Ar katalikybė mums svetima?

Laisvamanis: Katalikų religija iš Romos atėjo. Taigi ji yra mums lietuviams svetima. O kam mums svetimas tikėjimas priimti? Ar neverčiau laikytis savojo senovės lietuvių tikėjimo arba ir visai jokio nesilaikyti?

Atsakymas: Vis tiek iš kur katalikų tikėjimas į Lietuvą atėjo. Svarbu tik tai, ar katalikų tikėjimas yra tiesa. Jei jis yra tiesa, jis negali būti mums svetimas. Tiesa turi būti visų priimta, visų sava. Kas tiesos nepriima, tas atsižada savo proto, tas įžeidžia Dievą, kuris tikybinę tiesą apreiškė.

Sveikas manai, kad senovės lietuvių tikėjimas yra savas, ir todėl nori jo laikytis, vis tiek, ar jis yra tiesa, ar ne? Nejaugi Tamsta imsies garbinti perkūnus, žalčius, laumes? Nejaugi juos laikysi savo dievais! Oi, kokia laisvamanių pažanga! Kaip jie prietarų vengia! Tačiau mes, katalikai, žinome kad perkūnai, žalčiai, laumės nėra dievai, ir su tokiais stabmeldystės prietarais mes kovojam. Grįžti prie tų prietarų mes nemanom, nes mums brangi yra tiesa. O kas prie jų grįžtų, tas pasidarytų juokingas prieš žmones, nedorėlis prieš Dievą ir skelbtų savo proto ir sąžinės subankrutavimą.

O jei Tamsta patari visai jokio tikėjimo nesilaikyti, tai žinok, kad Tamsta nori, kad žmogus nebebūtų žmogumi. Šuo, katinas, kiti keturkojai jokio tikėjimo nesilaiko. Jie nė sąžinės neturi. Gi žmogus protingas ir mylįs tiesą pripažįsta Dievą, pasaulio Kūrėją, ir Jį garbina būdu, kokio Jis pats reikalauja.