Asociacija "ŠVIESUVA"

Ieškoti šioje svetainėje

Informaciniai rėmėjai

 

 
 
 
 
 
 

Dalyvauja menininkai

 
Kauno Valstybinio Muzikinio teatro solistai
  
Kristina Siurbytė (sopranas)
 
Dar studijų metais K.Siurbyte sukūrė keletą vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Nuo 2002 m. ji yra šio teatro solistė – daugiausia atlieka charakterinius vaidmenis. Solistė daug koncertuoja Lietuvos miestuose, taip pat Austrijoje, Švedijoje, JAV.
 
Gitana Pečkytė (sopranas)

1990 m. tapo jaunųjų dainininkų konkurso „Dainų dainelė” laureate. Tais pat metais įstojo į J.Gruodžio konservatoriją ir baigė ją su pagyrimu. 1994- 98 m. tobulino dainavimo meistriškumą Lietuvos Muzikos akademijos Kauno fakultete. 2000 m. baigė šios specialybės magistrantūrą su Violetos partija G.Verdi operoje „Traviata”. Studijų metais aktyviai reiškėsi koncertinėje veikloje. 2000 m. dalyvavo dainininkės (sopranas) R.Skotto dainavimo meistriškumo kursuose. Nuo 2000 m. G.Pečkytė yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė. Pirmuosius vaidmenis sukūrė dar studijų metu. 2002 m. solistė pelnė Kauno teatralų apdovanojimo „Fortūna” diplomą už Čiboletos vaidmenį J. Strausso operetėje „Naktis Venecijoje”. 2002 m. solistė tapo jaunųjų dainininkų konkurso prie festivalio „Operetė mano meilė“ diplomante. Ryškiausi solistės vaidmenys operose - Mikaela G.Bizet operoje „Karmen” (2005) ir Violeta G.Verdi operoje „Traviata“ (2006).  2008 m. ji pripažinta geriausia Kauno valstybinio muzikinio teatro metų soliste. Nuo 1998 m. G.Pečkytė dėsto vokalo pagrindus Marijampolės kolegijoje Edukologijos ir socialinio darbo fakultete.

 
Rita Preikšaitė (mecosopranas)
gimė Kaune, mokėsi Kauno 26 –oje vidurinėje ir 1 –oje muzikos mokyklose. 1976-80 m. J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje ji tęsė fortepijono specialybės studijas. 1980 ji įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, J.Čiurilaitės solinio dainavimo klasę. 1987 m baigusi vokalo studijas R.Preikšaitė tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste.
Šalia kuriamų vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, dainininkė aktyviai koncertuoja. Jos parengtų vokalinių programų skalė itin plati – nuo baroko muzikos iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Ypatingą dėmesį solistė skiria lietuvių muzikai. R.Preikšaitė koncertavo su Lietuvos kameriniu ir valstybiniu orkestrais, Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestru, Kauno valstybiniu choru ir kameriniu orkestru. Drauge su kolegomis dainininkais ir solinėmis programomis ji koncertavo JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Olandijoje.
R.Preikšaitė su aktore V.Kochanskyte ruošia muzikos ir poezijos vakarus, šias programas girdėjo daugybėje Lietuvos miestų, o taip pat JAV lietuvių bendruomenėse - „Laterna Magica”, „Įeik į mano širdį”, „…gėriau šio pasaulio džiaugsmą stebuklingą” (R.Šumano muzika), „Kalėdų sniegas tyliai krenta”, „Barokinė nuotaika”, „Gyvenimo, šviesos ir meilės versmė”, „Net kai nieko nelieka, lieka meilė”. R.Preikšaitė dalyvavo Pažaislio vasaros muzikos festivaliuose, E.Griego – M.K.Čiurlionio muzikos festivalyje Kaune, Tomo Mano festivalyje Nidoje.

RITOS PREIKŠAITĖS vaidmenys:
Lola        P.Mascagni operoje „Kaimo garbė”, (įvedimas)
Suzuki     G.Puccini operoje „Madam Baterflai”, (įvedimas)
Sona       G.Kančelio muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos”, įvedimas
Madalena G.Verdi operoje „Rigoletas”, 1991,
Nensė      F.Flotowo operoje „Marta”, 1997,
Zibelis      Ch.Gounod operoje „Margarita”, 1994,
Grafienė, Bersi  U.Giordano operoje „Andrė Šenjė”, 1999,
Flora         G.Verdi operoje „Traviata”, 1999,
Valensjena  F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė”, 1988,
Tangolita   P.Abrahamo operetėje „Balius Savojoj”, 1990,
Grafas Orlovskis   J.Strausso operetėje „Šikšnosparnis”, 1993,
Anita         L.Bernsteino miuzikle „Vestsaido istorija”, 1995,
Riketė       P.Abrahamo operetėje „Viktorija, 1997,
Stasi         I.Kálmáno operetėje „Silva”, 1992,
Marija        R.Rodgerso miuzikle „Muzikos garsai”, 1998,
Našlė         J.Kanderio miuzikle „Zorba”, 1999,
Barbora      G.Kuprevičiaus operoje „Barbora Radvilaitė”, 2002,
Auklė         Ch.Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“, 2003, 
Panelė Renė  G.Kuprevičiaus Kauno operetėje „Kipras, Fiodoras ir kiti”, 2003,
Rūmų Dama  G.Gladkovo miuzikle „Brėmeno muzikantai”, 2004,
Motina       T.Kutavičiaus, V.Palčinskaitės operoje „Nykštukas Nosis”, 2005,
Karmen      G.Bizet operoje „Karmen”, 2005,
Karininkas  K.Millöckerio operetėje „Studentas elgeta”, 2006,
Sraigė        Z.Bružaitės operėlėje balete „Voro vestuvės”, 2007,
Berta          G.Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas”, 2007.

Kiti darbai:
Olga - P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas”, Klaipėdos muzikinis teatras,
Mecosoprano partijos:
G.Verdi „Requiem”,
G.Rossini, G.B.Pergolesi „Stabat Mater”,
W.A.Mozart „Requiem”,
A.Vivaldi „Gloria”,
F.Schubert Messa C-dur.

 
 

Baigęs solinio dainavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje T. Ladiga dalyvavo garsiojoje Zalcburgo vasaros akademijoje „Mozarteum“ (Austrija). Nuo 1991 m. T. Ladiga yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, kuria vaidmenis operose, operetėse, miuzikluose. Jis dalyvauja ir kamerinės, operinės, stambios formos kūrinių koncertuose Lietuvoje ir užsienyje – Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Olandijoje, dainavo su Kauno muzikinio teatro orkestru ir choru, Kauno Valstybiniu choru, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru. Nuo 1995 m. dirba Muzikos akademijos Kauno fakultete, nuo 2000 m. dėsto solinį dainavimą.

 

Žanas Voronovas (tenoras)

1990 ir 1992 m. Ž. Voronovas tapo jaunųjų dainininkųkonkurso „Dainų dainelė“ laureatu. 1995 m. įstojo į Lietuvos Muzikos akademijos Kauno fakultetą, studijavo pas R.Kabalinienę, nuo 1999 m. - pas J. Antanavičių. Studijų metu Ž.Voronovas tapo respublikinio E. Čiudakovos dainavimo konkurso II vietos laureatu (1997). 2003 m. magistro laipsniu baigęs studijas jis koncertavo su Panevėžio kameriniu orkestru, dalyvauja koncertinėse programose įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Dar studijų metais Ž.Voronovas sukūrė keletą vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, nuo 2003 metų jis yra šio teatro solistas, sukūrė daugiau nei 20 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. 2007 m. solistas pripažintas geriausiu Kauno valstybinio muzikinio teatro metų solistu.

 
Mindaugas Zimkus (tenoras)

M. Zimkus 2003 m. baigė Lietuvos Muzikos Akademijos, operinio dainavimo studijas. Dalyvavo konkursuose Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje. S.Baro studentų - vyrų balsų konkurse apdovanotas Grand Prix, B.Grincevičiūtės kamerinės muzikos konkurse penė 2-ąją vietą. Apdovanotas diplomais tarptautiniuose konkursuose: kamerinio dainavimo „Gintarinė lakštingala” Kaliningrade, tenorų konkurse Jyvaskule (Suomija), o Vilniaus tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse laimėjo III-ąją vietą (2005).

M Zimkus pastoviai koncertuoja įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Jo repertuarą sudaro tenoro partijos J.S.Bacho, G.F.Hendelio, W.A.Mozarto, L.van Beethoveno mišiose ir oratorijose. Solistas dainuoja 20a. kompozitorių kūrinius, taip pat atlieka kamerinės muzikos programas. Dainininkas kuria vaidmenis visose Lietuvos muzikinėse scenose. M.Zimkus nuo 2006 m. yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas.

 
Liudas Mikalauskas (bosas)
Daugeliui geriausiai žinomas kaip LTV muzikinio projekto „Triumfo arka“ nugalėtojas ir „Auksinio balso“ titulo savininkas, yra Kauno valstybinio muzikinio teatro  solistas, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos bei daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Dainininkas studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto dainavimo katedros doc. Sabinos Martinaitytės klasėje, 2007 m.  stažavosi Velso Karališkame muzikos ir dramos koledže Didžiojoje Britanijoje.

Liudas Mikalauskas dažnai kviečiamas koncertuoti su Kauno simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kameriniu orkestru „Camerata Klaipėda“, Varšuvos nacionalinės operos simfoniniu orkestru, Poznanės operos teatro simfoniniu orkestru, Filharmonijos Sudecka simfoniniu orkestru ir kt.

 
Orientalio ikūrėja ir šokių pedagogė
Gintarė Balčiūnaitė

 

 
 
 
ASOCIACIJOS "ŠVIESUVA" RENGINIUOSE KONCERTAVO RAUDONDVARIO KULTŪROS CENTRO MUZIKINIŲ PROJEKTŲ GRUPĖ „VITRAŽAI“

Dainuojamoji poezija - vadovas Algirdas Svidinskas

 

A.Svidinskas:

Baigė Vilniaus inžinierinės statybos institutą, turi Vilniaus Pedagoginio universiteto etnokultūros pedagogo kvalifikaciją, yra Aukštaitijos etnokultūros globos tarybos narys ir sėlių kultūros draugijos įkūrimo iniciatorius.
Rokiškyje subūrė folkloro kolektyvą „Gąstauta“, kuriam 2006 m. buvo  įteikta LR Kultūros ministerijos, Liaudies kultūros centro ir Dainų švenčių fondo nominacija Geriausiam suaugusiųjų folkloro kolektyvui ir vadovams „AUKSO PAUKŠTĖ – 2005“. A.Svidinskas buvo vienas iš humoro grupės „Ambrozija“ įkūrėjų ir ilgametis kolektyvo narys. Zarasuose dalyvavo kuriant  „country“ grupę „Šulinys“. Atkūrė folkloro kolektyvą „Piliarožė“, kuriame šiandien dainuoja 14 moterų ir 6 vyrai. A. Svidinskas sukūrė du dainuojamosios poezijos kolektyvus – suaugusiųjų (9 nariai) ir jaunimo  (10 narių). Šie abu kolektyvai sudaro muzikinių projektų grupę „Vitražai“.  A.Svidinskas yra dainuojamosios poezijos festivalio „Akacijų alėja“ Kulautuvoje, „Tarmiškosios kūrybos“ festivalio Raudondvaryje iniciatorius. Rengia Lyges, Jurgines, Rasas ir kitas etnografines šventes. Daug koncertuoja festivaliuose ir konkursuose visoje šalyje.

Ilgakiemio kultūros centro moterų folklorinis ansamblis „Sedula“

 


 

Susibūrė 1985 m. rudenį, vadovė Alina Vozgirdienė, kuri šiam ansambliui vadovauja nuo pat pirmųjų įsikūrimo dienų. Šiuo metu ansamblyje dainuoja 13 moterų, nuo 35 iki 75 metų. „Seduvos“ moterys du kartus pabuvojo Danijoje, Brande mieste, su kuriuo užmegzti draugystės ryšiai. Ansamblis dažnai koncertuoja, organizuoja ir praveda vakarones visoje Lietuvoje. Nuolat bendradarbiauja su Kauno Tautinės kultūros centru. Kauno rajone ir daugelyje Lietuvos mistų rengia tradicines kalendorines šventes, vakarones, greta meninės programos vyksta atrakcionai, žaidimai. Neseniai tapo geriausiu Lietuvos folkloro ansambliu, laimėjo 1 vietą folkloro ansamblių respublikiniame konkurse-festivalyje.   
 
LEGENDINĖ GRUPĖ ''AITVARAI'', vadovaujama Kęstučio Ignatavičiaus
1968 -1973 metais populiarių Kauno bigbyto ansamblių muzika tebėra gyva publikos atmintyje. Nors pagal ją šokdavę jaunuoliai šiandien jau penkiasdešimtmečiai arba vyresni, tačiau kauniečiai gerai prisimena pirmąsias grupes. “Bigbytą reanimuoti sunku. Tai vokalinis instrumentinis muzikavimas, kurio autentiką sudėtinga atkartoti. - sako jo organizatorius, miesto ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius. Jis pats - buvęs populiaraus “Aitvarų” ansamblio vadovas ir solo gitaristas. “Raganiai“, “Kertukai”, “Vaizbūnai”, “Gėlės”, “Nenuoramos”, “Gintarėliai”, “Decima”, Aidos Zabotkaitės ansamblis, KPI mechanikų bigbyto grupė - tai gyvoji lietuviškos jaunimo muzikos istorija. Dabar beveik visi šių grupių muzikantai išsibarstę kas kur, profesionaliai negroja.
Ką dainavo 1968-1973 metais Kauno jaunimo numylėtiniai? “Kiekviena grupė turėjo savo repertuarą, savo “gabalus”. Specialiai mums kompozitoriai nerašė, taigi bandėme kurti muziką patys, aranžuodavome lietuviškas ar užsienio melodijas, pritaikydavome joms lietuvišką tekstą. Užsienio muzikos naujienos į Kauną ateidavo labai greitai. “The Rolling stones”, “The Beatles”, lenkų grupių “Czervone gitary” “Trubadury” kūriniai netrukus skambėdavo ir mūsų repertuare”, -  prisimena buvęs “Aitvarų” vadovas. Prieš gerus tris dešimtmečius tuometinis
jaunimas mėgo “Kertukų” grojamą “Lopšinę”, “Gintarėlių” savos kūrybos dainą “Stebis motina ir tėtis”. O “Aitvarų” repertuaro “vinis” iki šiol tebėra gyva ne tik atmintyje. Tai daina “Kam atskyrei mus”, kurios muziką parašė latvių kompozitorius A. Kublinskis, o žodžius - poetas A. Mikuta. 
 

KAUNO SAKRALINĖS MUZIKOS MOKYKLA

Įsteigta 1991 m. vasario 4 d., sušvitus Lietuvos laisvės vilčiai.

Nijolės Jautakienės ir Salvinijos Jautakaitės-Hargreaves iniciatyva, jaunosios kartos auklėjimo naujos vizijos šviesoje, dviejų anksčiau suburtų chorinių kolektyvų („Pastoralė“ ir „Giesmė“) pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyrius įsteigė Kauno Sakralinės muzikos mokyklą. Svarbiausia mokyklos užduotis – mokymas ir auklėjimas, pagrįstas dvasiniais, moraliniais principais, kurie kyla iš žmogiškosios prigimties, laisvos valios ir pareigos savo Kūrėjui.

Mokyklos tikslas – profesinis mokymas religinio auklėjimo šviesoje. Mokykla yra specifinė ugdymo įstaiga, turinti pagrindinį tikslą – per muziką ir kūrybą pamilti Kūrėją.