Civilinė sauga

Jei artėja uraganas

Gavę pranešimą arba išgirdę signalą „Uragano pavojus“:

1. sandariai uždarykite duris, langus, palėpių angas;

2. suneškite baldus, lengvus daiktus iš lauko ir balkonų į namus;

3. apsirūpinkite vandeniu ir maisto produktais, medikamentais;

4. turėkite po ranka nešiojamąjį radijo imtuvą;

5. išjunkite dujas ir atjunkite elektros tiekimą;

6. pasislėpkite slėptuvėje, rūsyje arba požeminėje patalpoje;

7. namuose būkite viduriniame kambaryje (vonios kambaryje), toliau nuo langų;

8. klausykitės vietos radijo arba televizijos pranešimų. Jeigu uraganas užklupo gatvėje – slėpkitės artimiausių namų laiptinėse, kitose priedangose.

Įsidėmėkite! Negalima slėptis po atskirai augančiais medžiais, elektros atramomis, prie elektros linijų.

Kaip saugotis nuo žaibo

Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Dėl žaibolaidžių įrengimo galima kreiptis į artimiausią miesto arba rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios pareigūnai patars, kaip juos galėtų pastatyti, patikrinti arba sutvarkyti.

Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Kaip elgtis kilus gaisrui

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas.

Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai

Jau po 10-15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Delsti laiko neturėsite

Iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui. Kuo gesinsite? Kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija). Kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (tel. 01 arba 112);

negelbėkite savo turto;

išeikite iš buto;

uždarykite duris, bet neužrakinkite jo;

nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;

pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;

eikite pasilenkę arba šliaužkite;

nesiveržkite per liepsną;

jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos .

Jeigu dega kaimynų butas:

praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai;

jeigu laiptinėje kaupiasi dūmai, pasilikite savo bute;

uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;

prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad atvykę ugniagesiai matytų jus.

Jeigu užsidegė drabužiai:

griūkite ant žemės, raičiokitės, kad ugnis užgestų;

užsidenkite veidą rankomis;

jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį;

ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) tuo, kas po ranka;

nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite rankšluostį;

kvieskite medikus.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

ištraukite kištuką iš elektros tinklo;

užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;

gesinkite gesintuvu ar vandeniu.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

indą uždenkite dangčiu;

išjunkite viryklę;

atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu užsidegė automobilis:

išjunkite variklį;

šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);

paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešosiose vietose:

žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai, mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du išėjimai;

apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas - įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį), kuris jus perspės, pažadins gaisrui tik prasidėjus. Detektorių (jutiklį) kabinkite prie lubų hole, miegamajame, mansardoje ir kasmet nuvalykite nuo jo dulkes, pakeiskite bateriją.

Dėl geriamojo vandens saugos potvynių metu ir po jų

Potvynių metu vietiniai geriamojo vandens šaltiniai (šuliniai, vietiniai gręžiniai) gali tapti netinkami gėrimui, maisto ruošimui ir net prausimuisi. Su potvynių vandeniu gali būti atneštos žemės ūkio, pramonės atliekos, nuotekos ir geriamasis vanduo gali būti užterštas bakterijomis, virusais, cheminėmis medžiagomis.

Apie galimą vandens užteršimą rodo šie požymiai: tiesioginis gręžinio ar šulinio užliejimas, specifinis nebūdingas vandens kvapas, specifinis kuro ar chemikalų kvapas, vandenyje atsiradusios nuolaužos ir pašalinės priemaišos, pakitusi vandens spalva. Šachtinio šulinio potvynio vanduo gali ir neužlieti, bet jei šulinys senas, nesandarūs jo rentiniai, tai potvynio vanduo gali per plyšius patekti į geriamąjį vandenį. Todėl rekomenduojama:

1. Jei Jūs manote ar abejojate, kad Jūsų šulinys gali būti užterštas, nevartokite vandens tol, kol neįsitikinsite, kad vanduo saugus. Tuo metu vartokite tik parduotuvėje pirktą fasuotą vandenį.

2. Jei šulinys buvo užlietas ar į jį galėjo prasisunkti lietaus vandenys, tai būtina išsemti visą šulinio vandenį, išvalyti nuolaužas ir leisti vandeniui naujai prisipildyti.

3. Pašalinkite nuolaužas iš šulinio naudodami ilgus kablius ar kitokius įrankius. Jokiu būdu patys nelipkite į šulinį, nes jo viduje dažnai susidaro pavojingos gyvybei dujos, garai.

4. Prisipildžius šuliniui vandeniu, būtina vandenį dezinfekuoti. Vandens dezinfekciją atlieka ir konsultuoja dezinfekcijos klausimais UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, Totorių g. 15, Vilnius, tel. (8-5)2616109, 2621124. Laikinai, kol neatlikta cheminė šulinio vandens dezinfekcija, mikrobiologinę taršą galima pašalinti vandenį virinant. Dauguma bakterijų žūva vandenį pavirinus 1 minutę.

5. Išvalius ir dezinfekavus šulinį, atlikite vandens tyrimus, siekdami įsitikinti, kad vanduo iš tikrųjų saugus.

6. Dėl vandens tyrimų kreipkitės į Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus miesto skyrių Siesikų g. 15, Vilnius, tel. (8-5) 2491670

Visais klausimais dėl geriamojo vandens saugos užtikrinimo galite konsultuotis ir su Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistais: tel. (8-5) 264 9662, 264 9659.

Jeigu kaukia sirenos...

Tai svarbiausias civilinės saugos signalas „Dėmesio visiems“. Išgirdę jį įjunkite televizorių ar radijo imtuvą ir išklausykite perduodamą informaciją bei patarimus, kaip elgtis. Neužmirškite nuolat laikyti įjungtą radiją ar televizorių ekstremalių situacijų metu.

Kaip elgtis pučiant stipriam vėjui

Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas.

Kilus stipriam vėjui:

Perspėkite darbuotojus apie rtėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;

Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;

Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;

Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;

Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;

Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;

Neužmirškite savo kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubios pagalbos telefonais 112 arba 01, 02, 03.

Kaip elgtis prie vandens telkinių

1. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį − ant prieplaukos krašto, tilto, stataus kranto.

2. Neikite giliai į vandenį, jeigu nemokate plaukti arba blogai plaukiate.

3. Nenardykite nežinomoje vietoje, nešokinėkite nuo skardžių ir paaukštinimų, nepatikrinę telkinio dugno.

4. Neužplaukite už plūdurų, nors ir norėtumėte pasigirti mokantys plaukti.

5. Nesimaudykite būdami neblaivūs.

6. Nemėginkite plaukioti ant savadarbių plaustų ar kitų plaukiojimo priemonių − jie gali neišlaikyti jūsų svorio arba apvirsti.

7. Neplaukite toli nuo kranto ant pripučiamų čiužinių ir pripūstų padangų kamerų − netikėtai jiems subliūškus (išėjus orui), jūs galite kartu nugrimzti.

8. Nemėginkite išplaukti į laivų farvaterį arba artintis prie plaukiančių laivų − jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

9. „Jūrų mūšiai“ su valtimis, kaip ir valčių supimas, vaikščiojimas valtyje arba persilenkimas per valties kraštą, yra pavojingi – valtis gali apvirsti.

10. Nepalikite prie vandens vaikų be priežiūros.

Jeigu žmogus skęsta:

1. Pamatę skęstantį žmogų, pirmiausia stenkitės atkreipti aplinkinių dėmesį ir šaukite: „Žmogus skęsta!“ Iškart dairykitės, ar nėra netoli gelbėjimo priemonės – gali būti tai, kas plaukia vandenyje ir ką jūs galite numesti iki skęstančiojo: gelbėjimo ratą, pripūstą padangos kamerą ir pan.

2. Paprašykite aplinkinių žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir gelbėtojus.

3. Pamėginkite, jei įmanoma, skęstantįjį pasiekti ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

4. Jei šalia nieko nėra, mėginkite priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Tai daryti galima tik tuo atveju, jeigu jūs labai gerai plaukiate. Saugiausia būtų prie skęstančiojo ne plaukti, o eiti − dviese ar trise.

5. Ištraukę iš vandens, išvalykite skenduolio burną ir apverskite jį veidu žemyn. Pasidėkite pilvu ant kelių ir pašalinkite iš plaučių vandenį, atlikite reanimaciją.

6. Laukite iki atvyks greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ar gelbėtojai.

Saugokime miškus nuo gaisrų

Atsižvelgiant į ugnies plitimo pobūdį, gaisrai skirstomi į:

žemutinius – prasideda pavasarį nutirpus sniegui ir išdžiūvus pernykštei žolei, plinta žemės paviršiumi (dega stagarai, nukritę lapai, spygliai ir t. t.). Tačiau ugnis įsisiautėti negali, nes gilesni miško paklotės sluoksniai dar būna drėgni. Nukenčia smulkūs gyvūnai, apdega medžių žievė, išdega jauni miško želdiniai.

viršūninius – dažniausiai kyla vasarą esant didelei sausrai ir silpnam vėjui vasarą, kai žemutinis gaisras apima visą išdžiūvusio miško paklotės storį, plinta į visas puses, juolab pavėjui, kur kas labiau apdega medžių šaknys ir kamienai. Ugnis, priklausomai nuo sąlygų, slenka 1–3 m/min. greičiu ir pakyla į 0,5–4,5 metro aukštį. Plintantis negesinamas gaisras pasiekia vietas, kur yra išdžiūvusių medžių, vėjavartų ar jaunuolynų – ugnis kyla aukštyn, pradeda degti medžių lajos, liepsna šokinėja medžių vainikais. Gaisras plinta 100 m/min. ir didesniu greičiu.

požeminius, arba dirvožemio – kai mišku apaugusiose pelkėtose vietose gaisras ne tik plinta žemės paviršiumi, bet ir įsidega po miško paklote esantis durpių sluoksnis.

Dažniausiai gaisrai kyla dėl nedrausmingų poilsiautojų ir miško lankytojų (80 proc.), o anksti pavasarį dėl pernykštės sausos žolės deginimo (14 proc.) ir tyčinių padegimų (16 proc.). Deginant žolę kasmet vidutiniškai pažeidžiama 40 ha miško.

Gaisrų atveju uždūmijama didelė teritorija aplinkui gaisro židinį, ugnis gali persimesti į gyvenamuosius kvartalus ir į gretimai esančias įmones, iškyla grėsmė žmonių gyvybei, materialinėms vertybėms, padaroma nepataisoma žala gamtai.

Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba gyventojus apie gaisringumo klases informuoja kasdien 13 val. per Lietuvos radijo 1-ąją programą

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės

Kai palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrentant sniegui) gali kilti gaisrai, draudžiama:

naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kt., galinčius sukelti gaisrą miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos;

deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai);

medžioti šoviniais, užkimštais įsidegančios medžiagos kamščiais;

važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti nustatyta tvarka uždrausta;

palikti miške šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas, įrengti sąvartynus miške ir arčiau kaip 100 m nuo jo ribos.
Laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs

Šios taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams ir lankytojams.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir pareigūnams – nuo 150 iki 300 litų.

Miško naikinimas arba žalojimas – jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą – užtraukia baudą piliečiams nuo 500 iki 1000 litų ir pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų (Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 77 str.).

Pastebėjus miške gaisrą, būtina pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnyboms, urėdijoms, valstybinio miško valdytojams, miškų savininkams, savivaldybei.

Gaisro atveju skambinti 112!

Nedeginkit žolės!

Atšilus pavasario orams, mieste kasdien vis didėja pernykštės žolės gaisrų skaičius ir mastai.

Kaskart padaromi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui: degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai, sunaikinami įvairūs naudingi mikroorganizmai, kurie atsinaujina tik po dešimties metų.

Neretai liepsnojanti ugnis dažnai persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Liūdniausia, kad gaisruose žūsta ir žmonės. Degant žolei nuo aitrių dūmų apsvaigstama, prarandama sąmonė užsidega ant žemės nukritusio žmogaus drabužiai ir jis mirtinai apdega.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai, todėl tėvų ir pedagogų pareiga nuolat jiems priminti apie gresiantį pavojų gyvybei ir žalą gamtai.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą žolės deginimas užtraukia piliečiams baudą nuo 100 iki 500 Lt, o pareigūnams nuo 200 iki 600 Lt. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusikaltimus atsako jų tėvai.

Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį neleiskite liepsnai išplisti ir pasistenkite patys ją užgesinti. Ypač nedideliame plote galite lengvai tai padaryti užplakti liepsną medžių šakomis ir užtrypti kojomis, taip pat užgesinti vandeniu arba smėliu. Juk vienas ugniagesių išvažiavimas gesinti gaisrą mokesčių mokėtojams kainuoja šimtus litų. O kai tokių gaisrų per dieną kyla dešimtys, susidaro didžiulės išlaidos. Antra vertus, galbūt kitur atsitikus didesnei nelaimei labiau reikia ugniagesių pagalbos nei malšinti ugnį degančiose pievose.

Rekomenduojama ugnies apimtus plotus apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu su ugnimi nepavyksta susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius!

Šilumos ir saulės smūgis

KAIP SUTEIKTI PAGALBĄ PATYRUSIAJAM ŠILUMOS IR SAULĖS SMŪGĮ?

ŠILUMOS SMŪGIS
Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka (ilgai būnant karštyje, ypač sportuojant), kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos.

Požymiai:
• iki 40 oC padidėjusi kūno temperatūra;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• paraudusi, karščiuojanti oda;
• pykinimas, kai kada viduriavimas;
• troškulys;
• nerimas;
• sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas;
• dažnas, stiprus pulsas;
• netvirta eisena;
• sąmonės netekimas.

Pirmoji pagalba:
• jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį;
• apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinkite;
• kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 oC, drėgną antklodę pakeiskite sausa;
• duokite gerti ko nors vėsaus;
• jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir nieko neduokite gerti;
• vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

SAULĖS SMŪGIS

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija.
Požymiai:
• galvos skausmas, svaigimas;
• silpnumas, pykinimas, vėmimas;
• zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
• išbalusi oda, šaltas prakaitas;
• sąmonės netekimas.

Pirmoji pagalba:
• jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį;
• paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite;
• ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite;
• pasiūlykite šaltesnio gėrimo; jei pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus;
• jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite;
• vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Parengė Visuomenės sveikatos ugdymo centro vyriausioji specialistė Birutė Babickienė

Saugiai naudokimės pirotechnikos gaminiais

Kasmet artėjant Naujųjų Metų šventėms rūpestį kelia prekyba pirotechnikos priemonėmis ir jų naudojimas. Kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su viešosios policijos pareigūnais griežtai kontroliuoja prekybą pirotechnikos priemonėmis. Prekyba šiais gaminiais vyksta nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Pirotechnikos gaminiais norinčios prekiauti bendrovės turi gauti vienkartinius priešgaisrinės tarnybos ir policijos leidimus. Nesudėtingus pirotechnikos gaminius draudžiama parduoti ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jais negalima prekiauti kioskuose ir savitarnos parduotuvėse. Ant pirotechnikos gaminių pakuočių turi būti jų naudojimo instrukcijos, galiojimo laikas, reikia nurodyti gamintoją ir importuotoją. Jei pirotechnikos gaminiai parduodami be pakuotės, pirkėjai turi gauti atskirą instrukciją.

Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Pirotechnikos priemonių naudojimo taisykles pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 50 iki 100 litų. Kad išvengtume skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria, kaip naudotis pirotechnikos priemonėmis.

Pirotechnikos gaminių nepirkite turgavietėse ar Savivaldybės uždraustose vietose. Prieš naudodami pirotechnikos priemonę atidžiai perskaitykite instrukciją. Iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite. Pirotechnikos gaminiai naudojami tik lauke, o mažo galingumo – ir namuose. Sprogmenis uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių. Naudodami fejerverkus minioje nenukreipkite jų į kitus žmones. Sprogmens ilgai nelaikykite rankoje. Uždekite ištiesta ranka ir tuojau pat atitraukite. Baterijas, raketas statykite tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Pavojų gali kelti nesuveikusios pirotechninės priemonės. Pirotechnikos gaminiams nesuveikus iš karto, daugiau nebandykite jų uždegti ir prieikite prie jų ne anksčiau kaip po 15 minučių. Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams.

Petardas pirkite kartu su vaikais ir būtinai dalyvaukite jas sprogdinant. Nekaupkite pirotechnikos gaminių, nes joms laikyti būtinos tam tikros sąlygos: apsaugoti nuo šilumos šaltinių, drėgmės, kitų medžiagų poveikio, galinčio išprovokuoti gedimą ir irimą. Sprogmenys negali būti laikomi kartu su degiomis ar lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis. Naujųjų Metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų. Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Nuo pirotechninių gaminių užsiliepsnojusius daiktus, išskyrus su elektros įtampa, geriausiai gesinti vandeniu arba gesinti tinkamu audiniu, pavyzdžiui, veltiniu.

PAGD prie VRM informacija

Jeigu įvyktų avarija Ignalinos atominėje elektrinėje

Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, kituose statiniuose.

Jūs galite sumažinti apšvitos dozę: slėpdamiesi mediniuose pastatuose - keletą kartų, mūriniuose – 10–20 kartų, o rūsiuose – net 100–200 kartų. Slėpdamiesi ne slėptuvėse, užsandarinkite namo ar buto langus, orlaides, duris, ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis debesis ir neiškris radioaktyvios medžiagos.

Profilaktiškai išgerkite jodo, kol apie jos būtinumą bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba kalio jodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, skydliaukės apšvita sumažinama 100 net kartų! O praslinkus 6 val. po jo patekimo į organizmą – tik 2 kartus.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės;
vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės;
kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti ištirpintas gerai vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriami 3–5 lašai 5 proc. jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Atsiminkite, kad kuo anksčiau išgersite stabiliojo jodo preparatų, tuo geriau apsaugosite skydliaukę. Jokiu būdu negerkite preparatų daugiau negu rekomenduojama.

Paruoškite maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Pasiruoškite paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Jeigu neturite respiratoriaus ar dujokaukės, pasigaminkite paprasčiausią apsaugos priemonę – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytą raištį, kuris gali sumažinti radioaktyviųjų dulkių patekimą į organizmą 8–9 kartus.

Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas30 x 20 cm. Marlės kraštai per vsą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, medvilniniai marškiniai ir kt. Ši priemonė gali sumažinti radioaktyviųjų dulkių patekimą į organizmą 1,5–3 kartus, bet ja naudotis galima tik vieną kartą.

Kūno apsaugai naudokite brezentinius ar medvilninius kombinezonus, paltus, lietpalčius, polietileno apsiaustus, gumines ar odines pirštines, guminius batus, aulinukus.

Paskelbus apie galimą evakavimą, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms, pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno daikto pritvirtinkite kortelę su vardu ir pavarde.

Reikalingų daiktų sąrašas:

1. dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, diplomas, atestatai, nuosavybės dokumentai ir t. t.;)

2. pinigai (grynieji pinigai, taupomosios knygelės, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);

3. šeimyninės relikvijos, kelios nuotraukos;

4. nuolat naudojami vaistai;

5. maistas 2–3 dienoms;

6. reikalingi drabužiai (pagal sezoną);

7. tualetiniai reikmenys;

8. asmeninės apsaugos priemonės.

Jeigu važiuosite nuosavu transportu, daiktų galite pasiimti ir daugiau.

Namus (butus) reikia palikti taip, kaip paliekate išvažiuodami atostogauti. Išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus, duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Neužmirškite savo kaimynų, padėkite vieni kitiems.

Norėdami gauti visą jus dominančią išsamią informaciją, susijusią su radiacinės saugos klausimais, teiraukitės šiais telefonais:

Radiacinės saugos centras

Direktorius: tel. 276 3633

Puslapis internete http://www.rsc.lt

Sužinosite apie radiacinę saugą, maisto produktų ir geriamojo vandens taršą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

Viršininkas, tel. 262 4141

Puslapis internete http://www.vatesi.lt

Sužinosite apie Ignalinos AE būklę.

Aplinkos ministerija

Visuomenės informavimas - Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija: 272 2865

arba (8698) 45514

Puslapis internete http://www.am.lt/VI/index.php

Sužinosite apie aplinkos radiacijos stebėjimus.

Ignalinos AE informacinis centras

Tel: (8386) 31998, (8386) 28585

Puslapis internete: Atsakiklis http://www.iae.lt

Sužinosite apie Ignalinos AE būklę, bus suteikta kita pažintinė informacija apie elektrinę.

Fizikos institutas

Radiacinės saugos ekspertai, tel. 264 1172.

Puslapis internete http://www.fi.lt

Atmintinė gyventojams, kaip elgtis žemės drebėjimo atveju

Žemės drebėjimo požymiai:

1. pradeda judėti vanduo induose, siūbuoti pakabinti paveikslai ir šviestuvai;

2. dreba langai, po kambarius čiuožinėja kėdės, linguoja grindys;

3. sunku stovėti vietoje, dūžta stiklai, smulkūs daiktai krenta nuo lentynų;

4. įtrūksta sienos, lubos, byra tinkas;

5. griūva pastatai, kaminai, virsta medžiai dėl nuošliaužų ir t. t., nurūksta elektros laidai ir dujotiekio vamzdžiai, atsiranda plyšiai žemėje;

6. artėjantį žemės drebėjimą arkliai, avys, karvės gali jausti prieš 2 paras. Jie tampa labai neramūs, kai kada darosi agresyvūs, katės išneša savo kačiukus, šunys urzgia, glaustosi prie šeimininkų, stengiasi išbėgti iš patalpos.

Pajutę pirmuosius žemės drebėjimo požymius – dirvos virpesius, pastatų drebėjimą, baldų ar indų virpėjimą, šviestuvų siūbavimą – nepanikuokite, veikite greitai ir ryžtingai:

1. išjunkite dujas, elektrą (pagal galimybes);

2. nesislėpkite namuose ten, kur galite būti prispausti;

3. kuo greičiau išbėkite iš namo, nekreipdami dėmesio į aprangą;

4. nevažiuokite liftu, nes jis gali tapti Jūsų paskutine slėptuve;

5. jeigu esate pirmame aukšte, atsargiai šokite pro langą;

6. bėkite ne arčiau kaip 2–5 metrai nuo pastato, nes galite gauti traumą nuo krentančių plytų, daiktų, gėlių vazonų;

7. jeigu nespėjote išbėgti iš namo, esant pirmiesiems smūgiams – laukti saugiausia tarpulangėje, tarpduryje, tualete, vonioje;

8. stenkitės galvą pridengti stora knyga, kepurėmis, taburete, kėde, keptuve ar net rankomis;

9. gelbėkitės iš ten, kur Jūs esate (pastatykite savo artimuosius ir pats atsistokite prie sienos kampe, nes kampai patys stipriausi statinio elementai);

10. venkite stovėti kambario viduryje;

11. nebėkite į balkoną, jeigu iš jo negalėsite nušokti ant žemės;

12. laikykitės toliau nuo dujų, elektros, karšto vandens vamzdžių ir įrenginių;

13. patalpų viduje bėgdami laiptais, glauskitės prie sienos, prisidengdami galvą kokiu nors daiktu;

14. kalbėkite garsiai, ramiu balsu, įsakinėkite vienareikšmėmis, trumpomis, visiems suprantamomis frazėmis;

15. išėję į gatvę, pasitraukite toliau nuo pastatų ir statinių, kurie gali sugriūti – geriausiai į kiemo, gatvės centrą;

16. nelieskite nutrūkusių elektros laidų;

17. jeigu žemės drebėjimas prasidėjo esant Jums mašinoje, greitai važiuokite iš tunelio, važiuokite nuo estakados, toliau nuo elektros stulpų, didelių medžių, priedangų, namų sienų, likite mašinoje, įsijunkite Lietuvos radijo 1-ąją programą.

Jeigu Jūs likote po griuvėsiais:

1. tikėkite, kad avarinės tarnybos Jūsų ieškos, stenkitės tausoti jėgas;

2. pagal galimybes stenkitės apie save pranešti balsu, mobiliuoju telefonu, kokiais nors judesiais, nes gelbėtojai paiešką pradeda nuo įsiklausymo ( kas valandą dešimčiai minučių. sustabdomas technikos darbas, kalbos, nutraukiamas darbas);

3. nesinaudokite degtukais, nerūkykite, jeigu jaučiate dujų kvapą, taip pat nedeginkite degtukų, jei jaučiate deguonies stoką;

4. patikrinkite, ką turite kišenėse, visus aštrius, stiklinius daiktus padėkite į vieną vietą, kad gelbėjant jie nesužeistų Jūsų;

5. visus aštrius metalinius laidus, armatūrą pagal galimybes išlenkite į lauko pusę;

6. patikrinkite, ar nėra arti Jūsų kitų užverstų žmonių, pašaukite juos balsu, pakalbinkite – tai padės lengviau išgyventi iki išsigelbėjimo;

7. išgirdę dirbančius gelbėtojus, pasistenkite atkreipti į save dėmesį: šaukite, belskite; labai gerai girdėti beldimas raktais, geležte į vamzdžis ar radiatorius.

Jūs išgyvenote, likote gyvi:

1. įkurkite laikiną stovyklą parke, skvere, aikštėje, kur nėra jokių statinių;

2. suneškite ten visus šiltus daiktus ir maistą;

3. apklauskite žmones, kokios jiems reikia pagalbos ir kokie specialistai jiems reikalingi – medikai, gaisrininkai, statybininkai ir t.t.;

4. sudarykite specializuotas brigadas teikti medicinos pagalbą nukentėjusiems ir pradėti gelbėjimo darbus, kol atvyks gelbėtojai;

5. užkurkite laužus, uždenkite sužeistuosius ir vaikus nuo lietaus ir vėjo;

6. surinkite maisto produktus iš likusių šaldytuvų, ypač konservus, gazuotą vandenį, indus maistui gaminti, patalynę, šiltus drabužius, kurą;

7. organizuokite maisto produktų dalijimą, pirmiausiai suvartokite greitai gendantį maistą, po to – konservus;

8. negerkite vandens iš pažeistų ir užpiltų šulinių ir kitų nepatikrintų vandens šaltinių;

9. apgriuvusiuose pastatuose reikia judėti labai atsargiai, nes nuo neatsargių judesių, garsų, vėjo gali nukristi konstrukcijų dalys, daiktai;

10. sugrįžę į namus po žemės drebėjimo, nieko neįjungti ir niekuo nesinaudoti be komunalinių tarnybų leidimo.

Civilinės saugos atmintinė Vilniaus miesto gyventojams „Ką reikėtų žinoti ir kaip turėtų elgtis gyventojai ekstremaliose situacijose"

Gerbiamieji vilniečiai! Nepamirškite, kad gyventi saugiai - Jūsų ir mūsų bendras rūpestis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnyba yra Gedimino pr. 34, Vilnius, LT-01104.

Civilinės saugos tarnyba techniškai aptarnauja valstybinių specialių priemonių ir pajėgų valdymo sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti ritmingą miesto įmonių, įstaigų, organizacijų darbą ir ypatingomis sąlygomis išsaugoti žmones, sumažinti materialinių vertybių nuostolius, pradėjus naudoti Savivaldybės turimus materialinius išteklius, koordinuoti veiklą atliekant gelbėjimo ir kitus skubius darbus nelaimės ištiktose vietose.

Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos civilinės saugos srityje:

1. laikytis civilinę saugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2. žinoti kokie yra civilinės saugos signalai ir mokėti elgtis juos išgirdus;

3. pranešti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tarnyboms apie susidariusią ekstremalią situaciją arba šios situacijos grėsmę;

4. vykdyti civilinės saugos pareigūnų nurodymus ir aktyviai dalyvauti likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus padarinius;

5. susidarius ekstremaliai situacijai Vilniaus mieste, skambinti Civilinės saugos tarnybos budinčiajam ryšininkui-operatoriui telefonu 261 6480 arba perduoti faksu 262 4630.

Sprendžiant įvairius civilinės saugos klausimus Vilniaus mieste skambinti:

Vilniaus miesto civilinės saugos tarnybos vedėjui telefonu – 261 9945, vedėjo pavaduotojui - telefonu 262 3778,

vyresniesiems saugos specialistams:

civilinės saugos pajėgų komplektavimo ir mokymo klausimais tel. 2624097;

cheminės ir radiacinės saugos klausimais tel. 262 1951;

apsauginių statinių (slėptuvių) klausimais tel. 261 7889;

evakavimo klausimais tel. 261 6551;

ryšių ir perspėjimo klausimais tel. 261 1610.

Gresiant pavojui žmonių gyvybei, sveikatai bei norint išsaugoti materialines vertybes būtina pranešti Vilniaus miesto nuolatinės parengties tarnyboms:

Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 01, 112, 271 6851;

Vyriausiajam policijos komisariatui 02, 112, 262 2526;

Greitosios medicinos pagalbos stočiai 03, 122, 272 5314;

UAB „ Avarija“ 1355, 216 0077;

Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centrui 271 8567.

Įtartinas laiškas ar paketas su milteliais...

Įtartino laiško ar paketo požymiai: užklijuota per daug pašto ženklų, klaidos žodžiuose, riebalų dėmės, neįprastas kvapas, nėra atgalinio adreso, didelis svoris, kreivas arba grublėtas vokas, išsikišę laidai arba aliuminio folija, sklinda tiksėjimo garsas, žymos „įteikti asmeniškai“, „konfidencialu“, „atidaryti čia“ ir panašiai.

Gavę tokį voką ar paketą:

1. nekratykite, nepurtykite, neprakirpkite, nepraplėškite, ir neišimkite turinio;

2. įdėkite voką ar paketą į plastmasinį maišelį, jei neturite maišelio ar kokios nors kitos sandarios talpos, voką ar paketą uždenkite drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar pan.;

3. išeikite iš patalpos ir ją uždarykite (užrakinkite), kad niekas, išskyrus spec. tarnybas, į ją neįeitų;

4. nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu;

5. praneškite apie gautą voką ar paketą skubios pagalbos telefonais: 112, 01, 02, 03;

6. jei įmanoma, surašykite visus patalpoje buvusius asmenis, ypač tuos, kurie lietė miltelius.

Jei iš tokio voko ar paketo išsibarstė milteliai:

1. nebandykite miltelių valyti, nedelsdami juos uždenkite;

2. išeikite iš patalpos ir ją uždarykite, kad niekas, išskyrus spec. tarnybas neįeitų;

3. jei miltelių išbiro ant jūsų drabužių, skubiai juos nusivilkite ir sudėkite į plastmasinį maišą ar kokią kitą sandarią talpą. Vėliau drabužiai turi būti atiduoti atvykusioms spec. tarnyboms, kad šie juos reikiamai apdorotų;

4. kuo greičiau švariai nusimaudykite po dušu;

5. surašykite visus patalpoje buvusius asmenis, ypač tuos, kurie lietė miltelius;

6. praneškite apie įvykį pagalbos telefonais: 112, 01, 02, 03.

J u o d l i g ė

Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti juodlige negali. Tai ūmi užkrečiamoji liga, kurią platina naminiai gyvuliai (raguočiai, avys, ožkos) tiesioginio kontakto metu arba per produktus.

Dėl šios ligos sukėlėjų atsiranda odos, žarnyno ar plaučių infekcijos. Tam, kad atsirastų infekcija, sukėlėjai turi būti įtrinti į odą ar įkvėpti kaip smulkios aerozolio dalelės. Jei šios dalelės kartu su juodligės sukėlėjais yra įkvepiamos, gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių infekcija. Tačiau anksti ją nustačius ir pradėjus tinkamą gydymą antibiotikais, sunkių ligos pasekmių galima išvengti.

Jeigu įvyko avarija su nuodingomis medžiagomis

Mieste dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, galinčios sukelti pavojų, yra amoniakas, chloras, o pastaruoju metu – gyvsidabris ir tetraetilšvinas.

A m o n i a k a s – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 15-20 min., jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros liepsnos. Žmogui pavojingas įkvėpus arba prie jo prisilietus, nes:

apsunkina kvėpavimą, sukelia stiprų kosulį, dusulį;

jo garai stipriai erzina gleivinę, sukelia akių ašarojimą, slogą, odos paraudimą ir perštėjimą;

sukelia širdies plakimą ir pulso sutrikimus, o didelės dozės dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukuliai, galima mirtis;

skystas amoniakas, patekęs ant odos, ją nušaldo.

Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo amoniako garų:

1. nedelsiant uždėti dujokaukę su „KD“ (pilka) ar M (raudona) filtruojamąja dėžute, o jos neturint – užrišti vatos ir marlės raištį, rankšluostį, šaliką, sumirkytą 5 proc. citrinos rūgšties tirpale (arba 5 proc. boro ar 6 proc. acto rūgšties tirpale) ir skubiai išnešti iš užterštos zonos. Primename kad 5 proc. tirpalą gausite 1 litre vandens ištirpinę 4 arbatinius šaukštelius citrinos arba boro rūgšties;

2. išnešus į gryną orą paguldyti, šiltai užkloti, duoti raminamųjų vaistų;

3. odą, gleivines ir akis 15 minučių plauti vandeniu arba 2 proc. boro rūgšties tirpalu;

4. duoti kvėpuoti acto rūgšties garų, šiltų vandens garų;

5. duoti išgerti šilto pieno;

6. į nosį įlašinti alyvų aliejaus;

7. esant kosuliui, duoti tabletę kodeino;

8. sustojus ar sutrikus kvėpavimui, atlikti kvėpavimą „iš burnos į burną“;

9. kviesti greitąją medicinos pagalbą

C h l o r a s - gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir gali ten laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jam patekus ant odos ir gleivinių.

Chloras:

dirginančiai veikia kvėpavimo takus, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje;

erzina akių gleivinę, sukelia akių perštėjimą, ašarojimą;

žmogų pykina, nuo jo atsiranda judesių sutrikimai;

patekęs ant odos, ją nudegina.

Esant didesnei chloro koncentracijai ore, žmogus pradeda dusti ir gali mirti.

Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo chloro garų:

1. uždėti dujokaukę (geriau su geltonos spalvos dėžute), o neturint – užrišti vatos ir marlės raištį, sudrėkintą 2 proc. geriamosios sodos tirpalu, ir išnešti nukentėjusį iš užterštos zonos;

2. išnešus į gryną orą, nuimti kvėpavimą varžančius drabužius, paguldyti, šiltai apkloti;

3. akis, nosį, burną skalauti 2 proc. geriamosios sodos tirpalu;

4. atviras kūno vietas 15 min. plauti muiluotu vandeniu arba 2 proc. sodos tirpalu;

5. duoti gerti šilto pieno;

6. sustojus kvėpavimui, daryti dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“;

7. kviesti greitąją medicinos pagalbą.

G y v s i d a b r i s – pavojingas visoms gyvybės formoms. Į aplinką gyvsidabris patenka jam išsiliejus iš termometrų, barometrų, manometrų, relių, jungiklių, dienos šviesos lempų. Gyvsidabrio pavojingumas didėja jam išsisklaidant į mažus lašelius, nes didėja garavimo plotas.

Išsiliejusį gyvsidabrį surinkite į stambesnius lašelius, juos užridendami ant popieriaus lapo ir supilkite į storasienį uždarą indą (geriausiai į buteliuką šlifuoto stiklo kamščiu). Smulkūs lašai surenkami vario vielos šepetėliu, varine plokštele. Išsiliejimo vietą praplaukite kalio permanganato tirpalu, parūgštintu druskos rūgštimi (1 l. vandens, 5 ml rūgšties, 2 g kalio permanganato) 2–3 kartus per dieną, leiskite išdžiūti. Tada galima gyventi patalpoje neatlikus jokių matavimų.

Apie pastebėtą gyvsidabrį praneškite Valstybinei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai bei Visuomenės sveikatos centrui.

Gavus pranešimą apie cheminį užteršimą (išgirdus signalą „Cheminis pavojus“), būtina užsidėti apsaugos priemones ir išeiti iš užterštos zonos. Eiti reikia statmenai vėjo krypčiai arba nurodyta civilinės saugos pareigūnų kryptimi, vengiant žemumų, skardžių, įklonių ir gerai vėjo perpučiama vietove.

Nesant galimybei išeiti iš užterštos zonos, reikia paruošti butą, kitas patalpas: užklijuoti langus, ventiliacijos angas, užsandarinti duris, sudrėkintomis antklodėmis ir kitokiais audiniais uždengti langus, duris.

Išjunkite ventiliavimo ir kondicionavimo sistemas. Nerūkykite, nevalgykite, užgesinkite visus ugnies šaltinius. Esant chloro užterštumei, lipkite į viršutinį pastato aukštą. Praėjus pavojui, gerai išvėdinkite patalpas.

Gresia potvynis

Gavę pranešimą apie potvynio grėsmę (signalas „Potvynio pavojus“) pasirūpinkite savo turtu. Ko negalite išsivežti, viską sudėkite kuo aukščiau ir pritvirtinkite, paruoškite turimas plaukiojimo ir gelbėjimo priemones, maisto atsargas, medikamentus. Išeidami iš namų išjunkite elektrą, dujas, vandenį. Netikėtai užklupus potvyniui, lipkite į pastatų viršutinius aukštus, ant stogų, o patekę į vandenį – nusimeskite viršutinius rūbus ir avalynę, pasinaudokite arti plaukiojančiomis priemonėmis (rąstais, lentomis, automobilių kameromis ir kt.). Atminkite – potvynį geriau atlaiko mūriniai pastatai.

„Oro pavojus"

Tai signalas, duodamas visiems gyventojams apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Išgirdę šį signalą, slėpkitės nuo bombų ir kitų sprogstamųjų įtaisų grioviuose, namų rūsiuose, slėptuvėse.

„Oro pavojaus atšaukimas"

Tai signalas, duodamas visiems gyventojams, kad praėjo tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Suteikite pirmąją pagalbą nukentėjusiems. Nuvežkite sužeistuosius į gydymo įstaigą. Padėkite gelbėtojams apžiūrėti ir apieškoti griuvėsius bei atpažinti žuvusius, šalinti visus kitus nelaimės padarinius.

tai Dvarčionių bendruomenė...