Kapai
Tarp Nemuno ir Merkinės gatvės stovi plikoka kalva, niekuo nesiskirianti nuo kitų. Bet štai kasant duobę pamatams prie pat kalvos pabiro žmonių kaulai ir metalo dirbiniai. Statyba sustojo. Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai, talkinant Vilniaus universiteto medicinos fakulteto antropologams, 1984–1986 metais tyrinėjo kalvą, kuri pasirodė esanti XIV–XVII a. Alytaus miesto senkapis. Griaučiai nepaprastai gerai išlikę, nesutrūniję net naujagimių kaulai. Atkasti 1152 m. kapai. Tai, be abejo, pats didžiausias šiuo metu žinomas Lietuvoje to laikotarpio laidojimo paminklas. Senkapyje rasta gana įvairių įkapių: antsmilkinių, auskarų, diržų ir jų sagčių, skiltuvų, galąstuvų, kaulinių dirbinių, odinių kapšelių su monetomis, raktų, sagių, žiedų, verpstelių, žirklių ir kitko. Daug iškasta monetų: lietuviški pinigėliai, priskiriami Algirdui – Kęstučiui ir Vytautui, Aleksandro, Žygimanto I Senojo, Žygimanto Augusto, Zigmanto III Vazos, Jono Kazimieraičio bei Švedijos, Prūsijos ir Vengrijos valdovų pinigai [1]. Ypač gausūs įkapėmis XIV–XVI a. kapai. Vėlesni kapai, įsigalėjus krikščionybei, įkapėmis mažiau pasižymi.
Gausūs ir įvairūs archeologiniai radiniai sutvarkyti ir restauruoti saugomi kraštotyros muziejaus fonduose. Jie papildys žinias apie senųjų alytiškių materialinę ir dvasinę kultūrą, amatus, verslus, papročius, madas ir kitus dalykus. Antropologinė medžiaga (viso 5 sunkvežimiai) išsiųsta į Vilniaus universiteto antropologinę laboratoriją tyrimams ir amžinam saugojimui. Ši medžiaga padės nušviesti Alytaus antropologinę sudėtį ir jos raidą, demografinius rodiklius, sveikatos būklę ir kita.
XVII–XVIII a. pradžios karų ir siaubingųjų epidemijų metu mirusiųjų palaikai buvo suverčiami į bendras duobes. Po to kapai buvo apleisti ir ilgainiui išnyko iš žmonių atminties, kol atsitiktinai buvo atrasti. Senkapio vietoje alytiškiams reikėtų įrengti memorialinį skverą.
Ir Vidzgirio miškas prie pat Alytaus – vienas iš kraupiausių šios tautos istorijoje mirties slėnių. Čia buvo sušaudyta 60 tūkstančių (2000 alytiškių) vaikų ir moterų, vyrų ir senelių, atvežtų ne tik iš Alytaus ir jo apylinkių, bet ir iš kitų Lietuvos vietų, net Lenkijos. Šiemet (1993–03–19) šioje vietoje atidengta skulptoriaus Aloyzo Smilingio sukurta Dovydo žvaigždė, simbolizuojanti žydų tautos tragediją [„Alytaus Naujienos“, 1993–09–22, Nr.149].
1. Senieji alytiškiai.– „Mokslas ir gyvenimas“, 1986 ,Nr.10