Ar Bažnyčia ir jos valdžia prasimanyta?

Laisvamanis: Kristus neįsteigė jokios Bažnyčios ir jokios valdžios. Tik patys katalikai prasimanė Bažnyčią ir Popiežių. „Lengviau išspausti kraujas iš akmens, negu iš Kristaus dvasios noras valdyti!“.

Atsakymas: O bet gi Kristus valdė,— ir tai laisvamanių nesiklausęs. Tik Jis nevaldė tuo būdu, kuriuo valdo pasauliniai valdovai. Jo valdymas buvo tarnavimas valdiniams. O valdžią Jis turėjo ir reikalavo paklusnumo. Jis turi valdžią kaipo Dievas ir kaipo žmogus. Jis ir Įstatymo Viešpačiu save skelbė (Mk 2,28; Jn 5,18 ir kt.), ir savo įstatymus leido (Mt 5-7), ir paklusnumo reikalavo (Lk 10,16), ir savo Apaštalams įgaliojimus davė, ir Bažnyčios organizaciją nustatė. Kas Kristaus neklauso, tas Dievo neklauso (Lk 10,16).

Kristus sako: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18),— o laisvamaniai tą Jo valdžią neigia. Ar Kristumi tikėsime, ar laisvamaniais?

Kristus įgalioja ir siunčia Apaštalus mokyti: „Eikite ir mokykite visas tautas... mokydami juos laikyti visa, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28,19-20); įgalioja Apaštalus įstatymus leisti ir teisti: „Ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 18,18),— atleisti arba sulaikyti nuodėmes (Jn 20,23). Ir čia taip pat laisvamaniai neigia.

Nieko nėra taip aiškiai Evangelijoj pasakyta, kaip ta tiesa: Kristus įsteigė regimą mokymo jstaigą, regimą religinį autoritetą, regimą Bažnyčią. Savo Bažnyčios aukščiausiu Valdytoju ir visų avių, kurios tik yra Kristaus, aukščiausiu Ganytoju Kristus paskyrė šv. Petrą.

Petras yra Kristaus skiriamas Bažnyčios pamatu. Kristus tarė Simonui Petrui: „Ir aš tau sakau: tu Petras (Uola), ir ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16,18). Kol Kristaus Bažnyčia stovės ir nebus nugalėta net pragaro galybių, tol turi stovėti ir pamatas, ant kurio Bažnyčia yra pastatyta. Vadinas, Petro uždavinys būti pamatu Bažnyčiai ir ją savo stiprumu laikyti vienybėj, turi tesėti iki pasaulio galo.

Petras yra Kristaus skiriamas Bažnyčios Valdytoju: „Tau aš duosiu dangaus karalystės raktus: ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16,19). Kas turi savo valdžioje karalystės raktus, tas yra aukščiausias karalystės valdytojas, tas yra šeimininkas namuose.

Petras yra Kristaus skiriamas aukščiausiu visos Kristaus kaimenės Ganytoju: „Ganyk mano avinėlius“! „Ganyk mano avis“ (Jn 21,15-17). Kol bus žemėje Kristaus avių, tol jos turi būti ganomos. Vadinas, Petro uždavinys būti aukščiausiu Ganytoju visai Kristaus kaimenei turi tesėti iki pasaulio galo.

Taigi Petras yra Kristaus Bažnyčios aukščiausias Valdytojas, Ganytojas, pamatas. Vadinas, Kristus suteikė kat. Bažnyčiai tikrą aukščiausią valdžią, kurią Petras turėjo palikti savo įpėdiniams. Taip Kristus norėjo,— nesiklausęs laisvamanių.

Pirmasis šv. Petro įpėdinis buvo Romos Vyskupas Linus, toliau Kietas, Klemensas... iki Pijaus XI.

Kristus reikalauja, kad visi Jo Bažnyčios valdžios klausytų: Jei kas „Bažnyčios nepaklausytų, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas“ (Mt 18,17),— vadinas, tas nebepriklauso Kristaus Bažnyčiai, ir negali gauti išganymo.

Siųsdamas savo mokytinius, Kristus jiems kalbėjo: „Kas jūsų klauso, tas manęs klauso; kas jus niekina, tas mane niekina. Kas gi mane niekina, tas niekina tą, kuris yra mane siuntęs“ (Lk 10,16). Dievo niekintojas negali gauti išganymo. — Bet tas, kuris tyčiomis, žinodamas, nepriklauso Bažnyčiai, arba galėdamas pažinti, kad katalikų Bažnyčia yra Kristaus įsteigta žmogaus išganymui, o vis dėlto per savo apsileidimą ir kaltę nepažįsta, ir todėl Bažnyčios neklauso, tas yra Dievo niekintojas, ir negali gauti išganymo.

Bažnyčia turi Kristaus įsakymą skelbti Jo mokslą: „Eikite ir mokykite... mokydami laikyti visa ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28,19-20). „Kas netikės, bus pasmerktas“ (Mk 16,16). „Kas netiki, tas jau pasmerktas“ (Jn 3,18). Vadinas, Kristus reikalauja iš visų klausyti skelbiančios Jo mokslą Bažnyčios. Kas Bažnyčios neklauso, tas pats save amžinai pasmerkia, ir negali gauti išganymo.

Šv. Kiprijonas sako: „Tas negali Dievą turėti Tėvu, kuris Bažnyčios neturi savo Motina“ (De unit. Eccl. c. 6). Panašiai mokina ir kiti Bažnyčios Tėvai. — Bet Bažnyčios nepripažįsta savo Motina tas, kuris jos neklauso,— ir todėl tas nė Dievo negali turėti savo Tėvu.

Iš to viso išeina: negali būti išganyti tie, kurie nuo kat. Bažnyčios žinodami atsiskyrė ir jos neklauso; taip pat negali būti išganyti tie, kurie galėdami pažinti, kad kat. Bažnyčia yra tikrai Kristaus įsteigta žmonių išganymui, o tačiau to nepažįsta, ir Bažnyčios neklauso.

Taigi veltui laisvamaniai prikaišioja, kad Bažnyčią ir jos valdžią prasimanę katalikai. Kristaus žodžiai apie Bažnyčios įsteigimą ir jos valdžią yra aiškūs. Todėl mes ne laisvamanius seksime, kurie atkritę nuo Bažnyčios patys amžinai pražus, bet seksime Kristų ir klausysime Jo Bažnyčios, kad galėtumėm gauti amžinąjį išganymą.