Apie mus

Kontaktai

Egiptas‎ > ‎

Bendra informacija apie Egiptą

Ši žemė – keleto tūkstantmečių žmonijos istorijos liudininkė. Ji matė senovės egiptiečių, romėnų ir žydų kultūras, arabų užkariavimą, kryžiaus žygius. Būtent šiai šaliai priskiriami patys aukščiausi istoriniai ir dvasiniai civilizacijos pasiekimai, o didingi senovės architektūros paminklai ir šiandien kelia nuostabą kiekvienam aplankiusiam šią paslaptingą šalį. Ir tas, kuris jau anksčiau čia buvo su mumis, ir tas, kuris su mumis vyks pirmą kartą, sutiks: gyvybe knibždantis pasaulis yra didelis ir nuostabus, tačiau jo lopšys yra čia, dviejų kontinentų – Afrikos ir Azijos – sandūroje, dviejų jūrų – Raudonosios ir Viduržemio, dviejų stichijų – kaitrios saulės ugnies ir skaidraus jūros vandens bei dviejų pasaulių – seniausios faraonų kultūros ir šiuolaikinės arabiškos civilizacijos. 

Aišku, galima atvykti į šalį – ir neišeiti iš viešbučio numerio arba praleisti visas atostogas paplūdimyje. Tačiau mes norėtumėme parodyti visą įvairiaspalvį Egiptą. 

Egipto Arabų Respublika

Egipto Arabų Respublika (Egiptas) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė, o egiptiečiai yra gausiausia šio regiono tauta. Nors didžioji Egipto dalis yra šiaurės Afrikoje, tačiau šiai šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. 

Egipto prezidentas – Hosnis Mubarakas, kuris šalį valdo nuo 1981 metų. Paskutinį karą naujai šešerių metų kadencijai inauguruotas 2005 metų rugsėjo 27 dieną. 

Egipto sienų ilgis yra 2689 km (iš jų: 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis siekia 2450 kilometrų. 

Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara).

Pagrindiniai šalies miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas, Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.

Arabiškas Egipto pavadinimas Misr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis“ arba „valstybė“. Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr“ (žemė, šalis) arba „Kemet“ (juodas). Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta – „Pta sielos rūmai“.

Gyventojai

Egipte gyvena apie 70-72 mln. gyventojų (tikslus skaičius nėra žinomas, todėl skirtingi šaltiniai pateikia labai skirtingus duomenis). Daugiau nei pusė Egipto gyventojų gyvena palei Nilo upę (apie 40,000 kv. km teritorijoje) ir Sueco kanalą. Didelę šalies dalį užimančioje Sacharos dykumoje gyventojų labai mažai.

Dauguma gyventojų kalba arabų kalba ir išpažįsta islamą (88 proc.). Likusioji dalis yra krikščionys (koptai). 

Kalba

Arabų kalba – semitų kalbų grupės kalba. Vartojama arabų šalyse (apie 22 šalys). Kalbančiųjų šia kalba yra 177-225 mln., ji tarp kalbų pasaulyje užima 4 vietą. 

Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę dialektų, kuriais kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.

Kalba turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji kalba yra nutolusi nuo literatūrinės.

Išskiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės: Arabijos pusiasalio, Egipto-Sudano, Sirijos, Mesopotamijos (Rytų, Irako), Šiaurės Afrikos (Magribo). 

Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas).

Hieroglifai

Hieroglifų raštas Egipte buvo naudojamas apie 3500 metų: nuo 3100 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr. Egiptiečių rašmenis „hieroglifais“ (reikšmė – „šventi paveikslėliai“) pavadino senovės graikai. Šių rašmenų senajame Egipte randama visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Visa, kas „šventa“, Egipte yra „su paaiškinimais“. Hieroglifų raštą 1822 m. iššifravo jaunas prancūzų mokslininkas Šampoljonas (Champollion), kurį į Egiptą buvo pasiuntęs Napoleonas. 

Geografija

Šalies plotas yra daugiau nei milijonas kvadratinių kilometrų, tačiau net 90 procentų egiptiečių gyvena siaurame derlingos žemės ruože, Nilo upės slėnyje. Pietuose, kur Nilo pakrantės labiau kalnuotos, derlingos žemės ruožas susiaurėja, o šiaurinėje dalyje derlingos žemės slėnis aplink Nilo upę yra platesnis – apie 20-30 km pločio. 

Į Rytus nuo Nilo upės slėnio driekiasi Rytų (Arabijos) dykuma – nederlingos žemės plotas, kuris apsuptas kalnų grandinės, jos aukštis siekia daugiau kaip 2 km, o ilgis – daugiau kaip 800 km. Į Vakarus nuo Nilo slėnio yra Vakarų (Libijos) dykuma, užimanti 2/3 Egipto ploto. Vakarų dykuma tęsiasi iki pat Šiaurės Afrikos kranto ir yra žinoma kaip Sacharos dykuma. Nors dykumoje labai aukšta temperatūra, nederlingos žemės, vis tik vėjų audros ir žemas slėgis leidžia čia susiformuoti derlingoms oazėms, todėl čia galima aptikti ir gyvybės.  

Egipto dangus 

Mūsų istorijos vadovėliuose ne viskas pasakyta. Tai mus ir stumia ieškoti kažko naujo, regis, jau daug kartų atrastoje šalyje. 

“Kas yra Egiptas? Smėlis ir jūra!“ – sako daugelis. Ir klysta. Egiptas prasideda nuo dangaus. Būtent čia prieš tūstančius metų mums įprastos žvaigždės susijungė į žvaigždynus, kurių pavadinimus daugelis girdėjo, tačiau dėl daugelio priežasčių niekada nematė. Patį gražiausią žvaigždėtą dangų galima pamatyti ekskursijos metu dykumoje, kurią mes vadiname „Super Safari“. Egipto žvaigždes Jūs galėsite pamatyti per teleskopą! 

Gidas būtinai Jums parodys pagrindines Egipto žvaigždes. Pamatę tai vieną kartą, Jūs Egipto nepamiršite niekada. Kur Jūs bebūtumėte, į kokią pasaulio dalį nenublokštų likimas, šios žvaigždės lydės Jus visą likusį gyvenimą. Jos Jus vilios ir užduos vis naujų klausimų. 

Žvaigždėtas Egipto dangus iki šiol neatskleidė visų savo paslapčių. Visiškai neseniai buvo iškelta teorija apie tai, kad didžiųjų piramidžių, esančių netoli Kairo, Gizoje, kompleksas yra savotiškas atspindys tam tikros dangaus dalies, kur trys piramidės – tai lyg vadinamoji „Oriono juosta“, o Nilas – „Paukščių takas“. Kodėl? Būtent ten ir tik ten išeidavo mirtingieji faraonai, kad taptų nemirtingais dievais. Ir tai įvykdavo…

Štai mes ir pasiekėme pirmąją ir pagrindinę Egipto paslaptį: kada visa tai buvo ir kas pastatė šiuos paminklus, laikomus pačiais seniausiais žemėje. Iki šiol Egipto tyrinėtojai buvo absoliučiai įsitikinę, kad beveik prieš 5 tūkstantmečius taip vadinamos 4-osios Senosios Karalystės faraonai – Snofru, Hufu (Cheopsas), Hafra (Chefrenas) ir Menkaura (Mikerin) inicijavo pačių didžiausių kapaviečių statybą šiuolaikinėje istorijoje.

Tačiau pastarųjų metų tyrinėjimai parodė, kad ne viskas taip paprasta. Ir gali būti, kad visiems gerai žinomos Egipto šventyklos ir piramidės savyje saugo seniausios civilizacijos paslaptis, kurios buvo aukščiau nei šiuolaikiniai mūsų technologiniai pasiekimai. 

Geologai ir astronomai, istorikai ir kitų mokslo šakų specialistai įrodė, kad senovės egiptiečiai turėjo tokių žinių, kurios niekaip nesutampa su mūsų ankstesniu evoliucijos teorijos suvokimu. Visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukia katastrofų teorijos archeologinių patvirtinimų, pagal kurią daugelis senojo Egipto paminklų buvo pastatyti išsivysčiusios civilizacijos, žuvusios prieš keletą dešimčių tūkstantmečių.

Viso pasaulio archeologai grumiasi dėl teisės kasinėti šioje, jų manymu, palaimintoje žemėje. Kiekvienais metais pranešama apie vis naujus ir naujus atradimus, kurių kiekvienas stebina net vaizduotę. 

Nuo 2004 metų TEZ TOUR remia mokslininkus, šiandien intensyviai tyrinėjančius Egipto žemę. Padedant mokslininkams, mūsų specialistai sukūrė keletą naujų maršrutų, skirtų Senojo Egipto pažinimui.

Nauji Egipto kurortai

Jau ne kartą atostogavote Egipto kurortuose Hurgadoje ir Šarm el Šeiche ir norėtumėte kažko naujo? Šią žiemą siūlome pailsėti ir kituose, ne mažiau įspūdinguose šios šalies kurortuose. 

Prieš kelerius metus visiškai netoli Hurgados išdygo nedidelis kurortas El Guna. Šis jaukus miestelis yra unikalus – jame daugybė puoštų raižytais tilteliais dirbtinių jūros vandens kanalų, be to, jis išsiskiria geru architektūriniu sprendimu – daugelis viešbučių (čia jų nėra daug ir beveik visi 4 ir 5*) yra ant jūros kranto ir turi plačius smėlio paplūdimius, o kanalai sudaro padalinto į saleles kurorto įspūdį. El Gunoje itin jauku, čia viskas po ranka – išėjęs iš viešbučio gali patekti tiesiai į golfo laukus su apšviestais pėsčiųjų takeliais. Tiesa, šiais takeliais nelabai kur nueisi, nebent iš viešbučio į viešbutį arba restoraną. Jaunimas ir aktyvaus poilsio mėgėjai gali ir pasigesti linksmybių, bet jei domitės golfu (nardymo sąlygos šiame kurorte – vidutinės), nenusivilsite. Šis kurortas yra tikras rojus trokštantiems ramybės, jūros, saulės, smėlio ir gražaus reginio. 

Gretimas rajonas, Safaga, išaugo ant uosto miestelio – šiek tiek nešvaraus, įvairiaspalvio, bet įdomaus. Viešbučiai čia seni ir dauguma jų – 3-4*, nes šiuolaikinių statybų šiame kurorte kol kas nevyksta. Tačiau Safaga turi kitą vertę: ateityje jo laukia gydomojo kurorto, prilygstančio netoliese esantiems Negyvosios jūros, šlovė. Unikalaus mikroklimato dėka odos ligų kankinami žmonės čia greitai pajunta palengvėjimą. Tiesa, specialias gydomąsias programas kol kas siūlo tik viešbučio „Menaville“ klinika (gydymas čia kainuoja pigiau nei Izraelyje). Joje teikiamos procedūros ir vestibiuliarinio aparato sutrikimais besiskundžiantiesiems – tai gydymas juoduoju smėliu, turinčiu radioaktyvių elementų ir mineralų.

“Noriu atsigulti ir… kad niekas nejudintų,“ – maždaug taip savo svajones apie poilsį įvardija 80 procentų turistų. Tiesa, vėliau svajonė apauga detalėmis: kad viešbutis būtų 5*, kad aptarnavimas būtų nepriekaištingas, kad būtų smėliukas, žuvytės ir būtinai – koralai. Ir dar „viskas įskaičiuota“ maitinimo sistema! Jei apie tai svajojate, vykite į Makadi Bėjų. Šiame kurorte, kuris įsikūręs vos 30 km nuo Hurgados, laukia nauji 4-5* viešbučiai garsiais pavadinimais: „Le Meridien“, „Royal Azur“, „Intercontinental“, „Sheraton“, be to, daugelis jų siūlo poilsį su „All Inclusive“ (“viskas įskaičiuota“) maitinimo sistema. Žodžiu, didžiausias Makadi Bėjaus privalumas – galimybė pailsėti prie Raudonosios jūros ištaigingame viešbutyje, kur nuostabus aptarnavimas, smėlėtas paplūdimys ir koralų rifai akvatorijoje. Tiesa, dar pridėkite audringo naktinio gyvenimo įspūdžius ir galimybę apsipirkti. Palyginti su kitais kurortais, poilsis Makadi Bėjuje nėra toks pigus. Tačiau už svajones reikia mokėti! 

Soma Bėjų atskiru kurortu kol kas vadinti negalime, čia veikia tik du viešbučiai – „Sheraton“ ir „Intercontinental“ – ir statomi dar keli 5* viešbučiai. Ateity šiam kurortui prognozuojama VIP kurorto šlovė, tačiau iki jos – dar keleri metai. Taigi, šiuo metu galite pailsėti kaip VIP klientas, sumokėjęs daug mažesnę kainą. Tiesa, Soma Bėjus išsidėstęs šiek tiek nuošaliau kitų kurortų, todėl daugeliui poilsiautojų susidaro „apleisto smėlynuose“ kurorto įspūdis. 

Laikas

Egiptas kaip ir Lietuva priskiriami UTC+2 (Koordinuotas Universalus Laikas) laiko juostai. Tai reiškia, kad laikas šiose šalyse nesiskiria. Tiesa, vieną rudens ir vieną pavasario mėnesį laikas Lietuvoje ir Egipte skiriasi, nes pastarojoje šalyje laikrodžio rodyklės sukamos visu mėnesiu vėliau. 
 

Klimatas

Egipto klimatas – karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemą (gruodį, sausį ir vasarį). Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20 laipsnių Celsijaus Viduržemio jūros pakrantėse iki 26 laipsnių Celsijaus Asuane. Nakties metu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra gali nukristi iki 8 laipsnių Celsijaus. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamo karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrenta Aleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5 metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę, kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių. 

Kovą – balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas, nešantis dulkių debesis).

Pinigai

Piniginis Egipto vienetas – svaras (paund) arba lira. Vieną svarą sudaro 100 piastrų. Popierinės kupiūros – 1, 5, 10, 20, 50, 100 svarų. Atkreipkite dėmesį, kad 25 ir 50 piastrų kupiūros taip pat gali būti popierinės. Būkite atidūs ir nesumaišykite 50 piastrų su 50 svarų, ypač kai gausite grąžą iš 100 svarų. Žinokite, kad vienoje banknotų pusėje užrašai yra arabų kalba, kitoje – anglų. Pinigus galite pasikeisti bankų skyriuje viešbutyje bei bankuose mieste. Dažniausiai skirtumas keičiant pinigus banke ar banko skyriuose viešbučiuose nėra didelis. Bankomatai yra mieste šalia bankų arba kai kuriuose didesniuose viešbučiuose. 

Mokėti už paslaugas ir pirkinius geriausia svarais, kadangi parduotuvėse ir restoranuose valiutų kursas skirias nuo banko. Rekomenduojame keistis nedideles pinigų sumas. Mieste atgalinis valiutos keitimas negalimas, labai dažnai oro uoste svarų taip pat nekeičia į dolerius, tačiau DUTY FREE oro uosto parduotuvės priima egiptietiškus svarus. Naudodamiesi bankomatais prisiminkite, kad pinigus Jūs gausite egiptietiškais svarais Valstybinio Egipto banko nustatytu kursu.

Arbatpinigiai

Egipte priimta, paliekant nedidelius arbatpinigius (bakšišus), padėkoti aptarnaujančiam personalui už darbą. Dažniausiai 1-2 svarai kasdien paliekami viešbučio kambaryje, nešikui viešbutyje – nuo 2 svarų. Restoranuose nuo bendros sumos paliekama 5-10 proc. arbatpinigių. Atkreipkite dėmesį į mokėjimo kvitą, gali būti, kad arbatpinigiai jau įskaičiuoti į bendrą sumą. Ekskursijų metu vairuotojams taip pat paliekama arbatpinigių, dažniausiai – nuo 2 svarų (arba 1 JAV dolerį, jei Jūs esate dviese). 

Suvenyrai

Papirusas – tai pats unikaliausias suvenyras iš Egipto, taip pat egzotiniai aromatiniai aliejai (geros kokybės), akmeninės statulėlės, medvilnės dirbiniai ir egiptietiški auksiniai papuošalai (18 karatų auksas).

Nacionalinės šventės 

Naujieji metai – sausio 1 d. 

Koptų Kalėdos – sausio 7 d. 

Sinajaus išlaisvinimo diena – balandžio 25 d.

Koptų Velykos Sham al-Nassim – 2007 m. bus balandžio 8 d. 

Darbo diena – gegužės 1 d. 

Revoliucijos diena – liepos 23 d.

Nilo potvynio diena – rugpjūčio 15 d. 

Pergalės prieš Izraelį (1956 m.) diena – rugsėjo 23 d.

Karinių pajėgų diena – spalio 6 d. 

Sueco išlaisvinimo diena (1973 m. jį užėmė Egipto kariuomenė) – spalio 23 d. 

Pergalės diena (1956 m. Egipto kariuomenė užima Saido uostą) – gruodžio 23 d.

 

Pagrindinių šalies religinių švenčių data kiekvienais metais keičiasi (musulmonai gyvena pagal mėnulio kalendorių, kuris nesutampa su grigališkuoju):

Aukojimo šventė „Eid el Adha“ – 2005 m. buvo švenčiama sausio 19 d., 2006 m. – sausio 8 d. ir gruodžio 30 d., 2007 m. bus švenčiama gruodžio 19 d. 

Pirmoji musulmoniškųjų Naujųjų metų diena „Ras el-Sana el-Hegira“ – 2005 m. buvo švenčiama vasario 10 d., 2006 m. – sausio 30 d., 2007 m. bus švenčiama sausio 19 d. 

Pranašo Mohamedo gimimo diena „Moulid el-Nabi“ – 2005 m. buvo švenčiama balandžio 20 d., 2006 m. – balandžio 9 d., 2007 m. bus švenčiama kovo 30 d. 

Musulmonų pasninko mėnuo „Ramadan“ – 2005 m. prasidėjo spalio 2 d., 2006 m. prasidės rugsėjo 21 d., o 2007 m. – rugsėjo 12 d. 

Pasibaigusio Ramadano mėnesio šventė „Eid el-Fitr“ – 2005 m. buvo švenčiama lapkričio 1 d., 2006 m. bus spalio 21 d., 2007 m. – spalio 12 d. 

Comments