Vaistinis žargis (Bowiea volubilis)
Bowiea volubilis kaip ir kiti kaudeksiniai augalai pasižymi išskirtinai nekasdieniška išvaizda, pakankamai neįprasta lietuvio akiai. Visgi Lietuvoje tai nėra visiška retenybė: šiuos sukulentus augina Kauno botanikos sodas, VPU oranžerija, jų taip pat pasitaiko ir įdomesnėse asmeninėse kolekcijose. Ant mano palangių šie sukulentai taip pat netruko atsirasti kaip būtinoji kaudeksinių sukulentų kolekcijos dalis: iš pradžių mažytis išsvajotas augalėlis, parsisiųstas iš Čekijos, vėliau ir didesnis (8 cm skersmens) bendravardis.
Egzistuoja lietuviškas Bowiea volubilis pavadinimas – vaistinis žargis, nors tarp augintojų dažniau tenka išgirsti lotynišką augalo vardą arba itin artimą lietuviškos fonetinės transkripcijos variantą – „bovėja“. Verta žinoti, kad lotyniškame pavadinime įamžinta garsaus britų augalų rinkėjo J. Bowie pavardė. Jo garbei augalas ir buvo pavadintas Bowiea volubilis.
Augalas priklauso hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimai. Pirmą kartą jis buvo aprašytas V. H. Harvio (W. H. Harvey) 1867 metais. Vaistinio žargio natūralios augimvietės yra Pietų Afrika bei rytiniai jos pakraščiai (Zimbabvė, Malavis, Zambija, Tanzanija), kur vyrauja dykumos bei pusdykumės. Čia, pasinaudodami menku krūmokšnių pavėsiu, tarpsta sultingi žargio svogūnai, gebantys savyje it kokiuose vandens induose kaupti taip reikalingą vandenį. Palankiomis sąlygomis šie svogūnai gali užaugti net iki 25 cm skersmens.
Augalas išties neįprastai atrodo, jį sudaro žalsvas svogūnas, lapeliai, šakotas stiebas bei žiedai. Tikrieji žargio lapai yra neišvaizdūs, maži, siauri ir auga tiesiai iš svogūno centro, tačiau ilgai jais džiaugtis netenka – jie greitai nunyksta. Šiuos pakeičia šakoti, besivejantys, gausiai žydintys, fotosintezėje dalyvaujantys stiebai, ilgainiui susmulkėję iki plonų žalių siūlelių, šiek tiek primenančių smidro lapiją. Įspūdingi žali vijokliai pradeda augti iš „svogūno“ viršūnės, kai yra pakankamai drėgna ir šviesu. Esant palankioms sąlygoms, jie gali driektis kelis metrus, tačiau per sausros periodus visiškai nunyksta. Bowiea volubilis žydi smulkiais, žalsvais žiedeliais, labiau primenančiais nedidelius vabzdžius nei įprastinius žiedus. Žiedai yra dvilyčiai ir savidulkiai, tad augalas nesunkiai subrandina galybę sėklų.
Namuose šį sukulentą įdomu auginti, nes jis labai dinamiškas. Kuomet augalas pradeda augti, tai vyksta iš tiesų pastebimai. Kas dieną (kartais atrodo, kad kas valandą) stiebas tampa vis ilgesnis. Jo paviršius padengtas smulkiais kibiais plaukeliais, tad augalas, pajutęs šalia savęs atramą arba greta stovintį augalą, tuojau pat įsikabina, vejasi, vėliau suformuoja daug smulkių šakelių. Norint, kad sukulentas neužgožtų greta stovinčių augalų, verta jį kiek riboti, t. y., paskirti jam nuosavą laipynę. Stambaus svogūno vijokliai gali būti sunkiai suvaldomi.
Auginant šį augalą namuose, būtina žinoti, kad nuodingos visos jo dalys. Literatūroje minima, kad augalas netgi buvo naudojamas zulusų medicinoje.
Nors Lietuva klimato požiūriu nė kiek neprimena Afrikos, sėkmingai auginti vaistinį žargį netgi buto sąlygomis nėra sunku. Reikia imituoti natūralių augalo augimviečių sąlygas, pvz., sausros periodus sutapatinti su žiema, kuomet pas mus šviesos labai maža, o kambariuose šilta ir sausa. Tuo metu augalui pravartu pailsėti, jo nereikia laistyti, nebent tik tiek, kad augalo šaknys visiškai neperdžiūtų. Sausai laikomas žargis gali žiemoti ir pakankamai vėsiai, esant 5–10ºC temperatūrai, taigi augalas yra pakankamai ištvermingas bei atsparus. Pavasarį, kuomet šviesos daugėja, augalas nubunda ir pradeda kartoti visą augimo ciklą. Pasirodžius šviežiems lapeliams, žargį galima pradėti laistyti, iš pradžių negausiai ir ne dažnai, o vėliau vis dažniau ir daugiau. Svogūnas turi būti išsipūtęs, kietas, žalsvos spalvos, stiebai sodriai žali ir blizgūs. Jam idealiai tiks šviesi pietinė palangė, tačiau patį svogūną reikėtų pasaugoti nuo tiesioginės saulės. Žargiui geriausiai tinka laidus, kiek molingas substratas, vazonėlio dugne būtinas drenažo sluoksnis. Augimo periodu šį sukulentą rekomenduojama kartą per mėnesį tręšti kaktusams skirtomis trąšomis.
Augalas dauginamas trim būdais: sėklomis, dukteriniais svogūnėliais, išaugančiais šalia motininio augalo, ir svogūno žievės dalimis. Beje, tai pakankamai neįprasta dauginant kaudeksinius sukulentus, nes dažnai, norint išauginti taisyklingą augalą, tenka pasikliauti tik sėklomis. Suprantama, sėjant augalą nereikia tikėtis greito proceso. Sėklos brinksta žemėje ir per 1–2 savaites sudygsta. Iš pradžių matyti tik plonos žalios kilpelės, kurios vis didėja, kol galų gale lapas išsilaisvina. Po kurio laiko susiformuoja naujas lapelis ir pradeda ryškėti svogūnėlio užuomazgos. Tereikia apsišarvuoti kantrybe. Be abejonės, įdomiausias trečiasis dauginimo būdas: atskirta svogūno lukšto dalis, padėta ant sauso substrato daigykloje, gana greitai įsišaknija ir užaugina bent vieną dukterinį svogūnėlį. Jį jau galima atskirti nuo žievės ir pradėti auginti kaip atskirą vienetą.
Taigi, nors vaistinis žargis (Bowiea volubilis) menkai teprimena mums įprastas kambarines gėles, tai neabejotinai įdomus augalas, nekonkuruojantis su kitais hiacintinių šeimos augalais žiedų grožiu, tačiau vertas atskiro sukulentų kolekcionierių dėmesio dėl savo unikalaus augimo pobūdžio.
Tekstas, kurį rašiau "Rasoms" 2009-07-03
