Ar tikėjimas tik liaudžiai reikalingas?

Tenka girdėti tokių pasakymų: tikėjimas tėra reikalingas prastiems žmonėms, kurie neturi aukštesnio mokslo ir išsilavinimo; nes tikėjimas priverčiąs juos laikytis tvarkos. Bet išlavinti inteligentai nereikalingi esą jokio tikėjimo: jie ir be tikėjimo tvarkingai gyveną.

Atsakoma: 1) Tikėjimas arba yra tiesa arba netiesa. Jei jis yra tiesa, tai jis ne vien prasčiokėliams, bet ir išlavintiems inteligentams yra tiesa todėl ir jie turi tikėjimo laikytis. Bet jei tikėjimas yra netiesa arba tik tiesos dalis, tai ar ne gėda būtų apgaudinėti prasčiokus ir melu juos priversti laikytis tvarkos? Geras tikslas piktų priemonių nepateisina.

2) O kuriuos žmones laikysime turinčius aukštesnį išsilavinimą ir inteligenciją? Ar tuos, kurie baigė liaudies mokyklą ar progimnaziją? Kada inteligentų dukrelė pradės skaitytis išlavinta ir inteligentė: ar nuo keturiolikos jos amžiaus metų, ar nuo septintų, ar gal nuo septintos savaitės? Ar gal jau skaitysis išlavintas darbininkas, kuris teskaito bedievių ir socialistų laikraščius?

3) Tikėjimas yra visiems žmonėms reikalingas, vis tiek, ar jis bus prasčiokas ar išlavintas: tikėjimas yra tiesa, ir todėl visi jį turi turėti. Taip pat ir doram gyvenimui tikėjimas visiems yra reikalingas. Be tikėjimo žmogus ištvirksta vis tiek ar jis bus išlavintas ar ne. Didžiausios neretai suktybės ir ištvirkimai darosi išlavintų žmonių tarpe, kai jie nebesilaiko tikėjimo. Jei kas Dievo nebijo, kaip jis žmonių bebijos?