Iki XIX amžiaus žmonių gydymu Alytuje užsiiminėjo privatūs gydytojai.
Archyviniuose istoriniuose dokumentuose randame žinių apie ankstesnių metų medicininę pagalbą. Pirmoji ligoninė, skirta valstiečiams baudžiauninkams, Alytuje įsteigta 1834 metais kunigaikščio Oginskio, tačiau XIX amžiaus antroje pusėje ligonių sąrašuose ji jau neminima. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo įsteigta 30 lovų ligoninė sergantiems šiltine.
1925 metais I Alytuje senose kareivinėse atidaryta 50 lovų apskrities ligoninė, turinti 15 vyrų ir 35 moterų lovas. Patalpos neatitiko ligoninės paskirties. Apskrities savivaldybės lėšomis pastatyta ir 1938 metų vasario 7 d. atidaryta 78 vietų nauja ligoninė – dabartinės rajono centrinės ligoninės senasis korpusas., o 1940 metais – antrasis korpusas – 30 lovų infekcinis skyrius.
1934 m. kovo 29 d. rašte savivaldybių departamento direktoriui apskrities valdyba prašo statyti sanatoriją sergantiems plaučių tuberkulioze, nes „tas klausimas Alytuje yra labai opus, kadangi čia plaučių tuberkulioze yra tiek sergančių, kaip turbūt niekur kitur Lietuvoje“. 1936 metų vasarą įkuriama „Šilelio“ sanatorija sergantiems tuberkulioze, pastatoma 16 vasarinių namelių, talpinančių 35 ligonius. 1937–1938 metais pastatomi du namai, pavadinti „Gražina“ ir „Birute“, kur buvo galima gydytis ir žiemos metu.Sanatorija išaugo iki 150 lovų.
1936 metais Alytuje veikė ir privati gydytojo Petrovo ligoninė. Tais laikais buvo viena priklausanti savivaldybei ir dvi privačios vaistinės.
Buržuaziniais laikais darbininkui, uždirbančiam per dieną 2–3 litus, gydymo įstaiga buvo sunkiai prieinama, nes „..Už ambulatorinį apžiūrėjimą imami 2 litai... Iš Alytaus apskrities gyventojo ligonio, gulinčio ligoninėje, už išlaikymą imami 4 litai, o Alytaus miesto ir kitų apskričių gyventojai moka po 6 litus už parą. Už gydymą, vaistus, tvarsčius imamas atskiras mokestis...“ [1]. Iš apygardos ligonių kasos tarybos posėdžio 1940 metais protokolo matyti, kad vieno recepto išrašymas ligoniui kainavo 2,87 lito. Vizitas pas privačius gydytojus kainuodavo dar brangiau. Dauguma gyventojų naudojosi tik liaudies medicina. O ligos nuolat siautė. Tautininkų oficiozas „Lietuvos aidas“ 1932 m. 173 numeryje rašė: „metais liepos mėnesį aštriomis apkrečiamomis ligomis miesto savivaldybėje užregistruota – 13 susirgimų vidurių šiltine, 12 – skarlatina, daugelis kitomis ligomis...“.
1940 metais atkūrus Tarybų valdžią, iš pagrindų pasikeitė sveikatos apsaugos organizavimas. Lietuvos TSR Komisarų tarybos 1940 m. lapkričio 23 d. nutarimu respublikos gyventojams suteikta teisė į nemokamą medicinos pagalbą. Mieste ir apskrityje buvo nustatytas stacionarių ir ambulatorinių įstaigų tinklas, jų darbo tvarka, reglamentuotos piliečių pareigos naudojantis nemokama medicinos pagalba. Bet fašistinė okupacija sugriovė pradėtą sveikatos apsaugos organizavimo darbą. Medicinos personalas išblaškytas, septyni žydų tautybės gydytojai sušaudyti. Po karo liko nuniokota ligoninė ir šeši gydytojai.
Smarkiai išsiplėtė medicinos įstaigų tinklas Tarybų valdžios metais. Didžiulis dėmesys visų pirma skirtas materialinei bazei. 1969 metais pastatytas 120 lovų akušerinis – ginekologinis korpusas,1972 metais pradėjo veikti 217 lovų gydomasis diagnostikos korpusas, 1977 m. pastatyta šiuolaikinė moderni poliklinika, galinti priimti 1600 lankytojų per pamainą, 1980 metais – 180 vietų kūdikių namai [2]. 1985 metais baigtas statyti 260 lovų gydomosios diagnostikos naujasis korpusas.
Šiuo metu Alytuje ir rajone yra 810 lovų centrinė ligoninė, 160 lovų tuberkuliozinė, 100 lovų Daugų I-a rajoninė ir 30 lovų Simno apylinkės ligoninė. Veikia poliklinika, 4 ambulatorijos, 17 sveikatos punktų prie pramonės įmonių ir 34 felčerio – akušerės punktai kaimuose.
1983 metais gydymo įstaigose dirbo daugiau kaip 2000 medicinos darbuotojų. Iš jų 325 gydytojai ir 928 viduriniojo medicinos personalo žmonių.
Iš „Alytaus naujienų“ (1990 m. Nr.173):
„...Dabar rajone yra Daugų pirmoji rajoninė ligoninė (100 lovų, iš jų 65 – infekcinių, 20 – odos ir venerinių, 15 – vidaus ligų skyriuose). Alytuje – rajono S. Kudirkos ligoninė, Simno antroji apylinkinė ligoninė. Kaimo ambulatorijos yra Miroslave (nauja, pradėjusi dirbti 1990 m.), Butrimonyse ir Krokialaukyje. 1979 m. buvo pastatytas tipinis Butrimonių ambulatorijos pastatas. Rajone 36 felčerės – akušerės punktai. Alytuje – vaikų poliklinika (600 apsilankymų per dieną), pastatyta 1990 metais...“.
1. „Sukruskime“, Alytaus verslininkų draugijos brošiūra, 1933.
2. JakutisJ. Kilni mediko pareiga.– „Tiesa“ ,1983, Nr.55