Sako, kad ne Apaštalai parašė Evangelijas.
Kai kurie bedieviai savo laisvamanišku būdu teigia, kad Evangelijas ne Apaštalai parašę, bet toli vėliau po Apaštalų mirties patys krikščionys jas sudarę, ir klastingai paskelbę, būk jas Apaštalai parašę. Iš tokio savo teigimo daro išvadą: kas Evangelijose parašyta, nesą tikri istoriški faktai ir tiesos, bet krikščionių prasimanymas.
Tačiau tie bedieviai arba nežino istorijos, arba tyčiomis meluoja. Keista,— jie neabejoja Cicerono, Cezario, Tukidido, Platono, Plutarcho ir kitų senovės mokytų žmonių raštais. Joks išlavintas žmogus nelaiko tų senovės raštų prasimanytais. O juk Evangelijos yra toli labiau tikresnės. negu kiti senovės raštai.
Kažkoks keistuolis buvo paskelbęs mintį, kad senovės rašytojų raštai esą netikri, nes juos prasimanę viduramžių vienuoliai. Tačiau išlavinti žmonės už tai jį palaikė ant juoko. Panašiai stato save ant juoko tie, kurie skelbia, kad Evangelijas ne Apaštalai parašė.
Štai, kas yra istoriškai tikra: pirmąją Evangeliją parašė Apaštalas Matas, antrąją — Apaštalų mokytinis Morkus, trečiąją — Apaštalų mokytinis Lukas; ketvirtąją — Apaštalas Jonas. Tai mums užtikrina visos krikščioniškos praeities istorija. Pažiūrėkime bent kelis liudijimus.
Jau antrojo šimtmečio gale visos krikščionių bažnyčios turi keturias Evangelijas, kurias priskiria Apaštalams ir jų mokytiniams. Tai liudija apie Gallijos ir kitas bažnyčias šv. Ireniejus savo knygose „Prieš heretikus“, kurias parašė tarp 174 ir 189 metų po Kristaus. Kad Italijos bažnyčiose tada buvo vartojamos keturios mūsų Evangelijos, liudija užsilikęs iš II šimtmečio Romos bažnyčios šv. Rašto knygų katalogas. Apie Afrikos bažnyčias liudija Tertulionas (adv. Marc. 1. 4, c. 2), kuris gyveno ir rašė antrojo šimtmečio gale. Tacianas asirietis, daug keliavęs, apie 170 metus visas mūsų keturias Evangelijas, sirų kalba, suliejo į vieną Kristaus istoriją. Taigi, nors anais laikais spaudos nebuvo ir knygos buvo ranka perrašomos, vis dėlto antrojoj II-jo šimtmečio pusėj mūsų Evangelijos, tokios pat, kokias mes dabar turime, buvo po visas bažnyčias paplitusios, ir visur tikinama, kad jas surašė Apaštalai ir jų mokytiniai.
Tačiau ir antrojo šimtmečio pradžioj mūsų Evangelijos jau yra vartojamos visose bažnyčiose. Tai matome iš to, kad anų laikų rašytojai naudojasi mūsų Evangelijomis ir savo raštuose vartoja Evangelijų žodžius, arba net ištisus Evangelijų aiškinimus (komentarus) parašo. Aleksandrijos bažnyčioj naudojasi Evangelijomis Klemensas Aleksandrietis, gyvenęs maždaug 140-215 m., o jo pirmtakas Pantenus nukeliavęs į Indiją (greičiausia į Arabiją), rado, kad ten tikintieji naudojasi šv. Mato Evangelija. Justinas tarp 100-163 metų, daug keliavęs ir Romoj įsteigęs mokyklą, savo raštuose irgi naudojasi mūsų Evangelijomis. Taip pat daro ir kiti anų laikų rašytojai: Aristidas (apie 140 metus), Hermae Pastor (apie 140), šv. Polikarpas (70-156), šv. Ignacas Antiochietis (†107), popiežius Klemensas (96 metais rašytame laiške korintiečiams), Barnabo laiškas (apie 96 metus), raštas vadinamas Didache (apie 95 metus). Jerapolio vyskupas Papijas, kuris buvo šv. Jono mokytinis, duoda labai svarbų liudijimą apie Mato ir Morkaus Evangelijas.
Patys heretikai, kurie buvo pirmojo šimtmečio pradžioj, nors jiems būtų buvę labai patogu paneigti mūsų Evangelijas, bet jie neįstengia tai padaryti, nes visose bažnyčiose jos buvo vartojamos kaipo Kristaus žodžiai, kuriuos surašė Apaštalai ir jų mokytiniai, ir todėl, negalėdami Evangelijų tikrumo paneigti, imasi savotiško jų aiškinimo. Net stabmeldys Celsas (apie 178 metus) pasakoja, kad heretikai stengiasi krikščionių Evangelijas iškraipyti, ir pats, užsipuldamas krikščionis, naudojasi mūsų Evangelijomis.
Vadinas, antrojo šimtmečio pradžioj visose bažnyčiose viešai yra vartojamos keturios mūsų Evangelijos. Tai liudija, kad jos anksčiau turėjo būti parašytos, būtent pirmajame šimtmety, nes kitaip jos nebūtų galėjusios taip greitai visur paplisti.
Be to, tikintieji ne tik vartojo antrame šimtmety mūsų Evangelijas, bet jie buvo tikri, kad jas surašė Apaštalai Matas ir Jonas, ir Apaštalų mokytiniai Morkus ir Lukas. Jokios klaidos taip svarbiame dalyke negalėjo būti: krikščionys iš žydų nieku būdu nebūtų gerbę Evangelijų lygiai su Senojo Įstatymo knygomis, jei nebūtų buvę tikri, kad tai yra Kristaus žodžiai ir darbai, Apaštalų surašyti; nei krikščionys iš stabmeldžių, neturėdami tokio tikrumo, nebūtų priėmę Evangelijų kaipo savo gyvenimo taisyklės. Tas liudijimas apie Evangelijas yra visuotinis: visos bažnyčios įvairiausiuose anų laikų kraštuose vienu balsu skelbia tą savo įsitikinimą; — liudijimas ne paprastas, bet viešas ir oficialus,— nes jį reiškia vyrai, kurie turėjo pareigą rūpintis krikščionybės grynumu,— nes Evangelijos visose bažnyčiose bažnytinėse apeigose buvo viešai vartojamos kaipo tikra, Apaštalų surašyta, Kristaus istorija; — liudijimas nuolatinis ir be pertraukos, pradedant nuo pat Apaštalų ir jų mokytinių,— nors anais laikais jokio įsakymo niekas nedavė, patys tikintieji ir liudytojai, atskirdami tikrąsias Evangelijas nuo netikrų raštų, brangina jas kaipo Apaštalų surašytą Kristaus istoriją; — liudijimas kritiškas, t. y. moksliškai ištirtas, nes jį skelbia anų laikų vyrai, kurie buvo labiau išmokslinti, negu kiti stabmeldžių rašytojai; o liudydami dar ir šaltinius nurodo: toks, pvz., šv. Ireniejus, nurodo, kad jis, be kitų šaltinių, savo žinias sėmė iš šv. Polikarpo, kuris buvo betarpiškas šv. Jono Apaštalo mokytinis, ir iš kitų vyrų, kurie draugavo su apaštalais. Vargiai kurios nors kitos senovės knygos yra stipriau paremtos taip aiškiais įrodymais ir dokumentais, kaip mūsų Evangelijos.
Tad ir negalima protingai abejoti, kad mūsų Evangelijas parašė Apaštalai ir jų mokytiniai.
Iš rašytojų liudijimų ir iš įvairių istoriškų įvykių nustatoma laikas, kuomet maždaug mūsų Evangelijos buvo surašytos. Apie pirmąją Evangeliją sakoma, kad Apaštalas Matas ją parašė, „kada Petras ir Povilas skelbė, Romoj Evangeliją ir kūrė Bažnyčią“ (Iren. Adv. haer. L. 3, 1, I.). Kiti rašytojai laiko nenustato. Daugumos mokslininkų priimama, kad šv. Matas savo Evangeliją surašė tarp 50-60 metų po Kristaus gimimo; šv. Morkus — apie 67 metus; šv. Lukas — tarp 62-67 m.; šv. Jonas — tarp 96-100 m.
