TRILOGIJA: ORTOPEDIJOS VERSLAS - KLESTINTI KLEPTOKRATIJA? I dalis. SAM: AR PO KILNIAIS TIKSLAIS IR SKAMBIAIS LOZUNGAIS NESISLEPIA ADMINISTRACINĖS-POLITINĖS KORUPCIJOS ŠEŠĖLIS?

Nacionalinė Medikų Asociacija paskelbė 2016-06-08 08:07

Per šalį nuvilnijus ortopedijos įmonių demonizavimo skandalui, galima pažvelgti, kokių gi priemonių ėmėsi Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.

Formaliai pažiūrėjus, lyg ir viskas atlikta - pakeista ligų, pagal kurias skiriami ortopediniai gaminiai, nomenklatūra, patvirtinta nauja ortopedinių gaminių gamybos organizavimo tvarka, kuri įsigalios nuo kitų metų gegužės mėnesio, po neplaninių patikrinimų dalinai sustabdyta trijų ortopedijos įmonių veikla.

O realiai kas nuveikta? Apie tai viskas iš eilės.

Pakeitus ligų, pagal kurias skiriami ortopedijos gaminiai, nomenklatūrą, aiškiai matome, kad daugelis iki šiol gavusių kompensuojamus ortopedinius gaminius asmenų jų jau nebegaus. 

Įdomūs pasikeitimai ortopedinės avalynės skyrimo tvarkoje, ypač vaikų amžiuje. Daugelis vaikų, kurie dėl plokščiapėdystės ir šleivapėdystės gaudavo kompensuojamą ortopedinę avalynę, daugiau jos nebegaus arba nebegaus be solidžios priemokos. Iki šiol galioja tvarka kai dėl “kintamo balo” metodikos (metodika, kurios nėra daugiau niekur pasaulyje) pagaminusi avalynę ir atidavusi ją pacientui įmonė tik mėnesio paaigoje sužinodavo, kokią sumą už atiduotą avalynę kompensuos VLK. Taigi jau iki naujos tvarkos atsiradimo kintamo balo metodika  nulėmė, kad vaikiška ortopedinė avalynė buvo nuostolinga arba beveik nuostolinga, priklausomai nuo to mėnesio kintamo balo dydžio. Kas pasikeitė naujoje nomenklatūroje? Ogi, ortopedinės avalynės kompensacijos dėl šleivapėdystės visai nebeliko, o plokščiapėdystės korekcijai skirta avalynė priskita prie gerokai pigesnės ortopedinės avalynės grupės, todėl iš pacientų tėvų bus reikalaujama priemokos. Dar daugiau, ortopedijos įmonėms leista imti iš pacientų ir didesnes priemokas dėl technologinių ypatumų, tik niekur neapibrėžta, kokie tie galimi technologiniai ypatumai. Leidimas neribotai apmokestinti pacientus duotas.

Įdomus pastebėjimas - vaikų pėdos deformacijai patvirtinti reikės atlikti pėdų rentgenogramas. Tik taip bus galima užsakyti ortopedinę avalynę, nors yra kitų objektyvių diagnozės patvirtinimo būdų, kur nereikalinga rentgeno spinduliuotė ir papildomos PSDF išlaidos tyrimams apmokėti. Tiesa, nėra nurodyta, kiek kartų per metus reikės atlikti rentgenogramas, nes vaikiška ortopedinė avalynė yra skiriama du kartus per metus. Ar rentgeno spinduliais “sveikatinsime" vaikus du kartus per metus? Ir taip, koreguosis pėdų deformacijos? Ar tai naujas pėdų deformacijų gydymo būdas retgeno spinduliais?

Gal taip valstybė sutaupys? Tikrai ne, nes galioja tas pats principas kaip ir prie kelio įtvarų - skiriama biudžeto suma ortopedinei avalynei kompensuoti nesikeičia. O įvertinus tai, kad vaikiška ortopedinė avalynė ir toliau išlieka toje pačioje grupėje su gerokai brangesne suaugusių ortopedine avalyne, tikėtina, kad dėl mažo pelningumo vaikiška ortopedinė avalynė bus visai neskiriama, paliekant didesnius pelnus brangstančiai suaugusių ortopedinei avalynei. Tik nesuvokiantys, kokia svarbi yra vaikų pėdos ankstyva korekcija, galėjo priimti tokią tvarką. 

Sveikatos apsaugos ministrei palaikius ortopedijos magnatų inicijuotą ortopedijos skandalą, dalinai sustabdyta trijų ortopedijos įmonių veikla, dviejų iš jų dėl tariamai nekokybiškos ortopedinės avalynės. Ar ji sustabdyta dėl pacientų daugybinių skundų? Tikrai ne. Pacientai puikiai vertino šių įmonių gaminius, skundų nebuvo, didėjo pacientų srautai, kadangi jie rado tai, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo gavę. Tačiau tam tikrų ortopedijos įmonių asociacijai inicijavus ortopedinių įmonių patikrinimo skandalą, biurokratai nusprendė kitaip - žmogus pats nežino, su kuriais batais jam vaikščioti geriau ir mažiau skauda kojas. Biurokratas žino visa tai kur kas geriau už patį  pacientą. Įmonių veikla sustabdyta, nors jų produkcija atitiko visus ortopedinės avalynės europinius standartus. 

Gal pacientas tapo geriau gydomas? Ne, pacientui tik pablogėjo paslaugų prieinamumas - per tris mėnesius aptarnauta beveik du kartus mažiau pacientų, susidarė iki pusmečio trunkančios laukimo eilės. Gal biudžetas sutaupė lėšų ir valstybė nuo to tik išloš? Vėl gi, biudžeto skiriama suma išliko ta pati,  tik beveik du kartus išaugo ortopedinės avalynės įkainis (kintamas balas nuo liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio išaugo nuo 0,4434 iki 0,8670) ir atitinkamai iki 8-12 kartų likusių rinkoje gamintojų  (tų kurie inicijavo skandalą) pelnai. 

Pasitvirtino vienos iš į skandalą papuolusių ortopedinių įmonių vadovo viešai 2015 m. rugpjūčio mėnesį pasakyta mintis, kad neplaninius ortopedinių įmonių patikrinimus ir visą išpūstą skandalą inicijavo tam tikra galimai korupcinė intersų grupė, kuri  su sveikatos apsaugos ministerijos vadovų, valstybinių ligonių kasų ir tam tikrų seimo narių pagalba sugebėjo gerokai padidinti savo pelnus. Kas galėtų paneigti, kad korupcija su kleptokratijos prieskoniu Lietuvoje klesti?

Bet tuo ministrės nuopelnai valstybei dar nesibaigė. Patvirtinta nuo kitų metų gegužės mėnesio įsigaliosianti ortopedinių gaminių gamybos tvarka. Ministrė užsimojo pakeisti Bendrijos teisę - pagal ministro įsakymą bus pakeista gamintojo sąvoka, kuri iki šiol aiškiai apibrėžta bendrijos teisės. Gal tai teisingas revoliucinis žingsnis Bendrijos istorijoje? Paanalizuokime.

Pagal naujai įsigaliojusią tvarką, individualius gaminius galės gaminti tik viena izoliuota įmonė, kuri  negalės bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir negalės iš kitų įmonių pirkti tam tikrų ortopedinių gaminių komponentų ar paslaugų. Jei perki, reiškia tai jau ne individualus gaminys, nors galbūt jis ir pagamintas individualiai, o serijinis. O serijinio kaina jau visai kita, mažesnė. Gal gerai, gal išloš valstybė? Gal bus geresnė ortopedinių gaminių kokybė?

Ne valstybė tikrai neišloš, nes kokybiškų visų ortopedinių gaminių komponentų šiandien  negamina nei viena Lietuvos rinkai gaminati ortopedijos įmonė. Nei viena ortopedijos įmonė Lietuvoje nepagamina kokybiškų fiksuojamo kampo šarnyrų, kojos protezų priėmėjų, ortopedinių batų padų ir pan., todėl kokybiškus komponentus perka iš trečiųjų šalių. Dabar tai bus draudžiama. Taigi, ar sugrįšime į ortopediją, kuri buvo prieš 50  metų, kai įmonės pačios gaminosi visas detales ir komponentus? Ar sugrįšime į provincialios gamybos laikus, kai visame pasaulyje įsigali pramonės globalizacija? Manau, kad ne. Kai kam bus leista išimties tvarka pirkti tam tikras detales, tam tikrus komponentus. O kur išimtys, ten geri pelnai. Ar sunku būtų nuspėti kam bus tai leista daryti? Manau, nesunku. Ortopedijos magnatai valdo. Tik ar ne su korupcijos kvapu tas tariamai provincialus sveikatos politikų mąstymas?

Kitas “skaidrios sveikatos politikos perlas” - nuo šių metų įsigaliojusioje ortopedinių gaminių gamybos tvarkoje numatyta, kad individualią avalynę gaminantis gamintojas privalės saugoti vienerius metus pagal paciento koją pagamintus individualius kurpalius ir “primatuojamą apavą”. Tikslas, tarsi, kilnus - įsitikinti, kad ortopedinis batas pagamintas tikrai individualiai, būtent tam pacientui. Bet pažiūrėkime, kas po tuo slepiama. Kodėl  turi būti saugomi individualūs batų kurpaliai, o ne , pavyzdžiui, kur kas brangesnių ortopedinių gaminių - kelio įtvarų ar protezų modeliai?

Pradėkime nuo priešistorės. Tokia tvarka, kai buvo reikalavimas saugoti individualius kurpalius jau buvo, bet dėl didelių sandėliavimo sąnaudų, nemažų investicijų į kurpalio modelį nepasiteisino. Kurpalių saugojimo tvarka padidino ortopedinės avalynės gamybos sąnaudas beveik   30 procentų. VLK visa tai žinojo, todėl labai preciziškai tos tvarkos laikymosi nuostatų netikrino. Logiška. Tvarka buvo atšaukta.

Na, o dabar antras dublis - vėl tvirtinama tvarka, kuri jau buvo nepasiteisinusi. Kodėl? Gal taip bus naudingiau pacientui?

Pacientui naudingiau tikrai nebus. Daugelis ortopedijos avalynę gaminančių įmonių atsisakys saugoti kurpalius, nes tam reikalinga daug papildomų sandėliavimo patalpų, investicijų į kurpalius. Todėl gamins to tipo ortopedinę avalynę, kuriai nėra reikalavimo saugoti individualius kurpalius, pigesnę. Taip, pacientas gaus realiai tokią avalynę, kokios jam ir reikia, tik  su vienu esminiu skirtumu - vietoj nemokamos avalynės, kuri jam priklauso pagal galiojančią nomenklatūrą pagal pacientui nustatytą diagnozę, pacientui teks primokėti iki 50 procentų avalynės kainos. Brangu. Ką pacientas darys? Skųsis sveikatos apsaugos ministrei? Kitiems klerkams? Ne, pacientai eis pas tuos, kurie galimai šią tvarką iniciavo - pas tuos pačius ortopedijos magnatus, kurie galimai ir inicijavo šios tvarkos atsiradimą. 

Skeptikas pasakytų: kodėl pas ortopedijos magnatus, juk ir ortopedijos oligarchams galioja ta pati tvarka? Taip, tik ortopedijos magnatai jau pasirūpino tuo, kad jiems nereikėtų saugoti ortopedinių kurpalių - jie už europinių projektų pinigus nusipirko itin brangias technologijas, kurios šiuos individualius kurpalius saugos skaitmeniniame variante ir prieš VLK patikrinimus bet kada  skubos tvarka galės pagaminti individualius kurpalius ir pateikti kaip įrodymą, kad individualūs kurpaliai buvo.

Galimai šiuo tikslu ortopedijos magnatai ir inicijavo ortopedijos skandalą. Jie parašė skundą VLK ir, tarsi neetiesiogiai, rekomendavo savo “ortopedinės avalynės ekspertus”. Tiesa, šie “ekspertai” nieko bendro neturi nei su ortopedija, nei su legaliu ekspertiniu darbu, na nebent tik tiek, kad jiems bendra yra pas ortopedijos magnatus dirbantys sutuoktiniai ir kiti giminaičiai. Taigi, tų “ekspertų” išvadose, tarsi nepastebimai, buvo pažymėta - ortopedinės avalynės kokybei vertinti reikėtų individualių kurpalių. Na, prašom, naujoje tvarkoje viskas įtraukta. 

Skeptikai pasakytų: kas trukdo kitoms įmonėms įsigyti naujas technologijas ir tą patį daryti, ką daro ortopedijos magnatai? Taip, niekas. Bėda tik ta, kad pasaulyje atsiradus naujoms “išmanioms medžiagoms”, kurios puikiai adaptuojasi prie paciento pėdos, modernioje ortopedijoje niekas nebenaudoja individualių kurpalių. Tai jau reliktas, todėl investicijos į brangias praeities technologijas yra mažų mažiausiai neprotinga investicija. Būtent šių naujų medžiagų atsiradimas Lietuvoje ir suerzino ortopedijos magnatus ir, tik saugodami savo jau istorinėmis tampačias technologijas, iniciajavo ortopedijos skandalą. Taip, dviejų iš trijų ortopedijos įmonių veikla dalinai sustabdyta dėl naujų “išmaniųjų” medžiagų panaudojimo ortopedinės avalynės gamyboje.

O tolimesnė naujos tvarkos įgyvendinimo eiga jau visiems iki skausmo žinoma: pacientai dėl pigumo “stovės” po pusmetį eilėse pas ortopedijos magnatus, pastarieji nedidins gamybos apimčių, nes dėl kintamo balo fenomeno mažiau dirbdamas gauni didesnius pelnus, VLK preciziškai tikrins mažąsias įmones, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos, o kovos su korupcija valstybinės institucijos, sąmoningai ar nesąmoningai pamiršę didžiąją (administracinę-politinę) korupciją, sėkmingai kovos su mažąja korupcija - gaudys gydytojus, kurie galimai turi interesų ortopedijos įmonėse. Tiesa, objektyvumo vardan reikia pažymėti, kad STT pareigūnai pakankamai gerai analizuoja esamą situaciją ir teikia racionalius pasiūlymus kaip keisti situaciją ortopedijos gaminių rinkoje, tik ar tai girdi už tai atsakingi SAM pareigūnai? Bet apie tai antrojoje trilogijos dalyje. 

Comments