Veislininkystės apskaita

Veislinių triušių veisimas, selekcinis darbas su triušių veislėmis, veislinių triušių platinimas yra neimanomi be tvarkingos apskaitos tiek kiekvienoje veislinėje bandoje, tiek šalyje visumoje. LKŽTA draugija nustatė, o Valstybinė gyvuliu veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM patvirtino, kokius pirmines apskaitos dokumentus privalo pildyti veislinių bandų augintojai. Draugija, gavusi veislininkystės  institucijos statusą, pildo Lietuvos veislinių triusių KILMĖS REGISTRA. 

Veislininkystės apskaitos pagrindas yra veislinių triušių  identifikavimas ausų tatuiravimo būdu. Pagal veikiančią sistemą Lietuvoje ir Europoje negali atsirasti bent du triušiai su vienodais abiejų ausų ženklais. Dar viena griežta taisyklė- neženklintų tėvų triušeliai neženklinami.                                                                                                                           Kilmės knygose registruojami tik gerai išsivystę, be nukrypimų nuo veislės standarto, kilę iš gausių lizdų, ne jaunesni, kaip trijų mėnesių amžiaus triušių jaunikliai arba aukštai įvertinti užsienio šalyse įsigyti triušiai. Norintieji įsigyti veislinius triušius, turėtų išsiaiškinti, ar parduodamas triušis yra įregistruotas KILMĖS Registre. Informuoti privalo patdavėjas arba kilmės knygos vedėjas.  Detalią informaciją apie triušių veislininystės apskaitą  kiekvienas draugijos narys gali gauti draugijoje. Triušio veislinė vertė nustatoma vadovaujantis šaliu standartais arba ju priimtomis vertinimo taisyklėmis.Vertinimo  darbą atlieka vertintojai ekspertai  bandos savininko prašymu, parodose, mugėse, aukcijonuose arba specialiai organizuotose vertinimo akcijose.

Selekcija triušininkystėje atliekama pagal  draugijos  sudarytą ir patvirtintą planą kiekvienai veislei atskirai, turint tiksla gerinti veislės ūkines savybes ir siekiant pašalinti trūkumus, atsirandančius  kiekvienoje bandoje. Šių apskaitos ir selekcinio darbo taisyklių laikausi nuo pat ju įvedimo pradžios. Triušių selekcija tai įdomus ir vertas pastangų darbas. Sėkmingai ji galima daryti, turint ne mažiau  kaip šešias- aštuonias vienos veislės pateles ir du arba, dar geriau, tris patinus. Kadangi Lietuvoje atskiromis veislėmis veislinių triušių kiekis   yra  palyginti labai mažas , kas metai turime įsivežti nemažą kiekį veislinių triušių iš užsienio. Aš kas metai įsivežu vidutiniškai penkis patinus ir ne mažiau patelių. Veislinius triušius perku Vokietijos ir Čekijos  parodose.Vykdydamas selekcijos planą, vadovaujuosi Vakarų šalių  veislių standartais ir Lietuvos respublikos veislinių triušių vertinimo taisyklėmis.Stengiiosi parinkti poras taip, kad įsitvirtintų gerosios veislės savybės ir mažėtų trūkumai. Veisdamas Belgijos milžinus, ypač kreipiu dėmesį į triušio stovėseną,kūno ilgį ir plotį,nugaros formą priekinių kojų tvirtumą ir tiesumą, galvos formą ir ausų ilgį Negalima išleisti iš dėmesio milžinų kailio tankumo ir jo struktūros, nes augintojai, noredami i6veisti sunkesnius  milzinus,daznai nekreipia demesio i kailio kokybe.. Vienos tipo veislių triušiams nėra daug ką gerinti, tačiau tipišką šių veislių kūno proporcijų harmoningumą, kailio tankumą ir vienodumą, puikias mėsines savybes galima greitai prarasti, pamiršus griežtą atranką ir teisingą porų parinkimą

Comments