai
Pavasaris Juozas Matonytė Veronika (Mačiaus duktė)
Gavėnas Antanas Šerkšniūtė Ona (Krunglevičienė)
Gavėnas Vladas Brindzienė Marė
Gavėnas Kazys Rinkevičiūtė Marytė
Saldukas
Valacka Pranas
Kizelis Juozas, Antano
Puodžiai
Matonio Mačius – gamino puodus. Turėjo žiedimo ratą. Degindavo smalėkus ir gamindavo
smalą, tepdavo ratus. Degimo duobė buvo už pievos ant kalno.
Kaimo kalviai
Matonis Motiejus (Mačius) ............................ iki1930 m.
Bucevičius Juozas ......................................... iki 1942 m.
Barzilauskas Vincas ...................................... nuo 1942 m.
Vietoj Dambrausko gyveno Tamulynas, pas jį ant aukšto baladojosi – vaidenosi. Jis kapinėse rado marškinius ir parsinešė namo. Nuo tada ir vaidenasi.
Kalėdos zemlianka – po Grepo už Mangaroto, ten gyveno Kalėdos tėvas. Tai buvo XIX a. pabaigoj.
Karo belaisviai taip pat turėjo zemlianka miške prie kaimo (Didžiojo karo metu, vokiečiams okupavus Lietuvą). Ateidavo į kaimą prašyti duonos. Pasakojo Jonas Gavėnas, o jam pasakodavo jo motina.
Kur mes užaugom
Kur mes užaugom,
Ar ne Lietuvoj,
Kur duoną valgėm,
Ar ne Lietuvoj.
Diena rūsti, diena sugraudinta
Dabar Lietuva yra sunaikinta.
Liuteris, prūsas
Mūs šalį užėmis,
Jaunus broliukus
Į karą suėmis.
Diena rūsti, diena sugraudinta
Dabar Lietuva yra sunaikinta.
Ak, dieve brangus,
Laimink tą Lietuvą,
Nuo senų amžių
Tegul ji nežūva.
Diena rūsti, diena sugraudinta
Dabar Lietuva yra sunaikinta.
Šią daina dainavo Pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečių okupacijos laikotarpiu. Taip pat dainuodavo ir hitlerinės okupacijos metu. Daina užrašyta iš prisiminimų A.Rinkevičiaus 1972 m.
Žaidimai
1. Vai tu, pelėda,
aukštai medy sėdi. (2 kartus)
Barė tave paukšteliai,
kad negražiai giedi. (2 kartus)
2. Šiaudiniai batai,
šakalėlių ratai. (2 kartus)
Aš negaliu šokinėt,
Man kojelę skauda. (2 kartus)
3. Pasėjau žilvitį tėvelio sodely, (2 kartus)
Vai šičia, vai lia–lia tėvelio sodely. (2 kartus)
4. Kaunas – mūsų miestas, Vilnius – priešų rankose.
Per Lietuvą teka Nemunas ir Neris,
Gražūs krantai Nemunėlio,
Eisim vaikščiot, jaunimėli.
Vietos žodžių žodynas (būdingas kaimui)
Plaštalungis . . . . . . . . . . . . . žalčialankis.
Ščyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . beržo pintis, naudota ugniai įskelti.
Sarna . . . . . . . . . . . . . . . . . . stirna.
Knyvė . . . . . . . . . . . . . . . . . . pempės vietinis vardas.
Gauronas. . . . . . . . . . . . . . . . kovarnis.
Strėla . . . . . . . . . . . . . . . . . . atsišakojęs medžio kamienas.
Strėla . . . . . . . . . . . . . . . . . . laumžirgis.
Geležinė varlė . . . . . . . . . . . . vėžlys.
Turklys . . . . . . . . . . . . . . . . . . kurklys.
Kuoja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pušis, kuojynas – pušynas.
Skujos . . . . . . . . . . . . . . . . . . spygliai (surišau skujinę šluotą).
Lienmedzis . . . . . . . . . . . . . . .
Sausmedzis . . . . . . . . . . . . . . .
Žerkočius . . . . . . . . . . . . . . . . griežlė.
Varančius . . . . . . . . . . . . . . . . pataiso rūšis.
Kranklys . . . . . . . . . . . . . . . . . juodvarnis.
Medžiačirkė . . . . . . . . . . . . . . strazdo rūšis.
Opšrus . . . . . . . . . . . . . . . . . . barsukas.
Varmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . sparva.
Kušlys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . aklys.
Epušė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . drebulė.
Stuobrys . . . . . . . . . . . . . . . . . likusi stačia nulūžusi medžio dalis.
Slimokas . . . . . . . . . . . . . . . . . sraigė.
Troptas . . . . . . . . . . . . . . . . . . sielius.
Jaučiarūris . . . . . . . . . . . . . . . . grybas.
Lepeška . . . . . . . . . . . . . . . . . . voveruška.
Peteliškė . . . . . . . . . . . . . . . . . drugelis.
Dudukas . . . . . . . . . . . . . . . . . kukutis.
Gudija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . kraštas, esantis dešinėj Nemuno pusėj.
Gudas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . to krašto gyventojas.
Amalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . žaibai kaitros metu.
Tekis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . kuilys.
Kavolius . . . . . . . . . . . . . . . . . kalvis.
Vištalakciai . . . . . . . . . . . . . . . . vištakumas (akių liga).
Musiomeris . . . . . . . . . . . . . . . . musmirė: ty eik musiomeriai dzygsta.
Dzyka kiaulė . . . . . . . . . . . . . . . šernas.
Kaukaspenis . . . . . . . . . . . . . . . velnio pirštas.
Draugė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ar didelė jūsų draugė (šeima)?
Palazdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . išdygęs riešutas.
Tamista . . . . . . . . . . . . . . . . . . . tamsta.
Ant Mataušio, vanduo ataušo.
Kas kiaulės uodega valgo, tų šunės pjauna.
Kiška „blauzda“ . . . . . . . . . . . . . po vandenį braidžiojo ir suskilo kiškos.
Liaudies medicina
Namų vaistinėlė:
Trūkažolė – nuo patrūkimo, išsijudinimo.
Kaštvolas – nuo patrūkimo, išsijudinimo.
Debesylas – nuo patrūkimo, išsijudinimo.
Aguonos – sukrimsti ir su skudurėliu dėti ant žaizdos, panašios į rožę, kada nuo papuškos (spuogo) plečiasi žaizda.
Černius(medis su geltonu brazdu) – priskutus žievių užvirti žievių ir gerti.
Kiaulės tulžies skystimas – užpiltas stipria degtine geriamas nuo pilvo skausmų, paliuosuotų vidurių.
Dubosas – duodamas karvėms, kad būtų geresnis pienas, riebesnė grietinė.
Vištašaknės – duoda karvėms.
Tarkuotų bulvių skystimas arba virtų bulvių nusunktas skystis – plauti kojas, kai smarkiai prakaituoja kojos, šunta tarpupirštės.
Drobinis skuduriukas – gydo iššutusius tarpupirščius.
Žinios Monkelio Juozo
Oro spėjimai
Jei pusiaužiemy (sausio 25 d.) gražus oras, baarsukas, versdamasis ant kito šono, išlenda prieš saulutę pasišildyti.
Jei 40–ties kentėtojų diena (kovo 10 d.) graži, saulėta, bus ankstyvas ir gražus pavasaris. Jei tą dieną oras ne koks, tai teks atkentėti per 40 dienų, t.y pavasaris bus blogas iki Jurgio (balandžio 24 d.).
Jei septynių brolių miegančių dienoj (liepos 10 d???) lyja, tai lis per 7 savaite (kiti sako per 7 dienas) ir šienapjūtė nusitrauks ilgai.
Aptvaras aplink mėnulį – bus lietaus, žiemą sniego.
Miškas ūžia – bus oro atmaina, žiemą atolydis.
Žvaigždės apsiblausę – prieš lietų.
Jei raudona padangė prieš saulės tekėjimą – bus vėjai.
Katinas lipa ant pripečkio ir gula į pelenus – bus šaltis???
Žarijos atsidega duobėj (ant pripečkio) – prieš šaltį.
Pempės lizdus suka aukštose vietose, bus lietinga vasara.
Vakare uodai skraido būriais – prieš lietų.
Uodai įkyrūs, lenda į trobas – prieš lietų.
Musės labai įkyrios, bus lietaus.
Saulė leidžiasi vasara į debesį – bus lietaus.
Stulpai aplink saulę – bus šaltis.
Kregždės aukštai skraido – bus gražus oras, žemai skraido – lis.
Jei gandras iš lizdo meta kiaušinį – bus gera vasara, jei gandriuką – bus bloga vasara.
Kaip nukreipti audros debesį
Dzūkijoj buvo tikėta, kad audros debesį galima nukreipti į šoną. Vasaros metu, kada artėdavo didelė audra su perkūnija arba ledais, buvo perplėšiamas į dvi dalis debesylo (panašaus į krieno) lapas. Tada debesys turėdavo persiskirti arba nukrypti į šoną ir sumažėti perkūnija. Debesylo lapas plėšiamas iš tos pusės, iš kurios artėdavo audra. Lapas būdavo perplėšiamas pusiau iki kotelio ir paliekamas kaboti prie augalo.
Šis audros nukreipimo būdas Alytais rajone Pupasodžio apylinkėje dar buvo naudojamas XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje.