Katalikybė — nekultūringa?

Laisvamanis: Katalikai yra atsilikę kultūroj. Aš noriu būti kultūringas žmogus. Taigi katalikystė ne man.

Atsakymas: Broliuk, pirma pasakyk, ką tu supranti žodžiu „kultūra“,— tada jau kalbėsime, ar katalikai yra atsilikę kultūroj.

Neretai, ypač mūsų jaunieji bedievukai, tą žodį „kultūra“ nuolat turi ant liežuvio. Bet paklausk jų, ką ta jų kultūra reiškia,— nežino. O katalikams prikaišioti moka.

Yra žmonių, kuriems „kultūra“ tiek pat reiškia kiek bedievystė,— be abejo, tokią „kultūrą“ su pasibjaurėjimu atmeta kiekvienas katalikas,— nes čia nėra kultūra, tik atsižadėjimas proto, ne dorybė ir išsigimimas.

Yra žmonių, kuriems „kultūra“ tiek reiškia kiek laisvė daryti pikta ir mindžioti tiesą,— tai yra paleistuvių, vagių, žmogžudžių ir kitų prasikaltėlių „kultūra“.. Tokios „kultūros“ katalikai jiems nepavydi. Kultūra, kuri skelbia prabangą ir ištvirkimą, nėra kultūra.

Yra žmonių, kuriems „kultūra“ tiek reiškia kiek galėjimas tyčiotis iš katalikų Bažnyčios, mindžioti jos teises, mindžioti katalikų sąžinės laisvę, tyčiotis iš paties Kristaus... Katalikams yra šlykšti tokia „kultūra“,— šlykšti ji yra ir kiekvienam žmogui, kuris dar yra žmogus.

Kai kuriems rodos, kad „kultūra“ yra tik technikos pažanga, turtų apstumas ir žmogaus proto praturtinimas gamtos mokslais, ypač mašinų pasaulis. Tokia „kultūros“ prasmė yra vienpusė ir siaura,— ji neatsižvelgia į svarbiausią žmogaus dalį, į žmogaus dorovę ir dvasią. Tačiau ir taip suprantamoj kultūroj katalikai nė kiek nėra atsilikę. Jie patys dalyvauja materialios kultūros kėlime ne blogiau už „pažangiuosius“ ir naudojasi jos vaisiais. Mašina ir technikinė pažanga yra bendras žmonijos turtas, ir kiekvienas juo naudojas, kiek jam aplinkybės leidžia, vis tiek ar jis yra katalikas, ar koks „kultūringas“ laisvamanis.

O jei „kultūra“ reiškia kūrybą meno sityje?

— Jau nė čia, broliuk, katalikams neprikiši atsilikimo. Geriausi pasaulio poetai, muzikai, tapytojai, skulptoriai, architektai — buvo katalikai, arba bent giliai tikintys žmonės. Visa laisvamanių poezija, ypač pas mus Lietuvoj, tėra „mergos, lojimas ant Dievulio ir tikėjimo, ir kartais nekalti gamtos ir žmogaus sielos reiškiniai“. Be galo daug poezijos, jei kas šlykščiai palos ant Dievulio, arba aprašinės flirtus ir meilužiavimą su mergomis! (Eta piesnia bez konca — načinaj snačala!) Ir dar drįsta girtis savo kultūra! Tuo pat keliu, kaip poezija, eina laisvamanių tapyba ir kitos meno sritys. Tokios „kultūros“ katalikai „pažangiesiems“ nepavydi, tik apgailestauja. Jie žino, kad kilniausia genijų kūryba trykšta iš jų sielų santykių su amžinuoju Grožiu, kuris yra kiekvieno grožio ir idealo priežastis

Tikroji kultūra myli tiesą, dorovę, grožį. Kas gali prikišti katalikams, kad jie to viso nemyli? Milijonai kankinių guldė savo galvas už tiesą ir dorovę! O „kultūringieji“ laisvamaniai nė tiesos nemyli,— kitaip jie nė laisvamaniai nebūtų. Tad kame čia jų kultūra?! Ir kam tie priekaištai, kad katalikai esą atsilikę?

Kultūringas žmogus moka valdyti savo žemuosius linkimus, savo aistras, savo tamsiuosius jausmus. Ar katalikai to nesiekia? ar Kristus to nemokino?

Tikroji kultūra daro žmogų kilnų, stengiasi harmoningai išplėtoti visas teisėtas žmogaus ir visuomenės pajėgas remiantis sveikais, tikrais, teisingais pagrindais. Katalikų Bažnyčia tokiai kultūrai yra ištikima saugotoja ir rūpestinga motina.

Ne, broliuk, ne katalikai yra kultūroj atsilikę.