Iš Antano Rinkevičiaus archyvo
Pirmajame Alytuje, Saulėtekio gatvėje, vykdant pamatams duobę, pabiro duobę, pabiro žmonių kaulai ir įvairios įkapės. Buvo aptiktas iki šiol nežinomas archeologinis paminklas. Kraštotyros muziejaus darbuotojai, talkinant Vilniaus universiteto medicinos fakulteto antropologams, 1984—1986 metais tyrinėjo šią vietą, kuri pasirodė esanti XIV–XVII amžių Alytaus miesto senkapis. Atkasti 1152 kapai. Senkapyje rasta gana įvairių įkapių: antsmilkinių, auskarų, diržų ir jų sagčių, kirvių, skiltuvų, galąstuvų, kaulinių dirbinių, odinių kapšelių su monetomis, raktų, segių, žiedų, verpstelių, žirklių ir t. t.
Gausūs ir įvairūs archeologiniai radiniai saugomi miesto kraštotyros muziejuje. Antropologinė medžiaga išsiųsta į Vilniaus universiteto antropologijos laboratoriją tyrimams ir saugoti. Visa tai padės nušviesti senųjų alytiškių materialinę ir dvasinę kultūrą, amatus, verslus, papročius, madas, taip pat miestelėnų antropologine raidą, demografiją, sveikatos būklę ir kt.
Baigus kasinėjimo darbus, senkapis kaip archeologinis paminklas išnyko. Bet jo vietą reikėtų išsaugoti ir neužstatyti pastatais. Juk čia Alytaus praeitis, miesto istorija. Jo vietoje reikėtų įrengti skverą ir prijungti prie landšaftinio istorinio draustinio. Tai būtų puiki poilsio vieta, apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nepakartojami vaizdai į pušynais apaugusius Nemuno vingius, piliakalnį, į Dainų slėnį su pylimu ir jubiliejiniu miesto paminklu. Pažvelk į dešinę – puiki miesto panorama, Likiškėlių kalvos, nauji miesto mikrorajonai, pramonės gigantai. Tai vieta, kurios gali pavydėti kiti miestai.
Šį klausimą reikėtų spręsti nedelsiant, nes ant senkapio jau sukrautos statybos medžiagos. Nekartokime praeities klaidų. Juk neapgalvotai buvo pastatyta sodyba piliakalnio papėdėje. Skvero įrengimas daug lėšų nepareikalautų. Darbus galima atlikti ir talkų metu. Jį galėtų prižiūrėti bet kuri miesto įmonė ar mokykla.
Apsilankius bet kuriame mieste, randame jam būdingus gatvių pavadinimus, primenančius jo istoriją, žymius žmones. Alytus taip pat turi Dainavos ir Dzūkų gatves, Reikėtų gerai apgalvoti, kaip pavadinti naująsias gatves.
Taip pat reikėtų mieste įrengti memorialines lentas tose vietose, kur hitleriniai okupantai pirmomis karo dienomis žudė miesto gyventojus: M. Melnikaitės gatvėje, kur sušaudyti 42 žmonės, Pirmajame Alytuje – 200 žmonių ir Kauno gatvėje – apie 40 žmonių.
Antanas RINKEVIČIUS
Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys
„Komunistinis rytojus“ 1988–04–12 Nr.44