Alytaus miesto herbas

 Atgal 

   Miesto herbas – tai miestiečių garbės ir pasididžiavimo simbolis. Feodalizmo laikais miesto herbą piešdavo privilegijos originale, jo atvaizdą dėdavo į miesto antspaudą, išsiuvinėdavo miesto vėliavoje, puošdavo rotušę, miesto vartus, kitus savivaldai priklausančius pastatus ir daiktus.

     Alytus yra vienas iš devynių Lietuvos miestų, kurie XVI a. antroje pusėje gavo savivaldos teises. 1581 m. Stepono Batoro duotoje privilegijoje rašoma, kad suteikė Alytui Magdeburgo miesto teisę ir ten nupieštą herbą – baltą rožę raudoname lauke [1].

     Tačiau privilegijos originalas su spalvotu herbo piešiniu neišliko. Greičiausiai jis pražuvo 1737 m. gaisro metu, kada sudegė bažnyčia ir kartu svarbiausi j ją atiduoti saugoti miestelėnų dokumentai, tarp jų ir visos valdovų duotos Alytui magdeburginės privilegijos. Nei Lietuvos Metrikoje, kur buvo įrašyta 1581 m. privileija, nei vėlesniuose jos patvirtinimuose nėra herbo piešinio.

     Šį klausimą leidžia patikslinti Alytaus miesto antspaudai. Seniausi iš jų aptikti 1614-1631 metu dokumentuose [2]. Abu antspaudai įspausti į žalią vašką ir, kaip daugelis to meto miestų antspaudų, yra nedideli, tik 29 milimetrų skersmens. Centrinėje antspaudo dalyje įkomponuotas renesansinis skydas su penkialape rože. Skydą juosia lotyniška legenda, parašyta humanistine kapitala – SIGILLUM CIVITATIS OLIHENSIS... (Alytaus miesto antspaudas).

     Jei turėtume galvoje, kad miestų spaudai buvo naudojami po kelis šimtus metų, o čia skelbiamas seniausias antspaudas prispaustas tik po 33 metų savivaldos atsiradimo, tai galima spėti, kad šių antspaudų spaudas buvo išraižytas  dar 1581 m. pagal privilegijos piešinį. Dėl to, neturint kitos patikimesnės ikonografinės medžiagos,  1614 ir 1631 metų antspaudai tampa pagrindiniais ir svarbiausiais Alytaus miesto herbo šaltiniais [3]. Daug daugiau išliko vėlesnių antspaudų. Jie, kaip ir pirmieji, įspausti į vašką arba miltų ir dervos košelę per popierines kustodijas  1678–1760 metų dokumentuose. Šie antspaudai didesni, 31 milimetro skersmens. Jų ikonografija labai primena prieš  tai aptartųjų. Kadangi šie antspaudai pasirodė po XVII a. vidurio karų, tai galima manyti, jog senasis spaudas žuvo per suirutę. Greičiausiai turėdamas prieš akis senesnį antspaudą, meistras išraižė naują spaudą, kuris miesto raštinėje  r buvo naudojamas apie 100 metų – tai yra iki 1776 m.

     Antrasis ir paskutinis feodalizmo laikais Alytaus savivaldos gyvavimo laikotarpis susijęs su Ketverių metų  seimo (1788–1792 m.) reformomis. 1791–04–18 buvo priimtas naujas Miestų teisės įstatymas, kurį patvirtino Gegužės  3–osios konstitucija. Savivaldos teises gavo visi pavietų seimelių centrai, jas galėjo atnaujinti miestai, šias teises praradę 1776 metais. Galutinai šias viltis išsklaidė 1792–ųjų gegužės mėnesio ir vėlesni Targovicos konfederacijos nutarimai, kuriais buvo panaikinti visi Ketverių metų seimo sprendimai [4]. Iš šio laikotarpio išliko 1792 m. miesto spaudas, tačiau jame išraižytas visai kitas herbas – trys augančios lelijos. Šį spaudą 1886 m. uoliai saugojo Užnemunės alytiškiai.

     Alytaus burmistras rašo, jog jam pavykę nusirašyti privilegiją ir atsispausti antspaudo pavyzdžius, tik įsikišus apskrities pareigūnams [5]. Vėliau spaudas pateko į Krokuvos Čapskių muziejų. Jį ten rado ir aprašė  M.Gumovskis [6]. Alytaus burmistro į rudą laką ir juodą tušą atsispausti antspaudo pavyzdžiai nukeliavo į Peterburgą  ir šiandien saugomi Senėto trečiojo departamento (Heroldijos) fonde. Antspaudai ovalo formos ir palyginti dideli: 51x43 milimetrų. Jų vaizdulį (centrinė antspaudo dalis) užima ovalus į rokokinį kartušą įvilktas skydas. Jame pavaizduotos trys augančios lelijos. Skydą vainikuoja penkių lapų karūna, o visą kompoziciją juosia iš dalies sutrumpinta legenda – PIECZEC. MAGISTRATU. M1ASTA.J.K.M.R.P.WOI. OLITY. R. 1792 (Jo Karališkosios Malonybės (ir) Respublikos Alytaus laisvojo miesto magistrato antspaudas. 1792 m.) Data antspaude  neabejotinai rodo spaudo išraižymo laiką.

     1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Alytus atgavo ir miesto teises. Miesto herbu buvo pasirinktas 1792 m. simbolis – trys lelijos. Čia nemažas nuopelnas priklauso Tadui Daugirdui, kuris dar šio amžiaus antrajame dešimtmetyje, remdamasis paskelbtu 1792 m. antspaudo piešiniu, nupiešė Alytaus herbą. Jis pirmasis grafiškai pavaizdavo  herbo spalvas – auksiniame lauke trys žali lelijų stiebeliai su raudonais žiedais. Tačiau teisiniu požiūriu miesto herbas  XX a. pirmoje pusėje taip ir liko oficialiai nepatvirtintas, nors jo atvaizdas pateko į daugelį to meto leidinių.

     Pokariniu laikotarpiu miestų herbais susirūpinta 1966 metais. Tuomet prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Komisijai iškilo dilema, kurį Alytaus herbą – rožę ar tris lelijas – pasirinkti. Buvo nutarta atkurti pirmąjį istorinį simbolį, kuris miesto gyvenime neabejotinai buvo naudojamas apie  du šimtus metų. Herbą atkūrė Arūnas Tarabilda. Tai balta (sidabrinė) stilizuota penkialapė rožė su penkiais taurėlapiais  raudoname lauke. 1968–05–15 šį simbolį aprobavo respublikinė heraldikos komisija. Taip senasis istorinis Alytaus herbas vėl buvo prikeltas gyvenimui.

 1. 1581–06–15. Vilnius. Stepono Batoro privelegija Alytui LM. kn. 67 L.58–59

 2. 1614–04–11 ir 1631–03–17 išrašai iš Alytaus miesto aktų knygų AB.F. 264 – 14,15

 3. Alytaus miesto ir jo apylinkių istorijos bruožai. – P.58 

 4. Lietuvos TSR  istorija. – 1986m. – T.1. – P.224–225

 5. 1886–01–28 Alytaus burmistro raštas Vidaus reikalų valdančiajai komisijai

 6. Gumowski. Herby miast litewskih.