Paveldas
        <Pagrindinis          Atgal                                                              Iš Antano Rinkevičiaus archyvo

 
Motiejus Rinkevičius

 

     Apie savo prosenelį Motiejų žinau tik tiek,kad jis buvo kilęs iš Alytaus ar Ūdrijos parapijos. Vedė turtingą merginą Pankaitę iš Butrimiškių kaimo. Jis 1863 metų sukilimo laiku buvo prisidėjęs prie sukilėlių. Tuo metu jo brolis pasidarė nuosavybės dokumentus ir užvaldė ūkį, o pats prosenelis kaip sukilimo dalyvis liko bežemis. Kokio amžiaus ir kada mirė, kur palaidotas, žinių neturiu.


Adomas Rinkevičius, Motiejaus

 

     Motiejaus sūnus Adomas kurį laiką gyveno Talokyje. Iš ten persikėlė į Laukintukus. Tiek Talokyje, tiek ir Laukintukuose turėjo žemės, bet kiek, neteko sužinoti. 1884 metais iš Varstociškės palivarko savininko Kalėdos nusipirko tris mazgus žemės, pasistatė dūminę pirkią, kitus ūkinius pastatus ir pastoviai apsigyveno. Po kiek laiko dūminei pirkiai išvedė kaminą panaudodamas skaldos plytas iš panemunės atodangos. 

     Jis buvo nagingas, meistravo sau ir kitiems įvairius namų apyvokos ir ūkio  daiktus. Buvo pasigaminęs ranka sukamą sėmenų valymo mašiną–fuktelį. Pats užveisė sodelį, pasigamino rėminius avilius, bitininkavo.

     Jis pagal tą laiką buvo gerai išsilavinęs, mokėjo keturias kalbas, turėjo rusų ir lenkų kalbomis ivairių knygų, skaitė draudžiamą lietuvišką spaudą. Dar bernu būdamas pradėjo daraktoriauti ir iki pat savo mirties mokė kaimo vaikus rašto. Jo dukters, mano tetos Anelės, teigimu, jos tėvas, mokino iš lietuviškų maldaknygių maldų, lietuviško rašto (tik be gramatikos  taisyklių), aritmetikos, gamtos, istorijos ir astronomijos. Daraktoriavo Pupasodyje, Mankūnuose ir kituose kaimuose, o taip pat savo namuose. Pamokas pravesdavo kaimo pirkiose. Kad nesukeltų žandarams įtarimo, kas savaitę keldavosi į kitą vietą, vaidindamas kokį  amatininką, atėjusį su įrankiais į darbą.

     Kartą dar spaudos draudimo metu Vankiškių kaime bedaraktoriaujantį užklupo Balkūnų valsčiaus rusų kamanduliai – žandarai. Buvo suimti vaikų tėvai,  daraktorius, namų šeimininkas. Trejus metus vyko tardymas ir grėsė ištrėmimas. Tačiau per Bendrių dvaro pono Skaržinsko malonę valdžios pareigūnai buvo papirkti, byla nutraukta ir niekas nenukentėjo.

     Senelis Adomas vedė Marijoną Elksnerytę, Karaliaus ir Marijos dukterį, kuri atitekėjo iš Mankūnų kaimo. Jai teko dalies vienas margas žemės Mankūnų kaime. Marijonos Elksnerytės motina Marija Motiejūnaitė buvo kilusi iš Šventažerio parapijos Mikyčių kaimo bajorų šeimos, kuri nėjo baudžiavos ir save laikė lenkais. Adomas tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės save laikė lietuviu. Jis mirė 1914 metais spalio 4 dieną, turėdamas 66 metus amžiaus. Palaidotas Miroslave Benderkos kapinėse.

      Adomas ir Marijona susilaukė keturių sūnų ir keturių dukterų:

            1. Pranas – vyriausias sūnus, mirė nevedęs, turėdamas 25 metus amžiaus. Palaidotas Miroslave.

            2. Viktorija – gimusi apie 1887 metus (7 metais vyresnė už žinių pateikėją Anelę). Nutekėjo į Plentos kaimą už Stučkos. Užaugino sūnų Praną ir dukterį Marijoną. Pranas vedė Subačiūtę iš Mizarų kaimo. Gyveno savo namuose Plentos kaime. Sudegus sodybai Stučkų šeima persikėlė į Krokialaukį. Viktorija Stučkienė sulaukusi senyvo amžiaus mirė. Ten ir palaidota. Jos duktė Marijona ištekėjo už Stasio Petkaus, kuris išėjo į partizanus ir kautynėse su tarybiniais kariais 1946 metais buvo sužeistas. Nenorėdamas pasiduoti susisprogdino granata. Liko keturi mažamečiai vaikai.

             3. Ona – jaunystėje išvyko į JAV. Ten ištekėjo už Biliaus, kilusio iš Pupasodžio kaimo. Gyveno Kintono mieste. Turėjo savo namus. Buvo susilaukusi vaikų, tačiau apie juos žinių  neturiu. Mirė Amerikoje.

             4. Mykolas – mano tėvas. Plačiau bus parašyta straipsnyje „Mano tėvai”.

             5. Anelė – gimė 1884 metais tik ką nupirktoje Varstociškėje. Jaunystėje išmoko siuvėjos amato  ir visą gyvenimą juo vertėsi. Buvo gera siuvėja. Turėjo savo siuvyklą, kurioje mokėsi kelios siuvėjos mokinės. Mano tėvas vietoje dalios Mirolave pastatė jai gyvenamą namą. Buvo labai religinga, neištekėjusi, nors jai piršosi keli jaunikiai. Miroslave savo name kartu su Kalviškyte įkūrė „Darbo seselių” vienuolyną. Namą paliko vienuolėms, o pati, pakeisdama gyvenamą vietą, gyveno Marijampolėje, Alytuje, Nedzingėje, Merkinėje ir Nemunaityje, kad būtų arti bažnyčia. Kur tik gyvendavo, turėdavo savo siuvyklą. Ji savo lėšomis padėjo mokytis mano broliui Pranui. Senatvėje vėl grįžo į Miroslavą pas darbo seseles. Mirė 1976 metų liepos 13 dieną, turėdama 92 metų amžiaus. Palaidota Benderkos kapinėse.

             6. Jonas – mirė antrų metų.

             7. Ignas – už Anelę keturiais metais jaunesnis. Išėjo į žentus Seirijočių kaime. Jo žmona Elžbieta Morkeliūtė. Turėjo savo žemės. Mirė 1932 metais gegužės mėnesį (nutrenkė žaibas dirbusį pas seserį Viktoriją Plentos kaime). Palaidotas Miroslavo kapinėse. Igno liko trys vaikai:

                     – Anelė ištekėjusi už Jono Masiono gyveno savo tėviškėje.

                     – Vitalijus vedė  Bronę Sidaraitę, Vozbūčių kaime pasistatė namus ir ten gyveno   iki mirties. Mirė 1998 metais, palaidotas Krikštonyse. Turėjo 3 sūnus ir 2 dukteris.

                      – Albina ištekėjo už Petro Marėčio, gyvenančio Seirijočių kaime.

             8. Antanina – mirė 5 savaičių.


Mano tėvai
 
     Mano tėvas Mykolas gimė 1882 metais Laukintukų kaime. Mokėsi pas savo tėvą daraktorių, kuris perteikė jam visas savo turimas žinias. Išmoko siuvėjo amato ir keletą metų juo vertėsi. Dar bernu būdamas buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir važinėjo po įvairius miestus, bet  netiko Amerikos klimatas ir laimės nesuradęs po pustrečių metų grįžo atgal į Lietuvą. Gavo eigulio tarnybą Cijūniškės miške. Apsigyveno Cijūniškės pasodoje valdiškuose namuose. Beeiguliaudamas susipažino su mano būsima motina Ona Laibinyte iš gretimo Vainiūnų kaimo ir 1910 metais vedė.

 

              


Po tėvo mirties 

      Motina vargo spaudžiama buvo priversta prisiimti užkurį. Į užkurius atėjo Jonas Monkelis iš to paties Pupasodžio kaimo. Tai buvo darbštus ir pareigingas vyras. Rūpinosi ir augino mus, našlaičius, kaip tikras tėvas.
      Laikas bėgo, šeima didėjo. 1923 metais gimė sesuo Pranė. 1924 metais – Juozas, 1927 metais – Julė, 1930 metais – Ona ir 1935 metais – Česius. Be šių dar buvo gimę Albinutė, Bronė ir pirmoji Onutė Monkelytės, bet jos mirė dar mažytės. Padidėjus šeimai sunku buvo pragyventi iš turimos žemės. Buvo nupirktas žemės sklypelis Striminos kaime, bet po kelerių metų tą sklypelį pardavė ir 1932 metais Pupasodyje iš Zarecko nupirko 3,15 ha žemės. Laikui bėgant reikėjo išspręsti tolimesnį Rinkevičių ir Monkelių gyvenimą. Progai atsiradus 1938 metais buvo parduota iš Zarecko nupirkta žemė Urbonui ir nupirktas Varstociškėje kaimynystėje esantis buvęs Prano Plytnyko 6,38 ha ūkis su trobesiais. Iš jų 4,24 ha žemės ir trobesiai teko Monkeliams, o 2,14 ha žemės seseriai Antaninai. Motina su Monkeliais persikėlė į nupirktus trobesius. Buvo nutarta tėviškę pavesti seseriai Antaninai ir prisiimti žentą, o seserį Marytę išleisti į marčias. Tokiu būdu buvo išspręstas  tolimesnis Rinkevičių ir Monkelių gyvenimas. Brolis Pranas tuo metu buvo baigęs mokslus ir turėjo tarnybą Kaune, o aš mokiausi vidurinėje mokykloje.

Broliai ir seserys

      1. Brolis Pranas gimė 1911 metais Cijūniškėje, kur tuo metu tėvai gyveno. Krikštytas Seirijų bažnyčioje. Pradinę mokyklą baigė Miroslave. Įstojo į Marijampolės Marijonų gimnąziją, kur baigė keturias klases. Toliau mokslą tęsė Kaune jėzuitų gimnazijoje ir VDU. Apie 1932 metus pradėjo dirbti „Ryto” dienraštyje. Šį uždarius iki 1940 m. dirbo „XX amžiaus” reporteriu, o sovietams okupavus Lietuvą – „Tarybų Lietuvos” redakcijoje. To meto spaudoje paskelbė daug straipsnių ir publikacijų. Aprašė apie 80 Užnemunės ir Dzūkijos piliakalnių, surinko apie juos pasakojimų ir padavimų. Aprašė ir Dzūkijos vestuvių papročius.

                    

      Gyveno Kaune. 1938 metais vedė Onutę Urbonaitę, kurios tėvai Juozas ir Palmyra buvo kilę nuo Ariogalos.  Pranas buvo vegetaras – nevalgė mėsiškų valgių. 1940m. birželio 14 d. su žmona ir dukrele Teresėle sovietų ištremtas į Sibirą. Sūnus Antanėlis gimė jau tremtyje. Naujojoje Vilnioje šeima buvo išskirta. Jis išvežtas į Sverdlovsko srities miškus, kur nuo išsekimo, šalčio ir bado 1943 metų sausio 24 d. mirė. Jo kapas ir tiksli mirimo vieta nežinoma. Jo žmona Onutė pateko į Altajaus krašto Barnaulo sritį. Ten mirė abu vaikai. Po kelių metų ji iš tremties pabėgo į Lietuvą ir mergautine pavarde  nelegaliai gyveno Šiauliuose ir kitur. Mirė Kaune 1987 metais.
      2. Sesuo Antanina, kurią mes vadinome Antase, gimė 1912 metais Varstociškėje. Po tėvo mirties kaip vyriausioji duktė buvo pirmoji motinos pagalbininkė. Visą laiką gyveno tėviškėje. Buvo labai darbšti, puiki audėja. Šeimos nutarimu jai buvo pavesta tėviškė. Ištekėjo 1938 metais. Į žentus atėjo Ignas Paleckas iš Luksnėnų kaimo.

     Susilaukė trijų dukrelių: Marytės, Aldutės ir Dalytės. Įdomu tai, kad jos gimė toje pačioje vietoje – Pupasodyje, bet skirtingose valstybėse: Marytė – 1939 m. tarpukario Lietuvoje, Aldutė – 1942 m. vokiečių okupacijos metu, o Dalytė – jau valdant sovietams. Sesuo Antanina susirgo džiova, kuri tuo metu buvo nepagydoma. Pasirgusi kelis metus būdama 35 metų amžiaus, mirė 1947 metais. Palaidota Miroslave Benderkos kapinėse. Liko trys mažametės dukrelės. Tėvui Ignui būtinai reikėjo šeimininkės todėl vedė Oną Raguckaitę iš Bendrių kaimo. Bet vėl nelaimė. Tėviškė tarybinės valdžios metais išbuožinta, konfiskuotas ir išgrobstytas turtas, o Ignas Paleckas nuteistas metus laiko kalėti. Sugrįžęs iš kalėjimo turėjo slapstytis, nes šeima buvo įtraukta į tremiamųjų į Sibirą sąrašus. Tik po Stalino mirties šeima sugrįžo į savo namus. Igno antroji žmona kaip tikra motina rūpinosi mergaitėmis, išaugino jas ir išleido už vyrų. Marytė 19 metų ištekėjo už Jono Ramanausko, gyvena Elektrėnuose. Užaugino sūnus Arūną ir Darių.
     Aldona 19 metų ištekėjo už Prano Karaškevičiaus iš Pupasodžių kaimo ir visą laiką ten gyvena. Jų sūnus Vytas vedęs, gyvena Alytuje, dukra Aldutė ištekėjo už Romo Jankausko ir gyvena Pupasodyje, o Romutė sukūrė šeimą su Romu Pravalacku ir gyvena Alytuje.
     Ignas Paleckas mirė 1982 metais, palaidotas Benderkos kapinėse. Karaškevičiai Pupasod\io gyvenvietėje pasistatė naujus mūrinius pastatus. Sodybą apželdino dekoratyviniais medžiais, krūmais ir gėlėmis, papuošė skulptūromis. Ji buvo pripažinta gražiausia kolūkio sodyba ir keleta kartų premijuota. Pranas dirbo kolūkyje vairuotoju, Aldona – kultūros namų darbuotoja. Dabar ūkininkauja.
     Antaninos trečioji duktė Dalytė 19 metų ištekėjo už Prano Savilionio iš Tolkūnų kaimo ir gyveno Rinkevičių tėviškėje.

Sodyba 1965m. Pupasodžio k.

     Melioruojant žemes sodybą reikėjo nukelti. Nusipirko Pupasodyje buvusią Straigio sodybą, pasistatė naujus pastatus ir pastoviai gyveno. Užaugino tris vaikus: Gintautą, Dalytę ir Kristiną. Visi jie baigė vidurinę mokyklą. Vyras Pranas dirbo kolūkyje vairuotoju. Dabar ūkininkauja. Kristina – studentė.
     3. Sesuo Marijona gimė 1914 metais. Visą laiką iki ištekėjimo gyveno tėviškėje. Baigė pradinę mokyklą Mankūnuose. Pas teta Anelę išmoko siuvėjos amato ir juo vertėsi. Tėvams padėdavo žemės ūkio, namų ruošos ir kituose darbuose. Buvo gera audėja. Priklausė šaulių sajungai ir Pavasarininkų organizacijai, vaidindavo jų rengiamuose viešuose vakaruose.
     1939 metais Marijona nutekėjo už Jono Krunglevičiaus į Tolkūnų kaimą. Be siuvėjos prisidėjo dar žemės ūkio namų šeimininkės darbai ir rūpesčiai. Susilaukė keturių vaikų: Prano, Onos, Jono ir Angelės.
     Vyrą Joną Krunglevičių už ryšius su partizanais 1945 metais sovietai areštavo ir nuteisė 25 metams.Pateko į Magadano srities Kalymos lagerius. Tačiau sumažinus bausmės laiką po 10–ties metų grįžo. Sesuo, likusi be vyro turėjo daug vargo: reikėjo auginti vaikus, pačiai tvarkyti ūkį. Susilpnėjo sveikata, susirgo širdies liga ir 1960 m. spalio 31 dieną mirė. Palaidota Miroslavo Benderkos kapinėse greta sesers Antaninos Paleckienės.
     Vyriausias Krunglevičių sūnus Pranas vedė ir gyvena uošvio ūkyje Cimaniūnų kaime. Būdamas gabus pats pasistatė gyvenamą namą, ūkinius pastatus, įsirengė dirbtuves, pasigamino įvairios paskirties mašinas bei žemės dirbimo techniką. Dirbo kolūkyje elektriku. Užaugino sūnus Artūrą ir Kęstutį.
     1999 metais Prano sodyboje kilo gaisras, padarydamas didelį nuostolį. Sudegė dalis pastatų, bet per metus jie buvo atstatyti.
     Sesers Marijonos duktė Onutė nutekėjo už Broniaus Grėbliūno į Balkasodžio kaimą. Vyras dirbo kolūkyje vairuotoju, o ji – pieno surinkėja. Dabar ūkininkauja. Grėbliūnai užaugino du sūnus Juozą ir Antaną bei dukteris Zitą ir Elę. Vaikai sukūrė savo šeimas ir gyvena atskirai.
     Po sesers Marijonos mirties jos vyras Jonas Krunglevičius vedė kaimyno našlę Biliuvienę ir sukūrė naują šeimą. Marijonos sūnus Jonas ir duktė Angelė išvyko iš namų, apsigyveno Kaune, sukūrė savo šeimas ir dirba miesto įmonėse. Jonas Krunglevičius, buvęs Marijonos vyras, mirė 1993 metų vasario 16 dieną.


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas