Dažnas svečias, apsilankęs Alytuje, užsuka ir į II vidurinės mokyklos kovų šlovės muziejų. Mokytojo A. Anuškevičiaus vadovaujami moksleiviai per daugelį metų surinko turtingos medžiagos – prisiminimų, suvenyrų, karo dienų relikvijų apie Alytaus miesto ir rajono vaduotojus, prikėlė iš užmaršties jų vardus ir žygius žmonių pagarbai ir atminčiai. Į muziejų skrenda 667 buvusių kovotojų, jų artimųjų laiškai, čia vyksta susitikimai, iškilmingi susirinkimai. Kovų šlovės muziejus, jau seniai išaugęs savo kuklias patalpas, tapo iškalbinga patriotizmo ir internacionalizmo mokykla.
Medvilnės kombinato muziejuje jus sutiks kraštotyros entuziastas A. Rinkevičius, supažindins su palyginti jauno kombinato istoriją, žmonėmis, jų darbais.
Jau trečią dešimtį pradėjusios muzikos mokyklos istoriją puslapis po puslapio kruopščiai rašo ilgametis kultūros darbuotojas J. Karpavičius. Būsimajam Obelijos kolūkio kraštotyros muziejui obelijiečiai, vadovaujami A. Rauličkio, surinko daugiau kaip 200 eksponatų, užrašė pluoštą pasakojimų. Prasminga ir visapusiška Daugų vidurinės mokyklos kraštotyrinikų – istorikų, tautosakininkų, etnografų veikla. Jiems sumaniai vadovauja buvusi VVU auklėtinė Gražina Meilutytė. Daugiškiai artimai draugauja su universiteto kraštotyrininkais, mokosi iš jų patyrimo , kaip rinkti ir apdoroti surinktas vertybes.
Iš viso mieste ir rajone kraštotyros baruose dirba 36 pirmines organizacijos, kurių gretose 992 nariai – pramonės dirbantieji, kultūros specialistai, žemdirbiai, pedagogai, moksleiviai.
Ne tuščiomis rankomis jie susirinko į savo ataskaitinę – rinkiminę konferenciją aptarti nuveiktus darbus, pasidalinti rūpesčiais. Per ataskaitinį laikotarpį surengtos 2 kompleksinės, 1 teminė, 2 jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijos. 1977 metų ekspedicijos medžiaga „Miroslavo apylinkė“, paruošta A. Rinkevičiaus, respublikinėje parodoje buvo įvertinta III laipsnio diplomu. Kraštotyrininkai užrašė 354 atsiminimus, 536 tautosakos vienetus, surinko 481 eksponatą. Parašyta 20 metraščių, 1 istorija, 14 darbų patikėta kraštotyros saugyklai.
Sutinkant LKP 60–metį buvo renkami revoliucinio judėjimo dalyvių prisiminimai. Dabar ši medžiaga jau apibendrinama. Kartu su senaisiais Dzūkijos kaimais nykstančius vietovardžius, žodžius, išsireiškimus į bloknotus perkelė kalbos sekcijos nariai, daugiausia pedagogai. Neblogai dirbo ir paminklu apsaugos sekcija, surengusį 71 talką gamtos ir architektūros paminklams tvarkyti. Jau pradėta restauruoti 1831 metų sukilimo dalyvio Simono Konarskio tėviškė.
Mieste ir rajone veikia 4 visuomeniniai muziejai, kuriuose sukaupta 3 tūkst. vertingų eksponatų.
Kruopščiai ir negailėdami poilsiui skirtos valandėlės retesnį žodį ar posakį, seną poringę ar dzūkišką melodiją, senolių prisiminimus užrašinėjo O. Bladienė, G. Meilutytė, A. Rinkevičius, B. Stanevičiūtė, P. Sasnauskas, V. Uilčinskas, G. Daukšienė, D. Riabovas, E. Biliūtė, B. Baubonienė ir dešimtys kitų kraštotyrininkų. Jų dėka surinktos ir išsaugotos ateičiai didelės kultūros, istorijos ir liaudies kūrybos vertybės.
Atidus kraštotyrininkų žvilgsnis stebi, fiksuoja kiekvieną dabartinio gyvenimo momentą, kuris ateinančioms kartoms bus tapęs istorija. Šaldytuvų ir mašinų gamyklose, medvilnės ir eksperimentinio namų statybos kombinatuose įrengti turtingi kraštotyros kambariai, žadantys tapti visuomeniniais darbo šlovės muziejais. Veiklios ir energingos „Saulės“, Butrimonių, Punios, „Atžalyno“, „Lenino keliu“ kolūkių pirminės organizacijos, čia savanoriams metraštininkams dėmesio negaili administracija, visuomeninės organizacijos.
Šiemet alytiškiai kraštotyrininkai, vertinant socialistinio lenktyniavimo rezultatus, lenktyniavo miestų kategorijoje. Jiems pripažinta III vieta respublikoje. Šis jų veiklos įvertinimas turėtų tapti paskatinimu ir kitiems. Platesnį žingsnį į priekį kraštotyriniame darbe turėtų žengti šiluminių tinklų įmonės, „Dainavos“ siuvimo fabriko, kelių statybos valdybos Nr.8 dirbantieji, „Galiūno“, „Nemuno“, Volungės, Pivašiūnų, „Artojo“ kolūkiai. Gamybinių kolektyvų metraščiuose turi atsispindėti dirbančiųjų politinis idėjinis brandumas, kūrybinės minties vystymasis, naujos tradicijos ir papročiai.
Laikas su kiekviena akimirksniu įvairiausius mūsų gyvenimo momentus paverčia praeitimi. Išsaugoti juos ateinančioms kartoms – nelengvas, bet prasmingas darbas.
S. KATKAUSKAITĖ
„Komunistinis rytojus“ Nr.20 1979–02–15