Svarbiausias vandens kelias nuo seno buvo Nemunas susisiekimui ir prekybai. Upių laivai – vytinės, burlaiviai baidokai, laibos, pergos ir kiti. 1765–84 metais iškastas Oginskio kanalas, kuris sujungė Dnieprą su Nemunu. Pagyvėjo prekybos kelias tarp Ukrainos bei Baltarusijos su Prūsija. Krovinių upėmis XIX a. gabenta gana daug. Praplaukė daug laivų ir sielių. Po I pasaulinio karo susidarius valstybių sienoms šio kelio reikšmė sumažėjo.
1. 1836 m. buvo atidarytas plentas Petrapilis – Kaunas – Alytus – Gardinas. Tai buvo pirmas plentas pro Alytų [1].
2. 1890 – 1900 m. rusai Alytuje ir apylinkėse vykdė dideles statybas. Išvedė tris plentus:
Alytus – Simnas – Kalvarija
Alytus – Seirijai – Seinai
Alytus – Daugai – Varėna
Išvedė penkis vieškelius:
Alytus – Balbieriškis – Prienai
Alytus – Pivšiūnai – Onuškis – Rūdiškės – Trakai
Alytus – Punia
Alytus – Nemunaitis
Alytus – Ūdrija [1]
3. 1896 m. rusai pastatė Alytaus geležinkelio stotį
1897 m. pravestas geležinkelis Alytus – Šeštokai – Suvalkai
1899 m. Alytus – Daugai – Varėna [1].
4. Pastatė du tiltus per Nemuną:
1892 m. plento geležinį tiltą per ties Kaniūkų kaimu
1899 m. geležinkelio 33 m. aukščio tiltą. Pylimas supiltas Alytaus ir apylinkių ūkininkų be jokio atlyginimo kaip valdžios prievolė [1].
5. 1901 m. tarp Alytaus ir Kauno pradėjo Nemunu plaukioti pirmasis garlaivis „Birutė“. Įrengta prieplauka kairiajame Nemuno krante.
6. 1909 m. rusai pastatė pirmą medinį tiltą per Nemuną pačiame mieste. Tai buvo jau trečiasis tiltas per Nemuną ties Alytmi. Alytiškiai iki tol vargo su keltu ir laiveliais [1].
7. 1915 m. rugpjūčio 14 d. rusai iš Alytaus pasitraukė ir susprogdino geležinkelio ir Kaniūkų tiltą per Nemuną [1].
8. Susprogdintas ir miesto tiltas 1915 m. pasitraukiant rusų kariuomenei. Jį atstatė medinį vokiečiai 1915 – 1916 m. ir šis su pataisymais tarnavo iki 1937 m.
9. 1937 m. pradėtas statyti naujas gelžbetoninis miesto tiltas 50 m. prieš srovę nuo senojo. Atidarytas 1938 m. rugsėjo mėn. 1.300.000 litų vertės. Skulptorius Zikaras pagamino iš bronzos du bareljefus, kurie buvo pritvirtinti iš Alytaus II-jo pusės. Kairiajame šone įmontuotas bareljefas su užrašu: „Karininkas A. Juozapavičius, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę“, o dešiniajame šone: „Didvyriškas karininko A. Juozapavičiaus žuvimas ant Alytaus tilto 1919 –02–13 d.“ Iš Alytaus I–jo pusės įmūrytos dvi bronzinės lentos. Viena su Alytaus miesto herbu ir tilto pavadinimu, kita su tilto statymo aktu.
Geležinkelis
Pačioje XIX a. pabaigoje (1895–1899) nutiesta lanko pavidalo strateginės reikšmės geležinkelio linija, abiem galais atsirėmusi į Peterburgo – Varšuvos geležinkelį [1]. Ji ėjo nuo Varėnos per Alytų, Simną, Suvalkus, Augustavą į Gardiną. Tuo pačiu Alytus buvo sujungtas su geležinkeliu su Vilniumi. Ties Alytumi pastatytas aukščiausias tiltas per Nemuną – 33 m. nuo vandens paviršiaus.
Rusų kariuomenė 1915 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukdama iš Alytaus jį susprogdino. Tada vokiečiai toje vietoje pastatė 35 m. aukštumo labai drąsios konstrukcijos medinį tiltą, kuris išstovėjo iki 1927 m., kada geležinkelių valdyba jį, jau pavojingą susisiekimui, nugriovė ir nuėmė bėgius geležinkelio ruože tarp Alytaus ir Varėnos [2].
Buržuaziniai Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą ir dėl to susidarius nedraugiškiems Lietuvos – Lenkijos santykiams, demarkacijos linija kirto geležinkelį į Varėną ir į Suvalkus. Lietuvoje likęs geležinkelio ruožas atskirtas nuo geležinkelių tinklo. Buržuazinė Lietuvos valdžia buvo priversta neatidėliotinai tvarkyti geležinkelių tinklą. 1921–1923 m. nutiestas 58 kilometrų ilgio Kazlų Rūdos – Šeštokų geležinkelis, prijungęs prie Lietuvos geležinkelių tinklo demarkacijos linijos atskirtąjį Varėnos – Alytaus – Suvalkų geležinkelio ruožą.
1944 metais besitraukdami hitlerininkai susprogdino stotį, iki pat Šeštokų išardė geležinkelį. Po 15 metų šis geležinkelis buvo atstatytas. 1959 m. rugpjūčio mėnesį vėl mieste nuaidėjo traukinio švilpukas.
Išaugus miestui, geležinkelis jį dalija į dvi dalis, trukdo transporto eismui, traukiniai teršia orą, kelia triukšmą. Pribrendo reikalas geležinkelio stotį iškelti iš miesto. Vieta stočiai parinkta atsižvelgiant į perspektyvą, kad ateityje vis dėlto bus atstatytas geležinkelis į Varėną. Naujoji geležinkelio stotis iškilo atokiau nuo miesto. Tai įdomus architektūriniu atžvilgiu radonmūris pastatas, kurio projekto vyriausias inžinierius Vytautas Barkauskas, architektė Audronė Kaušpėdienė. Pastate, kuris atsiėjo per du milijonus rublių, puikūs vestibiuliai, keleivių salė, poilsio kambariai, bilietų kasos, ryšių mazgas, bufetas. Atskirame pastate įrengtas valdymo centras.
1984 m. birželio 20 d. naujoji Alytaus geležinkelio stotis atidaryta. Tą dieną iš senosios geležinkelio stoties palydėtas paskutinis keleivinis traukinys. Tačiau geležinkelio atšakos į senąją stotį ir į greta esančias pramonės įmones lieka. Tad krovininiai vagonai ten dar užsuks.
Nuorodos apie geležinkelį: http://www.olitaorany.puslapiai.lt/olita_orany_istorija.htm
1. Tadas Navickas. Alytus ir jo apylinkės. Lietuvių istorijos draugija. 1988.Chicago
2. MLTE I-as tomas, pusl.542
3. Alytaus kurorto direkcijos leidinys. 1938. Pusl.13