„DiArchy“ – magijos teatras, įkurtas 1991m. Savo išskirtiniais sugebėjimais jie pelnė žmonių pripažinimą 34 pasaulio šalyse. Daugelio tarptautinių festivalių apdovanojimų laimėtojai. Kuria žmogaus galimybių panaudojimo, savitaigos  ir kitas asmenybės tobulėjimo programas.

Diana ir Arvydas Gaičiūnai –  žmonės, mokantys valdyti savo kūną ir emocijas, žinomiausi, paslaptingiausių rekordų laužytojai, daugelio ekstremalių TV laidų autoriai ir iniciatoriai, magai ir mentalistai,   atskleis Jums savo paslaptis. 

Jų projektus „Užsišaldę lede“, ir „Gyvi be oro“ gyvai stebėjo tūkstančiai žmonių, ir milijonai TV žiūrovų. Pasiekę ne vieną pasaulio rekordą jie įrodė, kad tai kas neįmanoma – tampa įmanoma...

 Atėję sužinosite, kaip naudojant saviitaigą galima savyje atskleisti ir išnaudoti paslėptas savybes, bei praplėsti žmogaus galimybių ribas. 

Tapsite rizikingų eksperimentų bei psichologinių savęs išbandymų dalyviais ir sužinosite kaip išmokinti savo smegenis apgauti Jūsų kūną. 

tereikia mokėti save užprogramuoti sėkmei“, ‒ tvirtins magijos duetas, atskleisiantis, kaip ta padaryti.  Ar iš tiesų savitaiga ‒ stebuklas, galintis išpildyti visas svajones? Pirmą kartą matysite reginį, kur magija ir iliuzija susijungs su žmogaus proto galiomis.

Dalyvaus Akademiko mokiniai:   

doc. dr. Regina Jonkaitienė ir doc.dr.Aras Puodžiukynas / LSMU Kardiologijos klinika/. 

Knyga sulaukė didelio pasisekimo. Kaip teigia knygos autorius, „tai knyga iš mano gyvenimo, apie žmones, kuriuos sutikau per gyvenimą, tuos, kurie man darė įtaką. Knygoje neišvengiau apmąstymų ir apie gyvybę, ir apie mirtį, svarstymų apie laimę“. 

Kard.V.Sladkevičius, Vl.Kuzma, J.Tiknienė, B.Abraitis, Pr.Mažylis, V.Lašas, V.Grinkevičius, A.Stropus, R.Benetis, kitos  knygoje aprašomos asmenybės byloja, kad ir vienas žmogus palieka ryškų pėdsaką istorijoje.

Kokia gyvybės vertė? Memuarinėje Akademiko, kardiochirurgo, mokslininko - išradėjo, pedagogo ir visuomenės veikėjo knygoje galima rasti minčių apie ligonį, pasakojimą, kaip keitėsi jo požiūris į sergantįjį.  

Prisimindamas ankstyvuosius savo žingsnius profesinėje veikloje, J.Brėdikis nustebino: pirmasis chirurgijos mokytojas buvo ne Kaune, ne klinikose, o Šiauliuose: tai garsus to laikmečio  gydytojas Viktoras Grinkevičius.

 Akademikas J.Brėdikis yra pradininkas širdies aritmijų gydyme ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Buvę Akademiko  mokiniai prof.R.Benetis ir kiti šiandien stebi savus mokinius.

Kaip per tą laiką keitėsi paties J.Brėdikio požiūris į aplinką, gyvybę? Į gyvenimą, į Dievybę? Atrodytų, kad žmogus, išsaugojęs gyvybę tūkstančiams, savo patirtimi besidalijantis su aplinkiniais, turi būti laimingas. Akademikas ir šiandien kelia  klausimą: kas ji, ta laimė?

Knygoje geru žodžiu minima ir asociacija “Šviesuva” (prezidentas Algimantas Astrauskas).  Akademikas jai skiria daug jėgų ir laiko: yra "Šviesuvos" įkūrimo vienas iniciatorių ir Tarybos  pirmininkas, subūręs neelinę lektorių grupę, šiandien savo įtaka pritraukiantis geriausius šalies lektorius bei mokslininkus.

KNYGĄ RENGINIO DALYVIAI GALĖS  ĮSIGYTI VIETOJE!  Bus išleistas specialus papildomas KNYGOS tiražas.

Akad. J.Brėdikis   Kauno klinikose 1957 m. įsteigė Širdies chirurgijos centrą, sukūrė širdies ritmo sutrikimų gydymo originalius būdus: elektrokardiostimuliaciją (1960 m.), aritmijų židinių pašalinimą (1977 m.), pirmą kartą panaudojant kriotechniką ir lazerį. J. Brėdikis operavo Berline, Prahoje, Peterburge ir kitur. 

Akad J.Brėdikis yra 63 išradimų, 1000 publikacijų autorius, parašęs 13 monografijų ir vadovėlių, 4 beletristines knygas. 

Yra Lietuvos mokslų akademijos ir Rusijos medicinos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgijos draugijos garbės narys, Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. Lietuvos nusipelnęs gydytojas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, respublikinių mokslo premijų, užsienio mokslo premijų laureatas. 1993 – 1994 m.m. vadovavo Lietuvos sveikatos ministerijai, 1995-1998 m.m.  buvo ambasadorius Čekijos, Turkijos ir Vengrijos respublikose.

Dr. Julius Neverauskas (g.1961) –  nervų ligų gydytojas, gydytojas-psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslo darbuotojas. Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas. Lietuvos senėjimo prevencijos draugijos prezidentas.

Trumpas seminaro pristatymas: Kognityvinė ir elgesio terapija kaip moksliniais įrodymais pagrįsta psichoterapijos kryptis šiuo metu vyrauja daugelio išsivysčiusių valstybių valstybinės ir draudiminės medicinos sistemose. Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo jos naujosios metodikos,  tai yra dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) pagrįstos intervencijos.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos sėkmingai taikomos ne tik mažinant stresą ir lėtinį skausmą, bet ir pasikartojančios depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių nuo alkoholio ir kitų cheminių medžiagų, valgymo ir asmenybės sutrikimų, netgi psichozių gydymui. Per pastaruosius dešimt metų milžinišku greičiu augo mokslinių publikacijų šia tema skaičius pripažintuose moksliniuose žurnaluose:  per 2001 metus jų paskelbta vos 30, per 2007 m. – 170, o per 2010 m. – jau 350.  

Šiuo metu įvedus žodį „mindfulness“ į Google paieškos sistemą, gaunama 5,5 mln. rezultatų. Įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos klinikinėje praktikoje jau įsitvirtino tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Australija, Kanada. Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo pradėta apmokyti JAV karius, vykdančius užduotis pavojinguose pasaulio taškuose.

Dėmesingo įsisąmoninimo metodikos gali būti naudojamos savipagalbai  kaip labai efektyvi priemonė streso valdymui ir kontrolei. Moksliniai tyrimai parodė šios psichoterapijos krypties didelį efektyvumą bendram sveikatos stiprinimui ir daugelio ne tik psichologinių, bet ir vidaus organų sutrikimų gydymui bei profilaktikai. 

Dėmesingo įsisąmoninimo praktika taip pat padeda sureguliuoti vegetacinės nervų sistemos (užtikrinančios visų vidaus organų nervinę reguliaciją) veiklą, stiprina imuninę sistemą ir gerina gyvenimo kokybę bei psichologinį komfortą. Kaskart moksliniais tyrimais nustatomos vis naujos šių psichologinių intervencijų galimybės. 

Labai svarbu, kad minėtos technikos ugdo gebėjimą koncentruotis, dėmesingumą ir kitas psichofiziologines savybes, reikalingas įvairaus amžiaus žmonėms, susiduriantiems su iššūkiais ir stresu. 

Dėmesingo įsisąmoninimo medicininės metodikos atsiradusios moksliškai tyrinėjant senovines savireguliacines ir savikontrolės budistines praktikas šiuo metu įgauna vis didesnį pripažinimą ir praktinį pritaikymą įvairiose gyvenimo srityse.

Be vis platesnio pritaikymo medicinoje ir klinikinėje psichologijoje išsivysčiusiose Europos  valstybėse ir Šiaurės Amerikoje šios gana paprasto, logiškos ir moksliškai pagrįstos metodikos vis daugiau taikomos gerinant vaikų ir paauglių gebėjimus mokyklose, gerinant problemų sprendimo galimybes versle ir pagyvenusių žmonių sveikatą bei savijautą.

„SMEGENYS 800 MLN. KARTŲ GREITESNĖS UŽ KOMPIUTERĮ, ARBA KAIP NEPASENTI?“ 

Naujos knygos  „Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė“ pristatymas.

Nauji mokslo atradimai verčia atsisakyti daugybės iki šiol galiojusių stereotipų bei iš tiesų įrodo, kad proto galia egzistuoja. Mums žengiant paprasčiausią žingsnį įsijungia milžiniškas nervinių ląstelių tinklas, kuris apskaičiuoja, kokie mechanizmai šiam veiksmui turi būti paleisti.

 Jei tai atliktų pats greičiausias šiuolaikinis kompiuteris, norėdami išeiti iš patalpos pro duris, užtruktume 3-4 savaites. Niekas neprilygsta biologiniam kompiuteriui, tačiau kaip jį teisingai naudoti, kad jis tobulėtų, užuot sunykęs?

 Prof.A.Skurvydas pabrėžia, kad mūsų smegenys tobulėja esant dviem sąlygoms – originaliam mąstymui ir įdomiai aplinkai. Taip pat labai svarbu visas problemas spręsti pačiam, o ne pagal kitų pavyzdį. Neigiamos emocijos užsifiksuoja amžiams ir vėliau neleidžia mums kaupti informacijos.

Yra paskaičiuota, kada mažiausiai dirba smegenys: skaitant neaiškų ar perdaug aiškų tekstą įsijungia tik 5 % nervinių ląstelių, sprendžiant problemas pagal pavyzdį – 5 %, mėgdžiojant kitų veiklą – 4 %, aktyviai padedant kitam asmeniui – 3 %, nusirašinėjant – 1 %, mokantis nematant prasmės – 0,001 %, mokantis labai bijant arba smarkiai supykus – 0,000000000001 % .

 Tuo tarpu kai žmogus pats mąsto, smegenys dirba 99%. Jei nervinės ląstelės nenaudojamos, jos nunyksta. Tai tinka tiek sveikam žmogui, tiek ligoniui. Jeigu senyvas žmogus nebemąsto, nebeskaičiuoja, nebeskaito, nebesportuoja, galvos smegenyse dentritų skaičius mažėja, taigi mažėja kontaktų tarp neuronų. Tai, ko nenaudoji, prarandi, nes galvos smegenyse vyksta konkurencija tarp ląstelių – mirusių ląstelių vietą tuoj pat užima sveiki neuronai. Kuo labiau aktyvuojami sveiki neuronai, tuo labiau jie prislopina pažeistuosius. Būtent todėl reabilituojant žmogų būtina jį priversti dirbti su sveika galūne. Tai labai svarbu dirbant, pavyzdžiui, su žmonėmis, patyrusiais insultą.

 LKKA rektorius prof.habil.dr. Albertas Skurvydas - 

(Biomedicinos mokslai, biologija). LKKA Tarybos ir Senato narys. Dėstomi dalykai: judesių valdymas ir mokymas. Šalia  intensyvaus organizacinio, mokslinio bei pedagoginio darbo profesorius daug dėmesio skiria visuomenės švietimui, propaguojant sveiką gyvenimo būdą įvairaus amžiaus žmonėms.  Albertas Skurvydas - ryški asmenybė, žymus mokslininkas, jis - neabejotinas akademijos lyderis. Monografijose bei knygose nagrinėja, kas yra senasis, klasikinis, deterministinis mokslas, kas yra naujasis, sudėtingųjų (kompleksinių) dinaminių sistemų, kurioms priklauso didžioji mus supančios realybės dalis, mokslas. Kitų mokslo darbų, knygų, vadovėlių  tikslas – supažindinti studentus ir dirbančius specialistus su judesių mokslo klasika ir naujovėmis – griaučių raumenų struktūra ir funkcija, judesių valdymu ir mokymu, fizinių ypatybių ugdymu, fizinio aktyvumo poveikiu žmogaus sveikatai, sporto treniruotės naujovėmis ir motorinės sistemos, kaip sudėtingosios dinaminės sistemos, tyrimo metodologija.

 Aleksandras Kriščiūnas - habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, Kauno medicinos universiteto Senato narys. Rygos Valstybinio Universiteto Garbės Daktaras. Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas. Baltijos šalių reabilitologų draugijos viceprezidentas. Pasaulinės reabilitologų draugijos Medicininės Tarybos narys. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas - konsultantas. Mokslinio darbo tema: Ligonių ir invalidų su žymiais biosocialinių funkcijų sutrikimais medicininių ir socialinių reabilitacijos programų parengimas stacionariniame, ambulatoriniame bei namuose etapuose.  

Paskelbęs virš 500 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose; 18 vadovėlių ir monografijų bei 10 metodinių nurodymų autorius ir bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose: Tokijuje, Rio de Žaneire, Buenos Aires, Osle, Miunchene, Stokholme, Trieste, Ženevoje, Bangkoke ir kitur. Dalyvavo rengiant “Nacionalinę neįgaliųjų integracijos programą 2003 - 2012 metams” Yra “Tarptautinės funkcijų sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacijos” darbo grupės narys, šios klasifikacijos vertimo į lietuvių kalbą mokslinis redaktorius.  Yra žurnalų “Medicina”, “Medicinos teorija ir praktika”, “Reabilitacijos mokslai ”, “Sportas ir sveikatos ugdymas” redakcinių kolegijų narys.

2011 m. prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas apdovanotas „Gerumo žvaigžde“: tai yra aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus.  Asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo iniciatyvinės grupės narys, Tarybos narys,  lektorius.

TEZĖS. Naujausi tyrimai įrodo, kad vis dar vyksta žmonių evoliucija ir sparti genų mutacija. Tai reiškia, kad technologiniai ir kultūriniai žmonių pasiekimai nesustabdė evoliucijos proceso. Atrandamos vis naujos gentys,  gyvenančios visiškai izoliuotai nuo bet kokio civilizacijos poveikio.  Kas yra civilizacija? Kas yra sveikata? Kas įtakoja sveikatą? Apie vidutinę gyvenimo trukmę. Žmogaus amžius: chronobiologinis, biologinis, psichologinis. Amžius ir žmogaus sveikata neturi nieko bendro. Į kokius laikotarpius skirstomas žmogaus amžius? Apie veiklos prasmingumą. Per veiklą žmogus daro įtaką savo sveikatai. Žmogaus būtis (egzistencija) yra socialinis veiksmas. Kaip žalojama gamta? Sveikatą trikdantys veiksniai. Šiuolaikinės civilizacijos problemos. Konfliktai tarp skirtingų civilizacijų. Aplinkos veiksniai. Ilgaamžiškumo pagrindiniai principai.

ALGIMANTAS ASTRAUSKAS: 

Algimantas Astrauskas: verslininkas, UAB „Pirmas žingsnis“, VšĮ „A.Astrausko ortopedijos amato muziejus", VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas" savininkas/ direktorius; asociacijos „Šviesuva“ prezidentas; Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas;  Lietuvos kineziterapeutų draugijos garbės narys; Tarptautinės ortopedų  protezuotojų asociacijos narys; Lietuvos standartizacijos departamento techninių komitetų TK 54 Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės ir TK 64 Ergonomika narys. CEN/TC 293 Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės darbo grupės techninis ekspertas.

UAB „Pirmas žingsnis" pripažinta pažangiausia tradicinės pramonės įmone už inovatyvių technologijų kūrimą, aktyvų bendradarbiavimą su mokslu bei visuomenės švietimą /2011.10.28/.  UAB “Pirmas žingsnis”– antra pagal dydį įmonė Lietuvoje, gaminanti ortopedijos technines priemones: protezus, įtvarus, korsetus, ortopedinę avalynę, gydomuosius avalynės įdėklus. Įmonė paslaugas teikia beveik 20 metų. 

Žmonių, kuriems gydymo arba neįgalumo prevencijos tikslais reikalinga ortopedinė pagalba, nuolat gausėja. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, ortopedijos techninės priemonės reikalingos pusei milijono gyventojų.  

Ugnius Algirdas Bagdonas – ŠVIESUVOS studentų švietėjų forumo "senbūvis", aktyvus "Šviesuvos" narys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto studentas. Domisi tiek klinikine medicina, tiek moksliniais darbais. Nuo 2007 LSMU Studentų mokslinės draugijos narys, Krūrinės chirurgijos būrelio pirmininkas. Pristatęs  mokslinių darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vykstančiose konferencijose. Aktyvus kitų organizacijų dalyvis ir narys. Nuo 2011 m. studentų korporacijos Fraternitas Lituanica narys. Domisi ne tik medicinos naujovėmis, bet ir svarbia gydymo  priemone:  gydytojo - paciento bendravimu.  Taip pat domisi kitų šalių kultūra, muzika, groja gitara.

 Ieva Matulevičiūtė:  POEZIJOS TERAPIJA MEDICINOJE.

Guoda Dusevičiūtė:  premjera - nauja daina  ,,Mėlynos alyvos"  (eil.aut.- A.Kalanavičius).  Justinas Miglinas,  kompozitorius, gitaristas: muzikos improvizacijos.

Perpetua Dumšienė:  Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, rašytoja, poetė, aktyvi asociacijos „Šviesuva“ narė, visuomenės veikėja.   Perpetua Dumšienė – poeto Antano Kalanavičiaus (1945–1992) studijų bendramokslė. Vėliau draugystė peraugo į santuoką. 

Tai knyga apie poeto A. Kalanavičiaus (1945–1992) gyvenimą ir kūrybą. Jo poezija jau įsitvirtino skaitančios visuomenės sąmonėje, literatūros tyrinėtojų ir mokslininkų publikacijose bei mokyklų literatūros programose. Čia jungiasi pasakojimas, prisiminimai, laiškai, publikacijos, dienoraščiai, dokumentai. A. Kalanavičiaus kūrybos pirmąją atranką po jo mir­ties padarė  Perpetua Dumšienė, „Šviesos" leidyklos redaktorė, prieš poeto mirtį lankiu­si jį vienkiemy, žinojusi jo eilėraščius. Kol A. Kalanavičius buvo gyvas, jo poezija nebuvo reikalinga nei sovietmečiu, nei jau kelerius metus lais­voj Lietuvoj. Tegu bent dabar skaitytojui atsiveria jo ta­lento gelmė, gaivalingumas, jo vienišas gyvenimas gam­tos prieglobsty, erdvėj, akmenuoti jo vakarai ir juodsi­dabrė nakties tamsa prie žvyringų šaltinių po senais ąžuolais.

Ieva Matulevičiūtė - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto magistrė, Nuo 2009.09 LSMU SMD (studentų mokslinės draugijos)  narė. Nuo 2008.09 nevyriausybinės organizacijos LiMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacija) narė. ŠVIESUVOS studentų forumo pirmininko pavaduotoja, nuo 2012 m.

2012-04-05, ketvirtadienis, 16.00-17.30  

2012-04-12, ketvirtadienis, 16.00- 18.00           (eiti į skyrių REKOMENDUOJAME)          

PERPETUA DUMŠIENĖ: knygos “Dulkėto erškėčio ugny: knyga apie poetą Antaną Kalanavičių: prisiminimai, laiškai, dokumentai“ sutiktuvės .                                                             IEVA MATULEVIČIŪTĖ: POEZIJOS TERAPIJA MEDICINOJE (mokslo pranešimas).                                                Guoda Dusevičiūtė,  Justinas Miglinas, Kotryna Šileikaitė (dainuojamoji poezija).

2012-04–19,  ketvirtadienis, 16.00 – 18.00                                                             (eiti į skyrių REKOMENDUOJAME)       

DANUTĖ KUNČIENĖ: knygos “SLĖPINYS SĖKLOJ” SUTIKTUVĖS .                                           Dalyvaus Lietuvos žolininkai, lietuviškos duonelės ir vegetariškų valgių žinovai.

2012 - 04 – 26,  ketvirtadienis, 16.00 - 17.30                     

Prof. LIUTAURAS LABANAUSKAS,  Gydytojų sąjungos prezidentas:                                                                                       PROBLEMOS MEDICINOJE.

Kviečiame  dalyvauti  nemokamuose  renginiuose!