Akademikas J. Brėdikis: Visą gyvenimą mane traukia ieškojimai
Žmogus, prijaukinęs širdį ir nuo mirties išgelbėjęstūkstančius žmonių, akademikas Jurgis Brėdikis 80 metų jubiliejaus išvakarėse Eltai sakė niekada nesigailėjęs, kad pasirinko širdies chirurgiją. Iki jo Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių širdis buvo chirurgų neliečiamas organas. J. Brėdikis - ne tik vienas žinomiausių širdies chirurgijos pradininkų, sukūręs nemažai originalių gydymo metodų, bet ir diplomatas, rašytojas, prieš savo jubiliejų išleidęs jau trečią romaną.
- Kai pradėjau dirbti, širdies chirurgijos dar iš viso nebuvo. Daug kas buvo neaišku, daug ko trūko, tad žinojau, kad manęs laukia ilgi ieškojimai. O jie, jei atvirai, mane visada traukė. Jei būčiau pasirinkęs kitą sritį, kurioje taip pat reikėtų kažką kurti, ieškoti, tikiu: būčiau taip pat nemažai pasiekęs.
- Žurnalistams esate sakęs, kad mirtis dirbant operacinėje visada būdavo greta, kaip rimta konkurentė. Ir kartais iš jos nagų plėšte išplėšdavote žmogaus gyvybę. O jei nepavykdavo to padaryti, kaip jausdavotės?
- Aišku, prastai. Labai išgyvendavau kiekvieną nesėkmę. Žodžiai "stebuklų nebūna" neatrodė paguodžiantys. Nesutikdavau, kad žmogus turėjo mirti, ir niekas čia nekaltas. Vis mėgindavau sukurti dar kažką naujo, kad bent kito mirtininko likimas būtų pakeistas. Ir rasdavau, ką būtų galima daryti kitaip, kad laimėtų ne mirtis, o žmogus.
- Jūsų tėvelis buvo tarpukario Lietuvos diplomatas, dirbo Prahoje. Šiame mieste Jūs esate gimęs. Ar likimas kada nors Jus buvo į šį miestą nuvedęs jau kaip garsų mediką?
- Buvo. Mane likimas į Prahą, kurioje gyvenau pirmuosius trejus savo gyvenimo metus, sugrąžino net keletą kartų. Buvau pakviestas atlikti pirmąsias Čekijoje operacijas, kurių metu ligoniams buvo pašalinti širdies ritmo sutrikimo židiniai. Per operacijas Klinikinės medicinos institute panaudota mano paties sukurta originali kriotechnikos metodika, pacientus operavau savais instrumentais. Tai buvo 1988-1989 metais.
Paskui mane išrinko Bohemijos ir Moravijos kardiologų draugijos garbės nariu. Juo esu iki šiol. Dar po kelerių metų Čekijoje buvau apdovanotas Purkinje atminimo medaliu už mokslinius tyrinėjimus. O dar vėliau į Prahą sugrįžau jau kaip Lietuvos atstovybės Čekijoje vadovas.
Neslėpsiu, troškau tokio sugrįžimo, teisingiau - dar kartą nueiti tuo prasmingu keliu, kuriuo ėjo mano tėvas. Gimtinės trauka irgi savo suvaidino. Gana greitai gerai išmokau čekų kalbą, skaičiau ja pranešimus, neturėjau problemų bendraudamas su kolegomis ar kitų sričių, ne medicinos, atstovais.
- Diplomatu esate dirbęs ir Turkijoje bei Vengrijoje, o kokiose šalyse buvote garbingai sutinkamas kaip puikus širdies chirurgijos specialistas?
- Operavau ligonius Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Galiu dar pasakyti, kad pas mane, į Kauną, ligoniai važiavo iš visos anuometinės Tarybų Sąjungos. Ir pats daug kur važinėjau, paruošiau daugybę specialistų, kurie savo ligoninėse pradėjo vystyti elektrostimuliaciją, ėmėsi radikalius širdies ritmo sutrikimus šalinti chirurginiu būdu.
Manęs dažnai klausia, ar kada suskaičiavau, keliems šimtams ligonių esu gyvenime padėjęs, o aš atsakau taip: jei padauginsime jų skaičių iš mokinių, kurie tęsia mano pradėtą darbą, skaičiai būtų įspūdingi: tikrai nuo mirties išgelbėta dešimtys tūkstančių ligonių.
- Ar tiesa, kad vieną mokinį turėjote savo namuose?
- Mūsų namuose - vieni gydytojai. Žmona - citologė, ji dirbo Kauno klinikų laboratorijos vedėja. Kai namie kasdien kalbama medicinos temomis, nieko stebėtino, kad ir vaikai pasirinko mediko profesiją. Sūnus Andrius buvo mano mokinys, tapo mano sekėju, plėtojo tą pačią kryptį, kaip ir aš. Dabar jis dirba JAV. Floridoje, toliau gilinasi į širdies aritmijų gydymo problemas. Duktė Aida - vaikų psichiatrė, dirba Lietuvoje.
- Prasitarėte esąs profesorius emeritas. Bet neatrodo, kad būtumėt susirengęs poilsiauti. Pokalbiui su ELTA atitrūkote nuo svečių, kurie į Jūsų jubiliejų atvyko net iš Japonijos, ir dabar Kauno klinikose domisi širdies chirurgų darbu. Mums kalbantis pasiuntinukai pristato Jums kolegų, draugų sveikinimus iš įvairiausių pasaulio miestų. Tai Jūsų profesinė veikla tęsiasi visu intensyvumu, kaip pačiais brandžiausiais širdies chirurgijos pradininko darbo metais?
- Iš tikrųjų labai smagu, kad turime ką parodyti Kauno klinikose Japonijos žemų temperatūrų medicinos draugijos prezidentui bei mokslinei sekretorei, atvažiavusiems manęs pasveikinti. Gera, kad daugybė puikių specialistų, kuriems padėjau siekti profesinių aukštumų, darbą tęsia pagaliau baigtoje klinikoje.
Mano iniciatyva prieš 25-erius metus (tuo metu jau dirbau diplomatu) buvo pradėtas statyti Kardiochirurgijos korpusas. Paskui dėl lėšų stokos darbai ilgam sustojo ir galop profesoriaus Rimanto Benečio bei kitų kolegų pastangomis čia sulaukta įkurtuvių.
Aš tebesu smarkiai užsiėmęs žmogus. Skaitau Rytų šalių tradicinės medicinos kursą, turiu daugybę visuomeninių pareigų. Neseniai įkūrėm Kaune asociaciją "Šviesuva", aš - jos valdybos pirmininkas. Tokias pačias pareigas einu ir Mokslų akademijos fonde "Mokslas ir visuomenė".
- Akademikas Jurgis Brėdikis - daugybės monografijų ir vadovėlių autorius, dar parašęs daugiau nei 1000 mokslinių ir kitokių straipsnių. Bet, pasirodo, jis - ir grožinės literatūros kūrėjas. Ketvirtadienį, jubiliejiniame renginyje, pristatoma jau trečia tokio pobūdžio Jūsų knyga "Ties riba". Kas Jus patraukė į literatus, ar būtent tokios išraiškos prašosi per gyvenimą susikaupusios daugybė minčių ir idėjų, o gal dėl kitų priežasčių širdies chirurgas tampa rašytoju?
- Literatūra mane traukia nuo seno. Dar prieš pradėdamas rašyti mokslinius straipsnius, buvau parašęs nemažai apybraižų populiariausiems žurnalams - "Švyturiui" ir kitiems. Viduje visą laiką kirbėjo noras rašyti. Jei kelis dešimtmečius nerašiau, tai tik dėlto, kad neturėjau kada.
Pastaraisiais metais skaitytojams pasiūliau "Gyvenimą klinikoje", romaną "Ne dievai". Trečias romanas "Ties riba" parašytas jaučiant mediko pareigą atskleisti, kokią, švelniai tariant, riziką kelia žmogaus sveikatai didysis sportas. Kiek sužalotų, sveikatos netekusių žmonių, kiek staigių mirčių, o dar kai žinai, kad kai kurios sporto taisyklės leidžia žaloti žmogų, negali tylėti. Taigi yra apie ką rašyti. Romano veikėjai, žinoma, turi realybėje prototipus, bet nenorėdamas nieko užgauti, jų konkrečiai neįvardinsiu. Galiu pasakyti: vienas žalgirietis ir vienas sporto medicinos gydytojas.
- Kaip senam medicinos vilkui (matau, nepykstate taip pavadintas) dabar atrodo šiandieninė Lietuvos sveikatos apsaugos politika?
- Nesinori į ją gilintis. Galiu tik pasakyti: lietuviai seniai nesilaiko to principo "joks paukštis savo lizdo neteršia", o turėtų jį prisiminti. Dar galiu pridurti, kad nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokios sveikatos apsaugos, kuri patenkintų visus žmones. Kad pas mus padėtis neprasta, jums paaiškins tas, kam pagalbos prireikė Ispanijoje ar kitoje nelabai egzotiškoje šalyje. Tad mūsų medicina tikrai nėra blogiausia Europoje. O vardinti šiandien jos trūkumus tiesiog nenoriu. Taip gražiai šviečia saulė...
Šaltinis: ELTA
Akademikas Jurgis Brėdikis - išskirtinė, kardiochirurgas, žinomas ir už Lietuvos ribų, kaip širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo vienas pradininkų. J.Brėdikis gimė 1929 m. Prahoje. Kauno klinikose 1957 m. įsteigė Širdies chirurgijos centrą, sukūrė širdies ritmo sutrikimų gydymo originalius būdus: elektrokardiostimuliaciją (1960 m.), aritmijų židinių pašalinimą (1977 m.), pirmą kartą panaudojant kriotechniką ir lazerį. J. Brėdikis operavo Berline, Prahoje, Peterburge ir kitur. Buvo kviečiamas operuoti Maskvoje Kremliaus ligoninėje. J.Brėdikis yra 63 išradimų, virš 1000 publikacijų autorius, taip pat parašęs 13 monografijų ir vadovėlių, 3 beletristines knygas. Yra Lietuvos mokslų akademijos ir Rusijos medicinos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgijos draugijos garbės narys, Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, respublikinių mokslo premijų, SSRS valstybinių mokslo premijų laureatas. 1993 - 1994 m. m. jis vadovavo Lietuvos sveikatos ministerijai, 1995 - 1998 m.m. buvo ambasadorius Čekijos, Turkijos ir Vengrijos respublikose. Asociacijos "Šviesuva" įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas.
 Eugenijus Šaltis – pirmųjų Lietuvos televizijos muzikinių filmų režisierius, scenaristas(1968 - :Skambantis namelis”, 1969- “Estradinės melodijos”).1972 m. Lietuvos Televizijoje sukūrė pirmąji pilnametražinį dokumentinį – etnografinį filmą”Kupiškėnų vestuvės”. Nemažą savo gyvenimo atkarpą paskyrė verslo plėtojimui, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo privatų verslą – jau 80-taisiais tapo laisvu ir nepriklausomu verslininku. Tačiau niekada nepamiršo savo tikrosios profesijos (mokėsi Peterburgo (tuometinio Leningrado) Teatro, muzikos ir kino institute) – televizijos kino režisūros. Sukdamasis versle, savo gebėjimus šioje srityje pritaikė rengdamas įvairius džiazo muzikos koncertus.1995 metais pirmasis, po dešimtmečio išsiskyrimo su Lietuvą, pakvietė legendinį Slava Ganeliną į Lietuvą. Draugystė su šiuo iškiliu džiazo meistru bei gerais bičiuliais – saksofoniniku Petru Vyšniausku bei būgninku Arkadiju Gotesmanu “pagimdė” ne vieną koncertą. Kaip prodiuseris yra išleidęs keleta CD( “Trio aljans”, Terra Vandetuje”). Būdamas artimas kito Lietuvos džiazo legendos Romualdo Grabšto bičiulis, Eugenijus yra surengęs ir :Kauno bigbendo” koncertų, o nuo 2009 m. pradžios grįžo į savo jaunystės miestą Kauną, padėti R.Grabštui kuriant naujas :“Kauno bigbendo“ muzikines programas. Mirus maestro R. Grabštui, perėmė „Kauno bigbendo“ vadovavimą. Eugenijus, labai mylėdamas simfoninę ir operinę muzika pirmenybę atiduoda savo didžiajai meilei – Džiazui. Luis Armstrong, Duke Ellington, Caunt Basie, Glenn Miller, Georg Geshwin tai muzikantai, kurių kūryba visada lydi Eugenijų Šaltį.Nesvetimas jam ir šiuolaikinis džiazas. Eugenijaus kaip džiazo „fano“ stažas 55 metai
EGIDIJUS BUOŽIS : Egidijus Buožis pradėjo profesionalaus džiazo muzikanto karjerą 1984 metais, laimėjęs “Jazz improvizacijos” pianistų konkurse. Džiazu susidomėjo dar paauglystėje ir mokėsi improvizuoti savarankiškai, skirdamas tam visą savo laisvalaikį. Baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, vėliau mokėsi LMTA prof. K. Grybausko fortepijono klasėje. Egidijus Buožis tapo pirmuoju pianistu, kuris įtraukė į savo solo rečitalį akademijos Didžiojoje salėje džiazo kompozicijas.
Šiandien Egidijus Buožis yra dažnas tarptautinių džiazo festivalių dalyvis, Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto apdovanojimo “Auksinis diskas 2003” laureatas, nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogas, prodiuseris.
Džiazmenas dažnai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja džiazo bei klasikinės muzikos projektuose, bendradarbiauja su daugeliu žymių lietuvių muzikantų. Palankaus ekspertų bei publikos įvertinimo sulaukė Egidijaus Buožio ir trimitininko Valerijaus Ramoškos įgrotas standartų rinkinys “Solos & Duos” bei su kvartetu įrašytas originalių kompozicijų albumas “At First Sight”. Praeitais metais išleistas naujas kompaktinis diskas “Spontanica” – albumas, suimprovizuotas drauge su saksofonininku Petru Vyšniausku Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje, koncerto iš Egidijaus Buožio inicijuotos spontaniškų koncertų serijos “Impro-vizijos” metu.
Prof., habil. dr., Lietuvos MA tikrasis narys Ramutis Bansevičius - KTU Senato pirmininkas,KTU Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro direktorius. Apie 250 straipsnių, 7 precizinių sistemų dinamikos srities knygų, 300 TSRS išradimų, 15 patentų užsienyje autorius arba bendraautorius. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ir Belgijos Karaliaus karūnos Komandoro ordinų kavalierius, De Montforto Universiteto (Didžioji Britanija) Garbės daktaras, Respublikinių mokslo premijų laureatas (1974, 1986 m.).
|
Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius - gydytojas biochemikas, habil.biologijos mokslų daktaras, ilgametis LVA ir KMU profesorius, Su kitais. parašė apie 20 knygų, iš kurių Biochemija, Klinikinė biochemija ,Kraujo biochemija, Sveika gyvensena nuo vaikystės, Audinių ir organų sistemų biochemija, Šeimos medicinos pagrindai, Homotoksikologija, Cukrinio diabeto biochemija, Lipidų apykaitos patologijų biochemija, Baltymų ir kitų azotinių medžiagų apykaitos patologijų biochemija, Paauglių sveikatos priežiūra šeimos gydytojo praktikoje, Probleminis mokymas Ikiklinikinės studijos KMU ir kitos. Žurnalo Biologinė medicina vyr.redaktorius..
Prof. nuo rudens parengė paskaitų - pokalbių ciklą apie sveiką gyvenseną ir mitybą, kurios neabejotinai sudomins gausų būrį klausytojų: Šiuolaikinės mitybos klaidos ir jų korekcija; Antsvoris ir jo komplikacijos; Aterosklerozė ir mityba; Onkologinės ligos ir mityba; Imuninė sistema ir jos reguliavimas maistu; Osteoporozė ir kalcio problema; Moters mityba įvairiais gyvenimo tarpsniais; Omega rūgščių svarba žmonių sveikatai; Vitaminų ir papildų svarba žmonių sveikatai, Sveiko žmogaus kodas ir galimybės jį išlaikyti ir kt. Profesorius su kitais yra dviejų respublikinių premijų laureatas, Kauno apskrities trečiojo amžiaus universiteto vienas iš įkūrėjų ir lektorių.
|
Prof. habil.dr. Palmira Jucevičienė : KTU Edukologijos instituto direktorė, Ugdymo sistemų katedros vedėja profesorė habilituota daktarė– tarptautiniu mastu žinoma ir pripažįstama mokslininkė, dalyvavusi daugelyje Europos Sąjungos, kitų Europos ir Amerikos šalių mokslo ir studijų programose, ypač glaudžiai bendradarbiavusi ar bendradarbiaujanti su Kembridžo universiteto (Anglija), Lundo universiteto (Švedija), Jyväskyla universiteto (Suomija), Purdue universiteto (JAV), Bocconi universiteto (Italija), Trondheimo mokslo ir technologijų universiteto (Norvegija), Norvegijos vadybos universiteto (BI) kolegomis. Ji Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo mokslinės tarybos išrinkta šio universiteto vizituojančia mokslininke, į šį universitetą nuolat atvykstanti bendriems tyrimams, kurių rezultate drauge su bendraautoriais publikavo monografiją „Aukštasis mokslas šalies vystymui“ (2007, Kembridžas), susilaukusios plataus susidomėjimo pasauliniu mastu. Skaitė paskaitas ar konferencijų plenarinius pranešimus įvairiose Europos Sąjungos šalyse, o taip pat Kanadoje, JAV, Hong Konge, Kinijoje. Buvo kviečiama oponuoti Australijos bei Norvegijos universitetuose parengtas disertacijas. Yra pelniusi J. Williams Fulbright užsienio mokslinių tyrimų stipendijų tarybos ir JAV informacijos agentūros oficialų pripažinimą už dalyvavimą Fulbright programoje 1995 metais Purdue universitete. 1998 metais prof. Palmirai Jucevičienei buvo suteiktas ypač garbingas Comenius diplomas - UNESCO ir Čekijos švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos apdovanojimas už pasiekimus edukologijos moksle ir tyrimo rezultatų diegimą į praktinę švietimo veiklą.
Prof. Palmira Jucevičienė – KTU edukologijos mokslinės mokyklos, 2007 m. Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų pripažintos Aukščiausio lygio mokslo centru (Centre of Excellence), vadovė. Šioje mokslinėje mokykloje yra parengti 56 edukologijos mokslo daktarai. Pati profesorė buvo 29 disertacijų, apgintų Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos kūno kultūros akademijoje, vadovė. Dabar vadovauja 5 doktorantams. Yra publikavusi daugiau nei 200 mokslo straipsnių, 10 monografijų, vadovėlių, kitų knygų. Už mokslo, studijų, projektinę veiklas Lietuvoje yra gavusi Lietuvos švietimo ir mokslo ministro, KTU Rektoriaus, ES Socrates programos, mokslo žurnalo „Pedagogika“ (VPU) redakcinės kolegijos padėkas.
Šalia mokslo ir studijų veiklos, prof. P. Jucevičienė atlieka didelį mokslo žinių sklaidos, konsultavimo, ekspertinį darbą – tarptautiniu, Lietuvos ir miesto lygmenimis. Ypač pažymėtina profesorės ir jos vadovaujamo Edukologijos instituto veikla, nuo 2001 metų siekiant padėti Kaunui vystytis į besimokantį miestą. Atlikti įvairiapusiai tyrimai, drauge su Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriumi organizuotos ir pravestos konferencijos, forumai, seminarai, skleidžiant Kaune besimokančio miesto idėjas, parengta Kauno vystymo į besimokantį miestą strategija. Ypač pažymėtinas ES Comenius projektas, skirtas suburti įvairias šalis į Europinį besimokančių regionų ir miestų tinklą. Šiame tinkle Kauno patirtis buvo ne vieną kartą pristatyta ir yra aukštai vertinama. Tai – svarbus šio projekto Lietuvos nacionalinės koordinatorės prof. Jucevičienės pastangų rezultatas. 2007m. profesorė publikavo savo autorinę monografiją „Besimokantis miestas“, ją dedikavusi savo gimtajam miestui Kaunui. Beje, kuriose pasaulio šalyse ji beplėtotų savo veiklą, nuo savo gimimo dienos ji nuolat gyvena bei dirba Kaune ir Kaunui.
Prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas - habilituotas daktaras, profesorius, Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, Kauno medicinos universiteto Senato narys. Rygos Valstybinio Universiteto Garbės Daktaras. Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas. Baltijos šalių reabilitologų draugijos viceprezidentas. Pasaulinės reabilitologų draugijos Medicininės Tarybos narys. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas - konsultantas. Mokslinio darbo tema: Ligonių ir invalidų su žymiais biosocialinių funkcijų sutrikimais medicininių ir socialinių reabilitacijos programų parengimas stacionariniame, ambulatoriniame bei namuose etapuose. Paskelbęs 500 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose; 18 vadovėlių ir monografijų bei 10 metodinių nurodymų autorius ir bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose: Tokijuje, Rio de Žaneire, Buenos Aires, Osle, Miunchene, Stokholme, Trieste, Ženevoje, Bangkoke ir kitur. Dalyvavo rengiant “Nacionalinę neįgaliųjų integracijos programą 2003 - 2012 metams” Yra “Tarptautinės funkcijų sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacijos” darbo grupės narys, šios klasifikacijos vertimo į lietuvių kalbą mokslinis redaktorius. Yra žurnalų “Medicina”, “Medicinos teorija ir praktika”, “Reabilitacijos mokslai ”, “Sportas ir sveikatos ugdymas” redakcinių kolegijų narys.
NIJOLĖ KUPSTAS BYLA (JAV) - baigė Lietuvos Muzikos Akademiją, yra fortepijono destytoja. Čikagoje baigė religines muzikos studijas: vargonai, dirigavimas, religines muzikos istorija.
Taip pat Čikagoje studijavo tarptautinius ryšius, kultūros politikos ir kultūros vadybos magistrantūros studijos. Kalba anglų, lietuvių, ispanų, rusų, lenkų kalbomis. Vilniaus m. Savivaldybės tarybos visuomeninės Kultūros komisijos narė. Prodiuserė.
P. Nijolė Kupstas Byla suteikė labdarą Pagynės vaikų globos namams, nupirkdama ortopedinį gaminį globotiniui, ketina toliau juo rūpintis.
Režisierius Gintas Žilys - pirmuosius 15 spektaklių pastatė Vilniaus jaunimo teatre. Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R.ir R. Šermanųmiuziklas “Merė Popins” (1977) buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įkūnijo beveik visų žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G. Goberniko muzikinė komedija “Meile nežaidžiama” (1978), W.A. Mozarto opera “Don Žuanas” (1980) R. Kangro roko opera “Šiaurės mergelė” (1983), G. Kuprevičiaus miuziklas “Aš tau siunčiu labų dienų” (1986) ir kitus. 1987 m. įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas jam statė spektaklius, žymiausi A. Žigaitytės opera “Mažvydas“, G. Donizettiopera “Varpelis”, G. Rossini opera “Italė Alžyre”, G.C. Menotti vienaveiksmės operos “Telefonas” ir “Mediumas”. Nuo 1991 m. iki 2005 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovu. 1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera, pastatė operas “Jūratė ir Kastytis”, “Marta”.Nuo 2005 m. gegužės mėnesio - Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas. Svarbiausi pastatymai:
operos:Ch.Gounod “Margarita” (1994, geriausias metų spektaklis Kaune – “Fortūnos” prizas), K.V.Banaičio “Jūratė ir Kastytis” (1996), F.Flotowo “Marta” (1997), U.Giordano “Andrė Šenjė” (1999), G.Verdi “Traviata” (1999), G.Kuprevičiaus “Karalienė Bona” (2002), Ch.Gounod “Romeo ir Džuljeta” (2003), B.Dvariono opera "Dalia", skirta kompozitoriaus 100-osioms metinėms paminėti (2004), G.Bizet "Karmen" (2005), operetės: I.Kalmano “Silva” (1992), J.Strausso “Šikšnosparnis” (1993), “Naktis Venecijoje” (2001), P.Abrahamo “Viktorija” (1996), J.Offenbacho “Orfėjas pragare” (1997), F.Leharo “Grafas Liuksemburgas” (2002), "Linksmoji našlė" (2008), I.Kalmano „Bajaderė“ (2004), F.Loewe miuziklas ”Mano puikioji ledi” (1998), opera vaikams „Nykštukas Nosis“ (2005). 1995 m. suteiktas humanitarinių mokslų docento vardas. 2002 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.. Tais pačiais metais įteiktas Fortūnos diplomas už G. Kuprevičiaus operos "Karalienė Bona" režisūrą. 2004 m. apdovanotas Estijos respublikos Baltosios žvaigždės ordinu už sėkmingą Kauno valstybinio muzikinio teatro dalyvavimą Kurressare „Opera days“ festivalyje, kuriame buvo parodytos dvi jo režisuotos operos G.Verdi „Traviata“ ir Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“.
Algimantas Astrauskas: Inžinierius - protezuotojas. Lietuvos kineziterapeutų draugijos garbės narys, Tarptautinės ortopedų protezuotojų asociacijos narys, Lietuvos standartizacijos departamento techninių komitetų TK 54 Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės ir TK 64 Ergonomika narys. CEN/TC 293 Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės darbo grupės techninis ekspertas. Rusijos Federacijos Protezuotojų gildijos narys. 2004 m.- Kauno m. savivaldybėje apdovanotas „Gerumo plyta“, 2005m.- apdovanotas „Darbo žvaigžde“ už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei, 2005 m.- Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės atminimo medalis už paramą sportui, 2006 m- apdovanotas II laipsnio „Santakos garbės ženklu“ už nuopelnus Kaunui. Deltuvos krašto šviesuolis. Asociacijos „Šviesuva“ prezidentas.
|
Dr.Valentina Šereikienė: socialinių mokslų daktarė (socialiniai mokslai, edukologija). Didžiuojasi, kad dirbo socialinį darbą pas Tėvą Stanislovą. (1986 - 2005 m. m.). Vykdo mokslo - tiriamąjį darbą, kuriant visuomenės informavimo, ugdymo, kultūros, švietimo programas. Daug dėmesio projektinėje veikloje skiria asociacijos „Šviesuva“, A.Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ bei VšĮ „A.Astrausko ortopedijos amato muziejaus“ socialinės veiklos vystymui, kuriamomis programomis siekia prisidėti prie neįgaliųjų bei esančių gyvenimo užribyje žmonių socialinės gerovės ir integracijos į visuomenę. Asociacijos „Šviesuva“ sekretorė, valdybos narė. A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ projektų vadovė. |
Prof. habil. dr. Romualdas Karazija - g. 1942 m., fizikas. VVU absolventas (1964), gamtos mokslų habilituotas daktaras (1993), profesorius (2000). LMA narys korespondentas (2000). Dirba Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju, skaito paskaitas Vilniaus pedagoginiame universitete. „Lietuvos fizikos žurnalo“ vyriausiasis redaktorius. Mokslo darbai iš atomo ir atominių spektrų teorijos, mokslotyros. Parašė per šimtą mokslo straipsnių, dvi monografijas rusų k. ir vieną anglų k. Lietuvos mokslo premija (1995). Išleido fizikos vadovėlius aukštajai mokyklai („Fizikos istorija“, „Fizikos metodologija ir filosofija“) ir vidurinei mokyklai („Fizika humanitarams“ 2d.), per dešimtį mokslo populiarinamųjų knygų. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) aukso medalis už fizikos knygas (2004).
Zenonas Streikus, psichologas, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų centro “Dainava“ direktorius. Mokymo centro „Dainava“, Psichologijos akademijos dėstytojas. Dėstytojas - ekspertas psichologijos, streso valdymo, bendravimo problemų , vadybos, konfliktų valdymo, komandinio darbo, viešo administravimo srityse. Apie 30 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių psichologijos, psichosomatikos ir psichoterapijos klausimais. Druskininkų Savivaldybes tarybos narys, Rotary klubo narys, Europos valstybių tarnautojų mokymo centrų nuolatinės konferencijos vykdomojo komiteto narys, visuomeninės organizacijos „Jaunimas – jaunimui“ valdybos pirmininkas, visuomeninių organizacijų Ž. Lipšico skulptūrų parkas“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ valdybos narys.
Laura Bohne - persiškų kilimų ekspertė, kolekcininkė. 1973 m. gimė Kaune, 1994 m. išvažiavo gyventi ir studijuoti į Vokietiją, Paderborno miesta. Ten baigė IBS international business studies Paderborno universitete. Nuo 21 metų domisi kilimais. 2007 m. savo hobby pavertė profesija. Atidarė unikalią persiškų kilimų galeriją Kaune, kuri yra žinoma visoje respublikoje ir jau ne viena šeima gali džiaugtis turėdami unikalius ir labai vertingus kilimus. Studijos apie šį meną vyksta pastoviai. Skaito paskaitas apie rytų meną.
Birutė Sinkutė – technikos mokslų daktarė. Dirba VŠĮ KPVDPRC ortopedijos protezavimo skyriuje dėstytoja. Pagal aukštųjų neuniversitetinių studijų ortopedijos technologijos programą rengia ortopedus technologus. Su bendraautoriais parašiusi knygą „Ortopedinės avalynės gamybos technologija, ortopedijos technologijos, ortopedinės avalynės gamintojo, pėdos priežiūros mokymo programas“. Parengusi ir pritaikiusi virtualiai aplinkai metodinę mokymo/si medžiagą sveikatos priežiūros specialistams. Klaipėdos universitete tęstinių studijų institute skaito paskaitas tema ortopedijos techninių priemonių gamyba ir pritaikymas. Skaito paskaitas ŠVEISUVOS Vaikų universiteto klausytojams, dalyvauja sveikatos prevencijso programoje.
Dalius Ramančionis: gydytojas - chirurgas, Nacionalinės medikų asociacijos prezidentas, Nacionalinio medicinos centro direktorius, internetinių svetainių www.medik.lt, www.sveikata.tv, vyriausias redaktorius, Amerikos karo chirurgų asociacijos (AMSUS) narys, Aukštesnio gyvybės palaikymo programos ATLS - Lietuva fakulteto narys. Pirmos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų kiekybinio darbo vertinimo sistemos autorius. Labdaringos gydytojų nemokamų konsultacijų telefonu programos Lietuvoje įkūrėjas. Sukūrė asociacijos tinklapį bei dizainą. Dalyvauja sveikatos prevencijos programoje.
Aleksandras Žarskus: Kauno tautinės kultūros centro lektorius, etnologas, knygų bei staipsnių autorius. Garsėja savo paskaitomis visoje šalyje, įžvalgomis, knygomis, straipsniais bei gyvenimo pozicijos tvirtumu. Vadinamas mūsų laikų Vydūnu. A. Žarskus savo paskaitose, knygose bei straipsniuose kelia gilius humanizmo klausimus, dažnai jie sulaukia lavinos kritikos, pasipiktinimo, naujų klausimų, jo teiginiai verčia iš naujo apsispręsti, svarstyti, ginčytis. Lektorius skaito paskaitas iš parengtų ciklų „Šeimos gyvenimo papročiai ir šiuolaikinis žmogus“, „Vidinis žmogaus pasaulis ir Endoekologija“, „Psichologinis savęs pažinimas“ , „Sąmonė ir pasaulėvaizdis“. Jo paskaitos yra labai populiarios, gilios, jos konpektuojamos, įrašinėjamos ir plačiai aptarinėjamos.
Prof.,habil. dr. , LKKA rektorius Albertas Skurvydas - (Biomedicinos mokslai, biologija). LKKA Tarybos ir Senato narys. Dėstomi dalykai: judesių valdymas ir mokymas. Šalia intensyvaus organizacinio, mokslinio bei pedagoginio darbo profesorius daug dėmesio skiria visuomenės švietimui, propaguojant sveiką gyvenimo būdą įvairaus amžiaus žmonėms. A. Skurvydas - ryški asmenybė, žymus mokslininkas, jis - neabejotinas akademijos lyderis. Monografijose bei knygose nagrinėja, kas yra senasis, klasikinis, deterministinis mokslas, kas yra naujasis, sudėtingųjų (kompleksinių) dinaminių sistemų, kurioms priklauso didžioji mus supančios realybės dalis, mokslas. Kitų mokslo darbų, knygų, vadovėlių tikslas – supažindinti studentus ir dirbančius specialistus su judesių mokslo klasika ir naujovėmis – griaučių raumenų struktūra ir funkcija, judesių valdymu ir mokymu, fizinių ypatybių ugdymu, fizinio aktyvumo poveikiu žmogaus sveikatai, sporto treniruotės naujovėmis ir motorinės sistemos, kaip sudėtingosios dinaminės sistemos, tyrimo metodologija.
Kęstutis Kazys Ignatavičius: Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro vedėjas, Kauno miesto ceremonmeisteris, Kauno deputatų klubo prezidentas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senato pirmininkas. Nuo 1996 m. - Kauno miesto ceremonmeisteris. Popiežiaus Jono Pauliaus vizito Kaune (1993) koordinatorius, Restitucijos komisijos pirmininikas, Kauno miesto dienos ir miesto globėjo nustatymo iniciatorius (kartu su Kauno deputatų klubu) ir komisijos narys. Labdaros balių, reprezentacinių priėmimų Kauno Rotušėje organizatorius ir režisierius.
Rytų medicinos lektoriai:
Dr. doc. Dalia Sekmokienė: pagrindinė darbovietė – LVA. Dirba docentės pareigose, rengia visuomenės sveikatos bakalaurus maisto saugos srityje. 2007- 2009 m.m KMU dėstė paskaitas pasirenkamame cikle „Tradicinės rytų medicinos pagrindai“. Yra baigusi Kinų medicinos mokyklą Escuelo Neijing, kurios centras yra Ispanijoje. Mokslinių interesų kryptys: maisto sauga ir kokybė, biologiškai vertingų komponentų panaudojimas maisto produktų gamyboje (funkcionalusis maistas), kinų medicina bei ajurveda. Šiomis temomis skaito paskaitas, rašo įvairius straipsnius moksliniuose bei populiariuose žurnaluose. Per pastaruosius 10 metų Rytų medicinos tema parašė virš 100 populiariųjų straipsnių.
Sigita Vaičiūnienė: gydytoja – refleksoterapeutė. Pagrindine specialybė: gydytoja - terapeutė. Dirba UAB "Foliomeda" gydytoja nuo 1992, praktikuoja Folio metodą, nuo 2000 m. vegetatyvinį rezonansinį testavimą, KMU reabilitologijos katedroje: dėstytoja - asistentė. Veda Rytų medicinos cikle studentams pažintinius seminarus apie kinų mediciną, bei skaito paskaitas apie elekrtoakupunktūrines metodikas. Paskaitose pristatato pagrindinius akupunktūroje taikomus kinų filosofinius pagrindus (jin - yang priešybių vienybės principas, 5 elementų sistema ir jos sąsajos su organizmu) pagrindinius sindromus, kurie gydomi taikant akupunktūrą, akupunktūros pagrindinės technikos ir instrumentai. Akupunktūros naujovės: elektroakupunktūrinės metodikos (trumpai - Akabane, Ryodoraku), plačiau - Folio, vagetatyvinis rezonansinis. Atsiradimo istorija, principai, pritaikymo galimybės, naudojama technika.
Dainius Butvilas: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, KMU reabilitacijos klinikos dėstytojas, daugiau nei 10 metų studijuojantis tradicinę kinų mediciną (akupunktūrą), praktikuojantis Rytų kovos menus, dviejų vaikų tėvas.
Vytis Zabulėnas: Rytų gimnastikos ir kovos menų treneris. Lietuvos Karatė sunkaus svorio čempionas. Pripažintas geriausiu Lietuvos Respublikos suaugusių rinktinės karate treneriu. VO Kauno karatė kiokušin klubo steigėjas ir prezidentas. Lietuvos jogos asociacijos , Jogos federacijos steigėjas ir pirmininkas. Tarptautinių jogos seminarų organizatorius ir vykdytojas. Projektų ,,Sveikas darželis”,,Aukime šviesūs, būkime šviesūs!”, ,,Jogos mankštos Nidos paplūdimyje”, ,,Astma ir joga”, ,,Sveikos gyvensenos darželiuose užtikrinimo priemonių programos įgyvendinimo paslaugos”, ,,Nuramink pulsą”, ,,Jogos pradžiamoksliai” ir kt. organizatorius ir vykdytojas. E-LAIKRAŠTIS YOGA vyriausias redaktorius. UAB ,,Sveikatos dovanos“ akcininkas ir direktorius. Pirmojo Lietuvos jogos gimnastikos čempionato organizatorius, vyriausias varžybų teisėjas.
Vitalijus Naumavičius: Kinų medicinos specialistas, Europos kinų medicinos asociacijos tarybos narys bei pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys. „Baltijos – Amerikos“ klinikoje dirbantis kineziterapeutas kinų medikų darbą matė iš arti - studijavo Tianzinio medicinos universitete. Diplomuotas biologas Kinijoje ne tik mokėsi gydymo paslapčių, bet ir rinko medžiagą moksliniam darbui apie kiniškų ir lietuviškų vaistažolių cheminę sudėtį.
Aurelija Davidavičienė: Rytų masažų specialistė, sporto medicinos gydytoja. Ajurvedinių masažų centro vadovė. Įvairiais masažų technikas studijavo Indijoje, Vietname, Vokietijoje ir Tailande. VšĮ Sveikatos centro "Amžinoji sandora" vadovė, KMU alternatyvios medicinos asistentė, knygos "Sveikatos pamokos" autorė, akcijos "Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai" koordinatorė.
|
|
