Cariniais laikais rusiška mokykla veikė artimiausia Miroslave. Bet vietos gyventojai savo vaikus į ją leisti vengė. Kaimuose pradeda veikti lietuviškos slaptos daraktorinės mokyklos. Nors caro valdžia draudė, bet jos veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Daraktoriavo daugiausia apsišvietę vietos gyventojai. Spaudos draudimo metais Pupasodyje ir kituose kaimuose ilgus metus daraktoriavo Adomas Rinkevičius. Jis mokė lietuviško rašto, aritmetikos, gamtos mokslo, istorijos ir astronomijos.
Kartą Vankiškių kaime slaptą mokyklą užtiko caro žandarai. Suėmė namų šeimininkę, daraktorių Adomą Rinkevičių, vaikų tėvus. Tris metus buvo sprendžiama byla, bet Bendrių dvarininkui Skaržinskui pavyko papirkti carinius valdininkus ir niekas nenukentėjo.
Atgavus spaudos laisvę Pupasodyje daraktoriavo Monkelis Ignas ir Ambrulevičius Juozas – Kazio tėvas. Vaikai ateidavo pas jį į namus. Pas jį mokinosi Jono Gavėno tėvas Antanas Gavėnas. Mokino slebezavodamas. Ambrulevičius Juozas mirė prieš antrąjį pasaulinį karą. Tokiu būdu beveik visi kaimo gyventojai buvo šiek tiek raštingi arba bent mokėjo skaityti.
Didžiojo karo metu, besitraukiant iš Lietuvos, pasitraukė ir rusų mokytojai. Iširo rusiškų mokyklų tinklas. Vokiečių okupacinė valdžia pradėjo organizuoti pradžios mokslą steigdami mokyklas ir raginti gyventojus leisti į jas vaikučius. Mokyklose leista dėstyti vaikų gimtaja kalba, visoms mokykloms privalomas dalykas buvo vokiečių kalba. Kaimo gyventojai su prašymu kreipėsi į valdžią. 1916 m. Pupasodyje įsteigta lietuviška pradžios mokykla. Įsikūrė Jokūbo Biliaus namuose. Buvo keturi skyriai. Ją lankė Pupasodžio, Dzirmiškės ir Tolkūnų kaimų vaikai. Pirmasis mokytojas Urbonas, kilęs iš Varnagirių kaimo, vėliau dirbo mokytojas Stankevičius.
Atsirado ir siekiančių aukštesnio mokslo. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu mokslus baigė mokytojas Juozas Bilius, žurnalistas Pranas Rinkevičius, agronomė Ona Zareckaitė, liaudies skulptorius Antanas Ambrulevičius, Tremtinės ir Rezidencijos aukoms paminklų Alytuje autorius.
Po kelių metų, Biliui atsisakius mokyklą laikyti ir kaime neatsiradus tinkamų patalpų, mokykla nustojo veikti. Atkurta 1933–12–11 d. ir pavadinta Valangos pr. m–los trečiuoju komplektu. Buvo įkurta Antano Straigio namuose. Iki 1944 m. mokytojavo Sofija Jasevičiūtė – Dryžienė, Žvirblys, Klimavičius, Storpirštienė, Paplauskas ir Norbertas Lukoševičius. Šiuo laikotarpiu pakilo kultūrinis kaimo gyvenimas: susiorganizavo šaulių būrys, buvo rengiami vieši vakarai su vaidinimais, Kalėdų eglutės ir kiti renginiai.
1944 m., grįžtant karo audrai, kaimas sudegintas, sudegė ir mokykla su visu inventorium bei mokytojų gyvenamu namu. Tik po dviejų metų mokykla vėl pradėjo veikti. 1954 metais pradinė mokykla perorganizuota į septynmetę. Tačiau neturint patalpų, klasės buvo išmėtytos penkiose pirkiose. Mokytojai vargo pertraukų metu bėgiodami iš vienos sodybos į kitą. Tik 1963 m.pastatyta dabartinė dviejų aukštų tipinė mokykla. Mokyklos istorija trumpai galima išdėstyti taip:
1916 – 1954 m. pradinė,
1954 – 1961 m. septynmetė,
1961 – 1995 m. aštuonmetė,
nuo 1995 m. pagrindinė.