Gyvename visuomenėje, kur viskas pašėlusiu greičiu stovi vietoje

Sustabdyk pasaulį - aš noriu išlipti.

Jei esi siuntėjas, dižiausias deficitas yra kitų dėmesys, jei esi gavėjęs, labiausiai trūksta lėto, nepertraukiamo laiko.

Žaliavos sudaro tik 2-3 % mikroprocesoriaus kainos. Likusi vertės dalis - informacija.

Norvegijos sveikatos apsaugos tarnybos ataskaita, pateikta 90-ųjų viduryje, atskleidė, kad sveikatos apsaugos sistema 60 % savo biudžeto skiria informacijai apdoroti.

Informacinėje visuomenėje trūksta laisvės nuo informacijos.

Išsilavinęs žmogus, gyvenantis turtingose pasaulio šalyse, daugiausia dėmesio turi skirti informacijai filtruoti.

Jean-Paul Sartre, kalbama, avėdavo mokasinus, kad nereikėtų gaišti laiko batraiščiams užrišti.

Rašymo įrankiai veikia mūsų mintis. F.Nietzsche 1882 m.

Technologiniai pokyčiai neišvengiamai veda prie tam tikrų visuomeninių pokyčių. K.Marx

Tipiškas atvirumo rezultatas - neaiškus identitetas.

Pasaulinės ekonomikos svorio centras nuo daiktų persikėlė prie ženklų.

Naujos deficito rūšys: lėtasis laikas - saugumas - nuspėjamumas - bendrumo jausmas, vienareikšmis identitetas - aiškumas, suvokimas ir rišlumas - švari aplinka - nuoseklus, linijinis, organiškas laikas - tikri išgyvenimai.

Sąskaitybą išrado finikiečiai.

Raštas leido plėtoti žinias kumuliaciniu  būdu, tai reikškia, kad žmonės galėjo tiesiogiai ir sistemingai tęsti kitų pradėtą darbą. Nebereikėjo fizinio kitų dalyvavimo.

Raštas silpnina atmintį. Kai galima perskaityti, kas parašyta, nebėra reikalo prisiminti.

Teisinė sistema neraštingoje visuomenėje paremta papročiais ir tradicijomis, o raštinga visuomenė gyvena pagal įstatymus. Moralė neraštingoje visuomenėje priklauso nuo asmens, o raštu paremtoje visuomenėje, bent teoriškai, moralė yra įstatyminė, taigi užrašyta įstatymuose.

Skandinavų visuomenės tik XIX a. tapo visiškai raštingos.

Pirmą kartą laikrodis buvo sukurtas viduramžių Europoje, kad krikščionims vienuoliams primintų pamaldų laiką. Taigi laikrodžio funkcija buvo religinė.

Punktualumas - dorybė! Hugo Grotius.

Rašytiniuose šaltiniuose lęšius, kaip regos koregavimo priemonę, pirmą kartą pamini Rogeris Baconas 1268 m. Žinių raida gavo didžiulį postūmį - raštingiems tapo įmanoma gilinti savo žinias visą gyvenimą. 

Raštas eksternalizuoja kalbą, laikrodis - laiką.

"Valanda" yra kažkas, kas egzistuoja abstrakčiai (mūsų galvose), ji yra tuščias vienetas, kurį galima pripildyti bet ko.

Pamatuojamas, "tuščias" laikas, mus valdo iš išorės, neleisdamas darbams užpildyti laiko iš vidaus. Henri Bergson.

1939 m. buvo apibrėžtas garso etalonas - garsas A440 (grynasis A yra 440 Hz dažnio banga.)

1884 m. buvo sukurta dabartinė 24 laiko juostų sistema.

1886 m. vartotojams buvo pristyta Coca Cola - neprilygstamas XX a. visuotinis simbolis. Ankstyvieji reklaminiai tekstai skelbė, kad šis gėrimas - tai priemonė nuo lėto mąstymo.

Kaip technologija, skirta kurti abstrakčią bendrystę, - solidarumą, ir empatiją tarp niekada nesusitiksiančių žmonių, - spauda yra nepralenkiama lyderė.

Juk turi būti ribos, kiek galime skaidyti laiką, kol galiausiai mums liks viena vienintelė patrakusi, isterška akimirka, kurią nuolat keis kita ir kuri neves niekur kitur, tik iki kitos akimirkos.

Kai kas nors vyksta visą laiką, iš tikrųjų nevyksta ničnieko.

Greitis yra priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga.

Greitis veda prie supaprastinimo ir precizikos praradimo.

Greitis reikalauja vietos. Keliai turi keistą tendenciją prisipildyti, kad ir kiek būtų eismo juostų. Internetas imtų strigti, jei visi vartotojai imtų žiūrėti tiesiogines vaizdo transliacijas.

Greitis reikalauja dar labiau didinti greitį.

Kai pripranti prie tam tikro standarto vienoje srityje, ir į kitas pradedi žiūrėti nauju žvilgsniu (jei skrydis iš Oslo į Kopenhagą trunka 40 min., 15 min. vėlavimas labai juntamas). 

Greitasis laikas yra užkrečiamas.

Per pastaruosius 30 m. "pagaminta" daugiau informacijos nei per praėjusius 5000 m. Viename "New York Times" sekmadieninio numerio egzemplioriuje informacijos telpa daugiau, negu išsilavinęs žmogus, gyvenęs XVIII a., įgydavo per visą gyvenimą. Ignazio Ramonet

Paradoksas - laimėjimai lygūs nuostolaims.

1965 m. inžinierius Gordonas Mooras suformulavo principą, kuris vadinamas "Mooro dėsniu". Jo esmė - mikroprocesoriaus galingumas (greitis) kas 18 mėn. padvigubėja.  Vėliau jį papildė "Gilderio dėsnis" - informacijos perdavimo greitis tinkle padvigubėja kas 12 mėn.

Technologijos sukelia nenumatytų pašalinių reiškinių. Kuo daugiau TV kanalų, tuo daugiau segmentacijos (skaldymo). Henry Fordas neįsivaizdavo, kad automobilis turės įtakos centrinių miesto rajonų nusmukimui ir nuskurdinimui. Laikrodis tapo vienu iš šiuolaikinės gyvensenos kertinių akmenų. Spauda lėmė demokratijos ir nacionalizmo raidą. Tarpžemyniniai lėktuvų maršrutai sudarė sąlygas imigracijai iš neturtingųjų šalių į turtingąsias.

Maisto gamyba pasaulyje daugėja aritmetine progresija (1,2,3,4...), o  gyventojų daugėja geometrine (1,2,4,8,16...). Thomas Robert Malthus. 1798 m.

Pirmas žmonių milijardas buvo viršytas 1800 m. Po 130 m. buvo pasiekti 2 milijardai, dar po 30 m. - du milijardai, dar po 15 m. (1975 m.) - 3 milijardai. 1987 m. pasaulyje jau gyveno 5 milijardai, o 1999 m. (po 12 m.) - 6 milijardai. Jei dabartinis augimo rodiklis išliks nepakitęs, pasaulio gyventojų skaičius dvigubės kas 40 m., t.y. 2040 m. bus 12 miljardų, 2120 m. - 48 milijardai. Afrikoje gyventojų skaičius dvigubėja kas 24 m., Azijoje - kas 34 m.

Penkiolikai aukštų reikia vieno liftų komplekto (t.y. 4 mažų arba 2 didelių). Kuo aukštesnis pastatas, tuo daugiau ploto skiriama liftams. Vadovaujantis šia logika, pamatytume, kad 500 aukštų dangoraižyje neliktų vietos niekam daugiau, išskyrus liftams!

1960m. 3-ų min. pokalbis tarp Londono ir Niujorko kainavo 240 USD. 2000-aisias kaina tesiekė 2 USD. Panašiai atpigo kelionės lėktuvu.

Nuo tada, kada vartotojams buvo pristatytas radijas iki tada, kai jis pasiekė 50 miljonų žmonių, praėjo 38 m. Televizoriui prireikė 13 m., internetui - 4-ių.

Kiek beatiduotum elektroninės (kaip ir žodinės) informacijos, jos nemažėja (pvz. kompiuterinių programų). Blogiausia kas jai gali atsitikti, - kad ji pasens.

Iki šiol mažai kam atrodė, kad informacijos daugėjimas yra tokia pat problema, kaip gyventojų skaičiaus augimas ar pramonės plėtros keliama tarša.

Mūsų laikais didžiausia ekologinė problema yra smegenų tarša. 

Muilo operos tai dramos, kurios pašėlusiu greičiu stovi vietoje.

Internetas - tai Jorge Luiso Borgeso filosofinės pasakėčios apie Babelio biblioteką įkūnijimas. Toje mitinėje bibliotekoje, be visų parašytų knygų, saugomos ir tos, kurios galėtų būti parašytos - taigi visos įmanomos abėcėlės raidžių kombinacijos.

Dalys pakeičia visumą. 

Senovėje žmogus gyveno "haptinėje harmonijoje" - visos jo juslės buvo lygiavertės ir veikė kaip viena visuma. "Audiotaktilinės" juslės (klausa ir lytėjimas) turėjo didelę reikšmę tiek patyrimui, tiek pažinimui. Raštingumas į pirmąją vietą iškėlė regėjimą ir išstūmė kitas jusles. Taip žmogus tapo vienpusiškesnis ir ribotesnis. Raštas mums davė "akį už ausį". Marshall McLuhan (1915-1980).

Visuomenės pokyčiai: pramoninė visuomenė vs informacinė visuomenė; knyga vs internetas; vienakanalė TV (vienijanti) vs daugiakanalė TV (skaldanti); CD vs MP3; visą gyvenimą trunkanti monogamija vs serijinė monogamija; auksiniai laikrodžio laikai vs lankstumo laikai;  gilumas vs platumas;  linijinis laikas vs fragmentiška dabartis;  per mažai informacijos vs per mažai  laisvės nuo informacijos.

Užuot dėliojusi žinias tvarkingomis, logiškomis sekomis, informacinė visuomenė pateikia kaskadas ženklų, kuriuos jungia daugiau ar mažiau atsitiktinis ryšys.

Ritminė šokių muzika eina ir eina, bet niekada niekur nenueina, ir, skirtingai nuo, pvz. L.van Bethoveno, Led Zeppelin ar Miles Daviso, nenori nueiti. Prof. Bill Martin.

Techno, house, drum'n'bass - tai nelijinės, pasikartojančios, ritminės šokių muziokos atmainos. Prof. Bill Martin. Krovimo principas pakeičia vidinę raidą.

Kaip ir postmodernistinėje architektūroje, krovimo idėja paremta tuo, jog iš principo bet koks garsas gali būti suderintas su bet kokiu kitu garsu. Tačiau net pats eklektiškiausias, kompiliaciniu principu sukurtas pastatas turi turėti kokius nors pamatus, kurie laikytų jį ant žemės, tad vertikaliai kraunama muzika dažnai priklausoma nuo primygtinio ritmo. Ant šokio kraunamas sluoksnis transo, neretai be jokio pastebimo stilistinio sujungimo. Prof. Bill Martin 

Požiūris, paremtas vertikaliu krovimu, implicitiškai (neišreikštai, numanomai) pripažįsta idėją, kad muzikos (arba meno apskritai) esmė tėra galimų kombinacijų išbandymas. Prof. Bill Martin. 

Tendencijų "krovimas" į vieną krūvą reiškia, kad nevyksta jokių pokyčių , tik recirkuliacija. Tai gali būti atsinaujinti nesugebančios kultūros požymis. "Nėra jokio kūrybingumo, yra tik naujų kombinacijų srautas". Prof. Bill Martin  

Steve Reich įkvėpimo semiasi iš Indonezijoje gyvenančių gamelanų muzikos - cikliškos, sugestyvios muzikos, kurioje daug kartų su minimaliomis variacijomis kartojasi temos ir sukurta ji kultūroje, nepažįstančioje linijinės raidos sąvokos.

Kai augantios informacijos kiekis perduodamas didėjančiu greičiu, dorosi vis sunkiau kurti pasakojimus, sekas.

Eterio laikas ir įtaka atitenka žmonėms, kurie kalba kulkosvaidžio greičiu, pastorintu šriftu ir didžiosiomis raidėmis.

Studijos nėra tai, kuo iš tiesų užsiimama, jos - tik dalis bendro išgyvenimų meniu, kuris sudaro jauno, nepriklausomo miestiečio būtį.

Norint geri išmokti sudėtingą medžiagą, reikia ilgo, nepertraukiamo laiko. Nemigos, bemiegių naktų. Kartais pablogėjusio apetito. Atsižadėjimų. Problemų asmeniniame gyvenime. Atitrūkimo nuo pasaulio. Gilaus susikaupimo. (O senais laikais - daug stiprios kavos ir cigarečių) .

Laikas į trupinius subyra dėl daugybės trukdžių. 

Ribinė vertė (t.y. paskutinio vieneto, už kurį moki pinigus ar kuriam esi pasiruošęs skirti savo laiko ir dėmesio, vertė) artėja prie nulio, o kad pritrauktume bent truputį dėmesio, informacija gaminama vis mažesnėmis pakuotėmis.

Vis mažesnių kubelių krovimas yra plačiai paplitęs reiškinys - ritminė šokių muzika, internetas, diagiakanalė TV, žurnalistika, studijos ir mokslas.

Akimirka yra trumpalaikė, paviršutiniška ir intensyvi. Kai akimirka tampa viskuo, dėl ko gyvename, nebelieka vietos kubeliams, kurie su kitais gali sudaryti tam tikrą raštą.

Šiandieną mes priversti (turime laisvę) lipdytis tapatumą pagal savo nuožiūrą, padedami nepatikimos ir trumparegiškos reklamos. Rezultatas - netvirti ir inžinieriniu požiūriu diskutuotini statiniai, kuriuos kasdien reikia šiek tiek paremontuoti, o kai kada tenka perstatyti iš pamatų.

Didžiulis JAV ekonomikoje vyraujantis optimizmas, o  ypač stebėtinas polinkis investuoti į "orines" interneto firmas galbūt paremtas milžinišku antidepresantų (prozako, zolofto...) suvartojimu (manoma, kad juos vartoja apie 20 mln. amerikiečių), kurie panaikina baimės jausmą ir nerimą. Psichiatras Randolph Nesse.

Susitikus lėtajam ir greitajam laikui, greitasis visada nugai lėtąjį. Greičio dėsnis.

Vienoje vietoje susitikus laisvalaikiui ir darbui, laisvalaikį visada nugali darbas.

Šiuo metu žmonių požiūryje vyrauja ne optimizmas ar pesimizmas, o fundamentalus netikrumas. Mūsų laikas neturi jokios krypties ir jokio istorinio sąmoningumo, nes visas dėmesys nukreiptas į tai, kas vyksta čia ir dabar.

Šeimyninis gyvenimas yra lėtas, dėl to nešiuolaikiškas. Jis nėra nei itin imlus darbui, nei kapitalui, bet labai imlus laikui. Jo ypatumai - lėtumas, natūrali raida, pasitikėjimas.

Kai kultūra keičiasi pašėlusiu greičiu, nelengva suvokti ko jaunesnioji karta turi išmokti iš vyresniosios. Tėvų išmintis nebūtinai suvokiama kaip aktuali. Kuo greitesni ir didesni pokyčiai, tuo sudėtingiau perduoti kultūrą iš kartos į kartą. Trukmė ir tęstinumas pralaimi, spontaniškumas ir naujovės laimi.

Jaunystės kultas ir žinių perdavimo krizė yra du svarbiausi akimirkos tironijos simptomai mūsų civilizacijoje. Suaugusiojo gyvenimas visose kultūriose siejamas su atsakomybe, pastovumu ir įsipareigojimais, o jaunas žmogus yra nepastovus, abejojantis, žaismingas, eksperimentuojantis ir atviras visoms galimybėms, kurios tik pasitaiko. Ankščiau (pvz. 60-aisias) nekildavo jokių abejonių, dėl to, kas jau sudėliojo savo "Lego" kubelius, o kas dar ne.

Vartojimas reikalingas tam, kad skatintų gamybą, o didėjanti gamyba - tam, kad augtų ekonomika. Todėl pasidaro būtina suvartoti vis daugiau per vis trumpesni laiką. Staffan Linder (ekonomistas).

Krovimas reiškia, kad kiekvienai veiklos rūšiai lieka vis mažiau  vietos. Daugelis iš mūsų renkasi vieną iš dviejų paprastų išeičių: A) kiekvienam dalykui skiria mažiau laiko arba B) daro keletą dalykų tuo pačiu metu.

8-ajame dešimtmetyje išsilavinusiam žmogui tereikėjo reguliariai skaityti 3-4 žurnalus, kad jis jaustųsi pakankamai informuotas. Šiandien niekas nebegali manyti, kad atskleidžia (susidaro) visą vaizdą.

Darbo, vartojimo ir šeimyninio gyvenimo suskaidymas nukelia mus į pasaulį be tradicinių paruoštų sprendimų. Kiekvienas iš fragmentų turi susidaryti visumą (pasaka apie akluosius ir dramblį). Tik kyla klausimas ar tokia sudėtinga užduotis išvis įvykdoma.

Politika be vizijų - dar vienas fragmentavimo simptomas, galbūt liūdniausias iš visų.

Klausimas - ar gyvendami tobulos technologijos informacinėje visuomenėje mes iš tikrųjų tampame efektyvesni? Atsakymai: A) Taip, bet tai nėra labai gerai, nes per skubėjimą pamirštame viską, kas išties ką nors reiškia; B) Taip, ir tai puiku, nes taip pasiekiame ekonomikos augimą; C) Ne, nes vyrauja paradoksali tendencija, kad efektyvumą skatinanti technologija sukelia priešingą poveikį.

Vakarų Europoje faksas visuotinai pradėtas naudoti tik praėjus 10 m. po jo išradimo. Tai lėmė ilgalaikis pašto streikas Didž. Britanijoje 9-ojo dešimtmečio viduryje.

Naujos kompiuterinės programos sukurtos taip, kad vartotojai pasineria į programų studijavimą, užuot dirbę savo darbą, ir turi dalyvauti daug laiko ir pinigų kainuojančiuose kursuose, kad išmoktų jomis naudotis.

Žaibiškas laikas, per kurį nukeliaujama iš Vilniaus į pvz. Kopenhagą, akimoju suryjamas lėto ir padrikesnio laiko, kuriam pavaldūs kiti veiksmai.

Reziume: 

1. Kai informacijos yra per daug, o ne per mažai, aiškumas mažėja atvirkščiai proporcingai informacijos kiekiui. Mes žinome vis daugiau ir dėl to žinome vis mažiau. "Savo informaciją reikia  apriboti atsižvvelgiant į savo žinias". Fil. Lars Henrik Schmidt.

2. Informacinės visuomenės dalyviams labiausiai trūksta kitų dėmesio.

3. Informacinės visuomenės nariams labiausiai trūksta gerų filtrų.

4. Pagreitis panaikina atstumą, erdvę ir vietą. Kai tai, kas tolima, nebėra tolima, iš tikrųjų nebėra artima ir tai, kas artima. 

5. Kai susitinka  greitas ir lėtas laikas, laimi greitasis.

6. Greitis yra užkrečiamas.

7. Greitis sukuria priklausomybę.

8. Kai laikas suskaidomas į pakankamai smulkias detales, jis nustoja egzistuoti kaip trukmė.

Ką daryti?

1. Tai, ką galima atlikti greitai, reikėtų daryti lėtai. Pirmiausia reikėtų atskirti veiklos rūšis, kurioms naudingesnis greitis, nuo tų, kurioms reikalingas lėtumas.

2. Delsimas yra dorybė, jeigu nuo jo nekenčia kiti.

3. Lėtumą reikia apginti.

4. Vėlavimai yra užmaskuotas gėris.

5. Vasarnamio logika nusipelno didesnio paplitimo.

6. Bet koks pasirinkimas atmeta tiek pat, kiek apima.

7. Būtina sąmoningai kaitalioti lėtąjį  ir greitąjį laiką.

8. Daugelio dalykų žinoti nereikia.