Po devynioliktojo amžiaus sukilimų iki Didžiojo karo pradžios karų Lietuvoje nebuvo. Šiuo metu miestas pamažu užsigydė per neramumus padarytas žaizdas. Sparčiai daugėjo gyventojų, ypač kairiajame krante. Atsirado naujų pramonės įmonių, amatininku, pagyvėjo prekyba.
Miesto augimą kiek sutrukdė 1909 m. gaisras, nusiaubęs vilniškio Alytaus dalį. 1911 m. kilo didelis gaisras ir Suvalkų pusės Alytuje. Jo metu sudegė beveik visas miestas. Liko tik pakraštyje stovėję namai ir medinė bažnyčia. Tačiau po šio gaisro miestas labai greitai atstatytas.
1901 m. kairiajame krante buvo pastatyta garlaivių prieplauka. Tarp Kauno ir Alytaus pradėjo kursuoti garlaivis „Birutė“. Rusų valdžia, norėdama pagerinti susisiekimą tarp skirtingose Nemuno pusėse esančių kareivinių ir geležinkelio stoties, 1909 m. pastatė medinį tiltą pačiame miesto centre. Tai buvo trečiasis tiltas per Nemuną ties Alytumi. Iki tol miestiečiai naudojosi keltu ir laiveliais. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse miesto centras dar buvo vilniškėje pusėje. Čia veikė teismas, paštas su skolinamąja – taupomąja kasa, žandarmerijos nuovada, rusiškos keturių skyrių pradinė ir dviejų klasių vidurinė mokyklos, privati vaistinė, valstybinės degtinės monopolis ir privati smuklė. Privačiai dirbo gydytojas, medicinos felčeris ir akušerė. Visos prekybos įmonės buvo žydu rankose. Turgus rinkdavosi ketvirtadieniais. Be to, čia veikė šv. Liudviko R.K. parapija su vieną sekmadienį lietuviškomis, o kitą – lenkiškom pamaldomis. Parapijos metrikai buvo rašomi rusų kalba. Veikė dvi stačiatikių cerkvės kariams (po vieną prie Saratovo ir pantoninių kareivinių) ir žydų sinagoga [1].
Tuo pačiu laiku antrajame Alytuje buvo rusiška trijų skyrių pradinė mokykla, geležinkelio stotis, gminos centras su bankeliu, Alytaus majoratas su caro generolo A.Efimovičiaus nuosavybe, Alytaus palivarkas su bajorų Seinskų nuosavybe, valstybinės degtinės monopolis, vaistinė, žydų sinagoga ir keletas privačių parduotuvių. Angelų sargų bažnyčioje pamaldos buvo laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Metrikai buvo rašomi lotynų kalba [2].
Alytus XX amžiaus pradžioje savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi jau buvo pralenkęs Merkinę, Seirijus ir kitus aplinkinius miestelius.
1 Navickas T. Alytus ir jo apylinkės.
2.Ten pat