Pokarinis klasių kovos laikotarpis

Aukos prieš TSRS Aukščiausios Tarybos rinkimus        

Buržuazinių nacionalistų gaujos ypač suaktyvino savo veiklą 1946 metais prieš TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, kurie įvyko vasario menesį. Banditai, norėdami įbauginti žmones, kad jie neitų balsuoti, naudojo įvairias priemones: platino antitarybinius lapelius, grasino tiems, kurie eis balsuoti, pjaustė telefono stulpus, apiplėšdavo balsavimo apylinkes ir žudė jiems įtariamus žmones.

       Vasario 8 dienos naktį banditai apylinkėje įvykdė keletą teroro aktų, kurių metu buvo nužudyti šie žmonės:

       1. Pupasodžio kaimo gyventojas Pavasaris Juozas, gimęs 1897 m., revoliucinio judėjimo dalyvis, kaimo siuvėjas, LKP narys nuo 1937 metų, kilęs iš mažažemių valstiečių. Hitlerinės okupacijos metais buvo suimtas, 1942 m. išvežtas į Vokietiją. Banditai išsivedė jį iš namų ir nušovė kaimo gatvėje. Nužudytas už tai, kad 1940–41 metais prie tarybinės valdžios dirbo Miroslave ūkinį darbą ir banditams buvo nepatikimas.  

       2. Urbanas Valentas – Pupasodžio kaimo mažažemis, valstietis. Nužudytas už tai, kad karo metu sudegus jo sodybai, apsigyveno ištuštėjusioje buožinio ūkio sodyboje. Banditai išsivedė iš namo ir čia pat kieme jį nušovė.

       3. Bardzilauskaitė Marytė – Pupasodžio kaimo gyventija, vienintelė šeimoje dukra, apie 20 metų amžiaus. Banditai išsivedė ją iš gyvenamo namo į kiemą ir čia pat iš automato paleido seriją į galvą. Nužudė už tai, kad ji vieną kartą iš Alytaus parvažiavo kartu su milicijos darbuotojais, kurie ją pakeliui pavežėjo.

       Banditai nušovę Marytę, sugrįžo atgal į gyvenamą namą, prisiplėšė įvairių daiktų, prisikrovė maišus ir patraukė keliu toliau. Čia susitiko Miroslavo liaudies gynėjus, kurie išgirdę banditų šūvius, skubėjo į šaudymo vietą. Įvyko susišaudymas, kurio metu žuvo liaudies gynėjas Mikša. Banditai, metę maišus su prisiplėštais daiktais, paspruko į mišką.

       4. Sekančią dieną banditai Blkasodžio kaime nužudė mažažemį valstietį Bernatavičių Antaną ir jo žmoną Liuciją  ir to paties kaimo gyventoją Kazlauskienę Mariją.

       5. Vasario 6 dieną Zeremciškių kaime nužudytas naujakurys Bakūnas Antanas.

Liejasi kraujas Obelijos kaime

       1948 metais rugsėjo 6 d., vadovaujama vadeivos „Beržinio“, Obelijos ir Milastonių kaimuose įvykdė keturis teroristinius aktus, kurių metu sušaudyti 8 žmonės. Pirmiausiai banditai įsiveržė į Obelijos kaimo naujakurio Gabrio Kojelio namus. Ten sušaudė patį Kojelį, jo žmoną Teofilę ir žmonos seserį, siuvėją Adelę Matulevičiūtę, palikdami našlaičiais penkis mažamečius vaikus. Likęs gyvas vyriausias 15 metų Kojelių sūnus Vytautas tarybiniams organams davė sekančius parodymus:

       „...Banditai mano tėvą , motiną ir jos seserį įvedė į kitą kambarį ir uždarė duris, o aš likau su broliais ir seserimis. Po kelių minučių tame kambaryje, kur buvo banditai su mano tėvais, pasigirdo keletas šūvių. Netrukus banditai iš ten išėjo. Nieko nesakydami ėmė rinkti mūsų turtą. Jie paėmė arklį su vežimu,  karvę, dviratį, dvi siuvamąsias mašinas, kurių viena buvo kojinė, keletą centnerių grūdų ir rūbus. Tada jie išėjo iš namų. Po 10–15 minučių atidariau kambarį, į kurį banditai buvo suvarę mano tėvus ir šaudė. Pamačiau baisų reginį. Ant grindų buvo pilna kraujo, jame gulėjo nužudyti šūviais į galvas ir krūtines mano tėvas, motina ir teta....“

       Apie Obelijos kaimo Juškelių šeimos išžudymą paliudija Juškelienė Marijona sekančiai:

       „1948 m. rugsėjo mėnesį, iš šeštadienio į septintąją naktį, kada visi mano vaikai jau miegojo, o aš su vyru ruošiausi gulti, kažkas pabeldė į duris. Aš ir vyras pakilome ir nuėjome prie durų paklausti, kas beldžia. Mums neatsakė, tik kažkoks vyriškis reikalavo atidaryti duris. Kai atidarėme, į kambarį įėjo trys ginkluoti vyrai. Vienas jų liepė uždegti žiburį. Aš uždegiau lempą ir šviesoje pamačiau, kad visi vyrai vidutinio amžiaus, visi turėjo ilgavamzdžius ginklus. Vienas banditas apsirengęs buržuazinės Lietuvos kariuomenės uniforma. Iš šių pžymių supratau, kad pas mus atėjo nacionalistų ginkluotos gaujos dalyviai.

       Vienas banditas paklausė manęs, kur mano sūnus Vaclovas. Aš jam atsakiau, kad Vaclovas miega kitame kambaryje. Iš tikrųjų Vaclovas su Mečislovu miegojo kitame kambaryje. Tada visi trys banditai su mano vyru Juozu, paėmę uždegtą lempą, įėjo į tą kambarį, kur miegojo Vaclovas ir Mečys, ir uždarė paskui save duris. Aš likau kitame kambary su dviem miegančiais vaikais, o dar du vaikai miegojo trečiame kambaryje. Po kelių minučių išgirdau keletą šūvių ten, kur miegojo sūnūs ir kur buvo vyras, o paskui visi trys banditai grįžo į tą kambarį, kur aš buvau, ir atnešė uždegtą lempą. Paklausiau banditų, ar jie visus esančius tame kambaryje sušaudė.Vienas banditas atsakė, kad visus. Aš labai išsigandau ir ėmiau verkti. Paskui banditai pareikalavo mano sūnų ir vyro dokumentų, ir aš jiems atidaviu, o tada banditai ėmė grobti mano turtą: paėmė sūnų Vaclovo ir Mečio rūbus – tris kostiumus, kelnes ir dviratį. jau banditams išėjus, nuėjau į tvartą ir pamačiau, kad nėra arklio, karvės, dviejų avių, kuriuos , matyt, nusivarė banditai. ..“

       Tą pačią naktį Mikastonių kaime nužudyti valstiečiai Jarusevičius Petras ir Matulevičius Pranas. Jų namai taip pat apiplėšti.

       Šiose žudynėse dalyvavęs banditų vadeiva Simanavičius Petras –„Ąžuolas“, vėliau patekęs į tarybinių organų rankas, parodė:

       „...Paimdavome sušaudytojų daiktus, maisto produktus, arkliais pagrobtą turtą gabendavome į slėptuves ir vėliau parduodavome. Aš vadovavau šaudymui, siųsdavau banditus šaudyti piliečių...

 Šiuos veiksmus įvykdžius, pats rašydavau vadinamojo banditų karo lauko teismo protokolus, kuriuose nurodydavau, kad nuosprendis įvykdytas, ir juos pats pasirašydavau kaip vadinamo banditų teismo pirmininkas, o kiti banditai, nusikaltimo dalyviai, pasirašydavo kaip to teismo nariai. Be šaudymų, užsiimdavome ir piliečių plėšimu. 1949–1950 metų rudenį sudarinėjau Alytaus rajono Tolkūnų ir Pupasodžio kaimų gyventojų sąrašus. Grasinant gyventojams ginklu, iš jų buvo imami maisto produktai ir pinigai...“

Sudrumsta kaimo ramybė

       Tai įvyko 1947 m. lapkričio 7 dienos vakarą. Tarybinė liaudis šventė XXX-asias Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos metines. Pupasodžio kaimo gyventojas Monkelis Antanas, Vinco sūnus, tik ką sugrįžo iš savo sūnaus Antano, liudies gynėjo, kurim nuvežė maisto produktus. Vakare visa šeima susirinko kambaryje, kuriame degė lempa. Staiga į kambarį įsiveržė du ginkluoti banditai. Visiems įsakė sėsti prie stalo ir pradėjo plūsti, kam sūnui Antanui leido dirbti liaudies gynėju. Po to Monkelį Antaną ir jo sūnų  Juozą suguldė ant grindų ir čia pat šeimos akivaizdoje sušaudė.

        Įvykio liudininkė duktė Monkelytė Veronika tarybiniams organams parodė:

        „...Paskui mano tėvui ir broliui liepė gultis ant grindų. Kai atsigulė, juos labai mušė pagaliais, vis bardami tėvą. Mušė abu banditai. Netrukus abu iš makščių išsitraukė pistoletus ir beveik vienu laiku iššovė, vienas – į tėvą, kitas įmano brolį. Nuo šūvių užgeso lempa, banditai ją uždegė, pakėlė tėvo, kuris dar buvo gyvas, galvą, ir vienas banditas į jį  iššovė dar kartą... Sušaudę tėvą ir brolį, banditai išsivarė arklį su kumeliuku, paėmė vežimą, kokių 250 kg kiaulę, visokių daiktų ir rūbų, prieš tai mus įspėję, kad iki ryto neišeitume.“

Janavičių šeimos išžudymas

       Janavičius Vladas 1913 m. buvo pašauktas į carinę armiją atlikti karinės prievolės. Išvykdamas iš gimtojo Pupasodžio kaimo nesitikėjo, kad likimo negreit bus lemta į jį sugrįžti. Prasidėjo Pasaulinis karas, vėliau Didžioji Spalio Socialistinė revoliucija, po kurios Vladas Janavičiuis pasiliko Tarybų Sąjungoje. Ten jis sukūrė šeimą, užaugino vaikus. dirbo jis geležinkelio stoties viršininku. Gimtojo krašto ilgesys traukė aplankyti Lietuvą, bet ji buvo nepasiekiama, atskirta valstybinių sienų, o vėliau pateko hitlerininkų okupacijoj.

        Pagaliau 1948 metais, praslinkus 35 metams po išvykimo, Vladas Janavičius iš Jaroslavlio srities atvažiavo aplankyti savo gimtojo krašto. Kartu atvyko žmona Liuba ir duktė Albina, tik ką baigusi medicinos institutą ir gavusi gydytojos diplomą. Čia jie viešėjo savaitę laiko, aplankė gimines, pažįstamus ir jau ruošėsi vykti atgal.

        Bet 1948 metų rugpjūčio 13 dienos popietę Janavičiaus Simo namus, kur tuo metu viešėjo Vladas Janavičius, su savo šeima, apsupo ginkluoti nacionalistiniai banditai, kurie visus tris kieme sušaudė. Čia buvo nužudyti:

        1. Vladas Janavičius, Simo, gimęs 1980m., gyvenantis Jaroslavlio srity, geležinkelietis.

        2. Jo žmona, Janavičienė Liuba, Ivano, gimusi 1900 m.

        3. Jų duktė, Janavičiūtė Albina, Vlado, gimusi 1925 m., gydytoja.

        Banditas Simanavičiuis Petras – „Ąžuolas“, patekęs į tarybinės valdžios organų rankas, apie Janavičių šeimos išžudymą parodė:

        „...1948 m. rudenį, mėnesio neatsimenu, mes, penki banditai: „Grikis“, „Bastūnas“, „Briedis“, „Žiedas“ ir aš – „Ąžuolas“, nuėjome į Alytaus rajono Pupasodžio kaimą ir nužudėme valstietį Janavičių, apie 35–40 metų amžiaus (Jo vardo nežinau). Ten pat mes sušaudėme jo žmoną Janavičienę, apie 35–40 metų amžiaus ir dukterį Janavičiūtę, apie 20 metų amžiaus, kuri kažkur mokėsi gimnazijoje...

       ...Jie buvo sušaudyti už tai, kad buvo lojalūs Tarybų valdžiai. Prieš sušaudant banditas „Grikis“ visus juos apklausinėjo. Nuosprendį jiems padarė „Grikis“, kaip tėvynės išdavikams...“

Monkelių šeimos tragedija

               1948 m. rugpjūčio 13 d., banditams sušaudžius Pupasodžio kaime pas brolį viešėjusią Janavičiaus Vlado šeimą, kaimynystėje gyvenantis Monkelis Jonas pasiuntė savo dukterį Onutę į Miroslavą, kad praneštų apie tai tarybiniams organams. Atvykus liaudies gynėjams, banditai jau buvo pasitraukę. Tačiau jie užsirūstino ir nutarė Monkeliui už tai atkeršyti.

         Rugpjūčio 24 dieną, saulei leidžiantis, Monkelio Jono sodybą apsupo penki ginkluoti banditai: Simanavičiaus Petro –„Ąžuolo“ gaujos dalyviai. Apie Monkelio Jono šeimos išžudymą, likusi gyva jo duktė Gavėnienė Pranė paliudijo:

        „...Aš su tėvu, pasibaigus lauko darbams, ėjau į namus. Tai buvo prieš saulėlydį. Netoli namų kieme išgirdome lojant šunį ir supratome, kad pas mus esama pašalinių žmonių. Įėjusi į kiemą, pamačiau iš mūsų namo išeinantį Sidarą Bronių, kurį neklysdama tuojau atpažinau, nes jį pažįstu dar iš vaikystės. Jis vilkėjo buržuazinės Lietuvos kariuomenės uniforma, turėjo pistoletą ir dar kažkokį ilgavamzdį ginklą. Paskui jį išėjo Tarasevičius. Banditas Sidaras Bronius pamatė mano mane ir tėvą, įvedė mus į vidų. Namuose pamačiau dar tris banditus – Sidarą Aleksą, Simanavičių Petrą ir Tarasevičiaus brolį, kuriuos aš visus atpažinau. Jie visi buvo ginkluoti.  Namuose buvo mūsų šeimos nariai – motina, brolis, sesuo. Banditai buvo labai pikti, mano tėvą, brolį ir seserį vadino priešais. Aš supratau, kad banditai atėjo susidoroti su jais. Banditas Tarasevičius mane ir mano ketverių metų dukrelę Marytę išvarė į kiemą ir saugojo mus. Kai tik išėjau iš kambario, išgirdau keletą šūvių. Supratau, kad banditai sušaudė mano šeimą.

        ...Banditas leido ir aš užėjau į vidų. Namuose pamačiau klaikų vaizdą. Grindys ištisai buvo kruvinos ir ant jų kraujyje gulėjo negyvas tėvas, motina, sesuo ir brolis. Jie įsakė  man parodyti mūsų gyvulius. Parodžiau. Banditai išvarė arklį su vežimu, karvę, tris avis ir kažkur išvažiavo“.

        Tada buvo nužudyti:

        1. Monkelis Jonas, Vinco, gimęs 1889 m.

        2. Monkelienė Ona, Aleksandro, gimusi 1883 m.

        3. Monkelytė Ona, Jono, gimusi 1930 m.

        4. Monkelis Česlovas, Jono, 13 metų berniukas.

        Tą patį vakarą banditai Mankūnų kaime sušaudė senutę Drazdauskienę ir Juozapavičių kaime trijų asmenų Bieliauskų šeimą.

Banditai griebiasi klastos

        Miroslavo liaudies gynėjų būryje buvo jaunas, visada žvalus, niekada nepavargstantis Juozas Rauličkis. Jis atėjo į būrį, turėdamas vos aštuoniolika metų, atkeršyti už banditų nužudytus artimuosius. Drąsus liaudies gynėjas visur būdavo pirmas. Tai kėlė liaudiems priešams didžiulį įniršį. Banditai sugalvojo nužudyti jį klasta. Jo brolis Antanas Rauličkis tuo metu mokėsi Vilniuje, tarybinių darbuotojų kursuose. Banditai pasinaudodami ta proga, atnešė į namus, kur gyveno Juozas, siuntinį, neva nuo brolio. Juozas, nieko blogo negalvodamas, atidarė dėžę... Staiga baisus trenksmas, sprogo dėžėje įdėta mina ir ugnis apėmė namą. Žuvo Juozas Rauličkis, dar keturi žmonės. Tik atsitiktinumo dėka liko gyva Juozo motina. Žuvusių tarpe buvo ir Kratavičius Pranas.

Apylinkės pirmininko nužudymas

        Pupasodžio apylinkės pirmininku dirbo to kaimo valstietis Gavėnas Vladas. Ne kartą banditai jam grasino ir reikalavo mesti pirmininko pareigas, bet jis nesutiko.

         1946 metų vasara, einant jam tarnybines pareigas, buvo nužudytas Valackos sodyboje, kur jį užtiko banditai. Jį nušovė Sidaras Pranas –„Paukštis“.