Ar matei savo protą?

Viename lietuvių mitinge, jaunas socialistėlis, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė žmonėms: „Žmonės, nebūkit kvaili: ko nematoma, ta ir nėra. Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė, nors gydytojai ir anatomai pjaustė visą žmogaus kūną,— sielos nerado. O toliau, kas iš jūsų matė Dievą? — niekas. Taigi nei sielos, nei Dievo nėra, nes jų niekas nematė...“

Tik taip kalbėtojui filosofui besikarščiuojant, pasigirdo bobelkos balsas: „Na jau tai pasakė.. ar Tamsta matei savo protą?“

Pakilo juokas. Vyrai, kartodami klausimą, šaukė: „Ar matei savo protą?...“ Prispaustas „mokslininkas“ turėjo prisipažinti: „Tiesa, aš proto nemačiau, bet...“

„Šalin beprotį“, suriko minia.....jis savo proto nematė, todėl jo neturi... Šalin beprotį...“

Bobos pradėjo grūstis. Mokslininkas, matydamas pavojų savo „mokslui“, spruko nuo bačkos ir dingo, lydimas riksmo ir švilpimų. (Prie tos progos pasirodė, kad ir bobos mokančios švilpti).