Ar visi tikėjimai geri?

Laisvamanis: Kam apie tikėjimus ginčytis ir jais rūpintis? Juk man vis tiek, prie kokio tikėjimo aš priklausau.

Katalikas: Nejaugi taip? Nejaugi laikytis žydų, katalikų, stačiatikių, protestantų, turkų tikėjimo būtų vis tiek? — Juk Tamsta žinai, kad prieštaravimai negali būti visi drauge teisingi: juk niekas negali sakyti, kad, pvz. žmogus yra gyvas ir sykiu negyvas, nes, jei jis yra gyvas, tai tuo pat laiku jis nėra negyvas. Jei tiesa yra, kad du ir du yra keturi, tai klaidinga yra, kad du ir du yra penki. Panašiai, jei tiesa yra, kad katalikų tikėjimas yra tikras, tai, aišku, nekatalikų tikėjimas turi būti netikras. Juk tikroji tiesa tėra viena.

Toliau, kai Tamsta sakai, kad visi tikėjimai yra geri, išeina, kad ir Dievui yra vis tiek pat, ar toks, ar toks tikėjimas,— ar tiesa, ar klaidos,— ar gera, ar bloga. Kadangi kat. tikėjimą apreiškė Dievas, kuris neklysta ir klaidinti negali, Tamsta, sakydamas, kad visi tikėjimai yra geri, neigi tą Dievo tiesakalbiškumą ir šventumą; bet tiesakalbiškumas ir šventumas yra esminės Dievo savybės — reiškia, jei jas neigi, tai paties Dievo buvimą neigi; kitaip sakant, Tamsta esi paprastas bedievis.

Tamstai, manau, ne vis tiek, ar Tamsta turi padirbtus litus, ar tikrus; taigi taip pat ne vis tiek, ar Tamsta turėsi tikrąjį tikėjimą, kurio Dievas nori, ar netikrąjį, kurio Dievas nenori. Garbindamas Dievą netikru tikėjimu, Tamsta garbini ne tikrąjį Dievą, bet kokį nors dieveklį, o tikrąjį Dievą paniekini.