Miroslavas
Tai Pietų Lietuvos miestelis, įsikūręs 14 km nuo Alytaus, netoli Obelijos ežero. Prieš tūkstančius metų ledynai suformavo šį vaizdingą Lietuvos kampelį, paliko ryškius pėdsakus klonių, kalvų ir ežerų pavidalu.
Kelių kilometrų spinduliu nuo miestelio išsidėstę piliakalniai ir pilkapiai: tai Miroslavo (vadinamas Olakalniu), Obelijos, Tolkūnų arba Žilvios, Dirmiškių ir kiti. Tolkūnų – Žilvios ir Dirmiškių yra mūsų eros pirmo tūkstantmečio pirmos pusės. Netoli nuo Miroslavo Vozbučių kaime (Lazdijų rajone) archeologai rado turtingą jotvingių vado kapą, Balkasodžio kaime rasta mūsų eros pirmo tūkstantmečio pirmos pusės žmonių stovykla, kurioje užtikta daug brūkšniuotosios keramikos, gretimuose Norūnų ir Mankūnų kaimuose rasti vandens senkapiai.
Pats Miroslavo pavadinimas sutinkamas istoriniuose šaltiniuose nuo XVII amž. vidurio. Iki aštuoniolikto amžiaus miestelis vadinosi Slabada. Pavadinimas kilęs iš rusiško žodžio „svoboda". Taip vadinosi laisvieji kaimai, atleisti nuo mokesčių. Matyt, šita privilegija naudojosi ir Miroslavas. Kodėl miestelis pradėtas vadinti Miroslavu, yra keletas versijų. Vieni nurodo, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo dvarininko Miroslavskio pavardės, kuris gyveno šioje vietovėje. Kiti teigia, kad dvarininkas turėjo sūnų Miroslavą, kurį labai mylėjo ir vietovę pavadino jo vardu. Visuose rašytiniuose dokumentuose nuo XVIII amž. miestelis vadinamas dviem pavadinimais: Miroslavas – Slabada.
1763 m. Bendrių dvaro savininkas Važinskis apgyvendino Miroslave vienuolius – marijonus. Devyniolikto šimtmečio pradžioje vienuoliai čia įkūrė mokyklą, kurią lankė kelios dešimtys vietos gyventojų vaikų. Po nepavykusio 1863 m. sukilimo caro valdžia žiauriai susidorojo su įtariamaisiais.
Devyniolikto šimtmečio pabaigoje Miroslavas – gyvas prekybos centras. Daugėja parduotuvių, plečiasi pats miestelis. 1896 m. Miroslave gyveno 560 žmonių.
Per pirmąjį pasaulinį karą Miroslavas smarkiai nukentėjo ir miestelis toliau nebesiplečia. Prekybinį pirmumą Miroslavas užleidžia smarkiai augančiam Alytui.
1918 m. Bendrių dvaro valstiečiai iškėlė sode raudoną vėliavą, atsisakė eiti į darbą, reikalavo, kad dvarininkas Skaržinskas atiduotų jiems žemes. Į valstiečių reikalavimus policija atsakė bizūnais ir areštais.
1919 metų pradžioje prie Alytaus kartu su Raudonąja Armija artėjo P. Eidukevičiaus vadovaujami partizanai. Sausio 13 d. jie užėmė Alytų. Sužinoję apie tai Bendrių, Obelijos dvarų darbininkai ir Miroslavo varguomenė iškelia raudonas vėliavas ir laukia atvykstant Raudonosios Armijos. Deja, nesulaukė.
Buržuazijos valdymo metais Miroslavas – tamsus provincijos užkampis. Tačiau valstiečiai nerimsta. Juos į kovą organizuoja komunistai Kratavičiai. 1940 m. atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Miroslavo valstiečiams išdalinamos aplinkinių dvarininkų ir buožių žemės, kuriamos naujos mokyklos, tvarkomas miestelis, tačiau šie darbai trunka neilgai – juos nutraukia karas.
Pirmąją karo dieną Miroslavą užplūdę vokiečiai pradeda žudynes. Jie nužudo valstietį Juozą Pankūną, Birutę Pankūnaitę, Antaną Kratavičių, Juozą Cegelį, vyrą ir žmoną Markauskus, Praną Bilių ir kitus. Daug žmonių išžudo netolimame Balkasodžio kaime.
Liejasi miroslaviečių kraujas ir pokario metais. 1946 m. iš vasario 11 į 12 naktį buržuaziniai nacionalistai nužudė 18 niekuo nekaltų miestelio gyventojų. Tą naktį žuvo Antanas Zarnauskas, Antanas Adomavičius, Teofilis Kizelis, Juozas Žvirblis ir kiti. Įsibrovę į valstiečio Kaliksto Jaciunsko namus, nužudė jį, žmoną ir dukterį Verutę, o namus su lavonais sudegino. Vėliau banditai nužudė Juškelių, Kojelių, Janavičių ir kitas šeimas..
Šiuo metu Miroslavas – Obelijos kolūkio centras. Miestelyje veikia vidurinė mokykla, kur mokosi daugiau kaip 600 moksleivių. Gyventojų paslaugoms ambulatorija, stomatologinis kabinetas, vaistinė. Kultūrinį darbą dirba kultūros namai ir biblioteka. Jeigu buržuazijos valdymo metais Miroslavo valsčiuje nebuvo nė vieno žmogaus, baigusio aukštąjį mokslą, tai šiuo metu miestelyje dirba apie 30 žmonių su aukštojo mokslo diplomais. 1931 m. buržuazinė spauda rašė, kad Miroslavo valsčiuje yra viena lengva mašina ir vienas motociklas, tai šiuo metu Miroslavo apylinkėje yra per 50 lengvųjų mašinų ir apie 150 motociklų.
Dešimtajame penkmetyje pasikeis miestelio vaizdas. Bus atlikti miestelio melioracijos darbai, tvarkomos gatvės. Numatyta pastatyti vidurinės mokyklos priestatą, lopšelį – darželį ir eilę kitų visuomeninės paskirties pastatų. Miestelis taps gražiai sutvarkytu kultūriniu apylinkės centru.
Pr. SASNAUSKAS
„Komunistinis rytojus“ Nr.143 1976–12–14